PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl bendros Afrikos ir ES strategijos iki trečiojo Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo
8.12.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Judith Sargentini Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0693/2010
B7‑0693/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros Afrikos ir ES strategijos iki trečiojo Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo
Europos Parlamentas,
- atsižvelgdamas į bendrą Afrikos ir ES strategiją (toliau – bendroji strategija) ir pirmąjį Afrikos ir ES strateginės partnerystės įgyvendinimo veiksmų planą (2008–2010), kurį 2007 m. gruodžio 8–9 d. Lisabonos susitikime patvirtino ES ir Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovai,
- atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 29–30 d. Tripolyje įvykusio trečiojo ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,
- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi bendroje Afrikos ir ES strategijoje deklaruotus tikslus galima bus pasiekti tik tuomet, jei bus tinkamai sprendžiami Afrikos vystymuisi svarbūs klausimai,
B. kadangi bendroje Afrikos ir ES strategijoje nebuvo atsižvelgta į abiejų žemynų pastarųjų dešimtmečių bendradarbiavimą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas Europos ekonominiams interesams, kaip rodo ES prekybos strategijos dokumentas „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje“,
C. kadangi ES prekybos strategijoje siekiama užtikrinti ES prieigą prie besivystančių šalių žaliavų, įskaitant žemės ūkio produktus, ir atveriamos besivystančių šalių rinkos didelėms ES įmonėms, pažeidžiant besivystančių šalių interesus,
D. kadangi besivystančių šalių patekimo į ES rinką galimybė praktiškai apsiriboja žaliavų, kurios mažiau apmokestinamos, palyginti su perdirbtais produktais, eksportu ir vykdant tokią politiką besivystančioms šalims sukuriamas nuolatinio žaliavų tiekėjo ES pramonei statusas,
E. kadangi neteisėtas kapitalo nutekėjimas ir mokesčių slėpimas vis dar trukdo Afrikos šalims gauti itin reikalingų finansinių išteklių ir vystyti savo socialinę ir ekonominę infrastruktūrą sveikatos, švietimo, užimtumo ir kitose srityse,
F. kadangi Afrikos ir ES strategija turėtų būti pagrįsta sąžiningais susitarimais ir nuoseklia politika, siekiant rasti išeitį iš užburto Afrikos šalių skurdo ir priklausomybės rato,
1. apgailestauja, kad bendroje Afrikos ir ES strategijoje nebuvo atsižvelgta į abiejų žemynų pastarųjų dešimtmečių bendradarbiavimo patirtį ir nepavyko sukurti naujų santykių, pagrįstų ilgalaikio tvaraus vystymosi vizija, kuri apimtų sąžiningą, teisingą, nuoseklią, dalyvavimu pagrįstą, socialiniu ir aplinkos požiūriu teisingą politiką;
2. pabrėžia, kad pagrindiniai bendros Afrikos ir ES strategijos principai turėtų būti parengti taip, kad remtų tvarius besivystančių šalių poreikius siekiant kovoti su skurdu, užtikrinti tinkamas pajamas ir pragyvenimą ir laikytis pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant socialines, ekonomines ir aplinkos apsaugos teises;
3. apgailestauja dėl to, kad aukščiausiojo lygio susitikime nebuvo svarstytas šiuo metu žemės ūkio naudmenas Afrikoje įsigyjančių vyriausybių remiamų užsienio investuotojų klausimas – neužtikrinus tinkamos šios padėties kontrolės, kyla grėsmė vietos apsirūpinimui maistu ir atsiranda rimtų ir plataus masto pasekmių;
4. pažymi, kad sąžininga ES ir besivystančių šalių prekyba įpareigoja mokėti sąžiningą kainą už besivystančių šalių išteklius ir žemės ūkio produktus, t.y. kainą, kurioje matytųsi vidaus ir išorės išlaidos, ir kartu užtikrina, kad darbo sąlygos atitiktų Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinius darbo standartus, taip pat užtikrina aplinkos apsaugą;
5. mano, kad Afrikos ir ES vadovai turėtų parodyti rimtą įsipareigojimą sukurti mechanizmą, siekiant kovoti su nelegaliu kapitalo nutekėjimu ir mokesčių slėpimu, skatinti siekti visiško skaidrumo ir kiekvienos šalies ataskaitų teikimo atskirai, taip pat didinti tarptautinį spaudimą visoms jurisdikcijoms, kuriose gali būti leidžiama Afrikoje vengti mokėti mokesčius ar juos nuslėpti;
6. laikosi nuomonės, kad konfliktų prevencijos politika yra būtina ilgalaikės taikos sąlyga ir kad struktūrines konfliktų priežastis reikėtų šalinti taikant tvarią vystymosi politiką, siekiant patenkinti būtiniausius Afrikos gyventojų poreikius ir kovoti su nedarbu, socialine ir ekonomine neteisybe;
7. mano, kad naujojo JAV įstatymo dėl konfliktų zonose išgautų naudingųjų iškasenų priėmimas yra didžiulis žingsnis į priekį kovojant su nelegalia naudingųjų iškasenų Afrikoje gavyba, kuri padeda finansuoti pilietinius karus ir konfliktus; mano, kad Komisija ir Taryba turėtų pateikti panašų pasiūlymą siekiant užtikrinti į ES rinką importuojamų naudingųjų iškasenų atsekamumą;
8. ragina Afrikos šalių ir ES lyderius spręsti su vystymusi susijusius mokesčių klausimus Afrikoje taikant veiksmingas ir perspektyvias mokesčių sistemas, kad būtų užtikrintas tvarus vystymosi finansavimo šaltinis, o ilgainiui jomis pakeista priklausomybė nuo užsienio pagalbos;
9. apgailestaudamas pastebi, kad ES ir toliau primygtinai siekia sudaryti ekonominės partnerystės susitarimą, neatsižvelgdama į Afrikos šalių prieštaravimus;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, AS ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros tarybai, AS Komisijai, AS vykdomajai tarybai, Visos Afrikos Parlamentui, AKR ministrų tarybai bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.