PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl bendros Afrikos ir ES strategijos po trečiojo Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo

8.12.2010

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Nirj Deva, Jan Zahradil ECR frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0693/2010

B7‑0694/2010

Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros Afrikos ir ES strategijos po trečiojo Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į bendrą Afrikos ir ES strategiją (toliau – bendroji strategija), antrąjį Afrikos ir ES strateginės partnerystės įgyvendinimo veiksmų planą (2011–2013) ir bendrą deklaraciją dėl klimato kaitos, kuriuos 2010 m. lapkričio 29–30 d. Tripolyje vykusiame susitikime patvirtino ES ir Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovai,

–   atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regiono (AKR) valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (3), su pakeitimais, padarytais susitarimu, pasirašytu 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge (4) (Kotonu susitarimas),

–   atsižvelgdamas į Visos Afrikos Parlamento santykių su Europos Parlamentu ad hoc komiteto ir Europos Parlamento santykių su Visos Afrikos Parlamentu ad hoc delegacijos 2008 m. gruodžio 17 d. pastabas Afrikos Sąjungai (AS) ir ES pirmininkaujančioms valstybėms ir komisijoms dėl Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento vaidmens įgyvendinant bendrąją strategiją ir šį įgyvendinimą kontroliuojant,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Vieneri metai po Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimo: Afrikos ir ES partnerystės įgyvendinimas“,

–   atsižvelgdamas į 15-ajame Afrikos ir ES ministrų trejeto susitikime Adis Abeboje (Etiopija) patvirtintą bendrą komunikatą,

–   atsižvelgdamas į bendros ES ir Afrikos strategijos bendrą laikotarpio vidurio peržiūrą,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 28 d. 12-ajame Afrikos ir ES ministrų trejeto susitikime patvirtintą bendrą komunikatą,

–   atsižvelgdamas į AS strateginį planą 2009–2012 m.,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą dėl antrojo AKR ir ES partnerystės susitarimo persvarstymo (2009/2165),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl dabartinės Europos Sąjungos ir Afrikos santykių padėties[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Afrikos vystymosi strategijos[2],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 177 ir 181 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi bendros Afrikos ir ES strategijos tikslus galima bus pasiekti tik tuomet, jei bus tinkamai sprendžiami Afrikos vystymuisi svarbūs klausimai,

B.  kadangi ši partnerystė grindžiama mūsų bendromis vertybėmis ir tikslais – užtikrinti gerą valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę,

C. kadangi abi pusės susitarė kartu siekti bendrų interesų ir strateginių interesų, neapsiribojant tradiciniais „rėmėjas–gavėjas“ santykiais,

D. kadangi bendrosios strategijos tikslas – bendradarbiauti „platesnėje nei vystymasis plotmėje“, „platesnėje nei Afrikos plotmėje“ ir „platesnėje nei institucijų plotmėje“, siekiant apimti daugiau pasaulinio masto klausimų nei praeityje, pavyzdžiui, energetika, migracija, demokratinis valdymas ir prekyba,

E.  kadangi 2009 m. ES ir vėl buvo didžiausia pagalbos vystymuisi teikėja pasaulyje; be to, tais pačiais metais Europos Komisija apie 42 proc. visos savo paramos skyrė Afrikai (4,1 mlrd. EUR),

F.  kadangi ES yra pati didžiausia Afrikos žemyno prekybos partnerė,

G. kadangi prekybos skatinimas ir tolesnis prekybinių ryšių plėtojimas, parama įmonėms ir verslui bei nuosavybės teisių įtvirtinimas yra patikimiausias būdas išbristi iš skurdo sukuriant gerovę,

H. kadangi būtina rasti sinergijos būdų ir vengti institucijų, įgyvendinančių bendrąją strategiją ir esamus partnerystės ryšius, pvz., Kotonu susitarimą, Europos ir Viduržemio jūros regiono strategiją ir Pietų Afrikos ir ES strateginę partnerystę, funkcijų dubliavimo,

I.   kadangi pastaraisiais metais sukurta didžioji dalis bendros Afrikos ir ES strategijos institucinės sąrangos ir naujoviškų darbo metodų, tačiau nepavyko pasiekti tikros pažangos ją įgyvendinant,

1.  pripažįsta, jog po to, kai prieš trejus metus susitiko Afrikos ir ES valstybių ir vyriausybių vadovai, pasaulyje vyko spartus globalizacijos procesas ir prasidėjo precedento neturinti finansų ir ekonomikos krizė;

 

Bendros Afrikos ir ES strategijos tikslai

Taika ir saugumas

2.  karai ir vidaus konfliktai niekais paverčia vystymosi politikos pasiekimus ir neleidžia užtikrinti žmogaus teisių; konfliktų prevencija ir jų sprendimas turėtų būti svarbiausia vystymosi politikos sąlyga;

Demokratinis valdymas ir žmogaus teisės

3.  ragina visas AS valstybes nares pasirašyti, ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti AS demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją; tikisi, kad šioje strategijoje ateityje bus skiriama daugiau dėmesio kovai su korupcija ir valdymo klausimams;

4.  labai apgailestauja dėl to, kad nepaisant pakartotinių mūsų įsipareigojimų užtikrinti demokratinį valdymą ir žmogaus teises, Robertas Mugabe buvo pakviestas ir aktyviai dalyvavo trečiajame Afrikos ir ES aukščiausio lygio susitikime; ragina visus veikėjus ateityje laikytis ryžtingesnės politinės pozicijos, siekiant aiškiai parodyti Afrikos šalims, kad mes tvirtai tikime teisinės valstybės ir demokratijos principais;

Regioninė integracija ir infrastruktūra

5.  ragina Afrikos ir ES vadovus naudoti strategiją kaip priemonę prekybai Afrikos viduje skatinti, nes ji yra pagrindinis vystymosi šaltinis; yra įsitikinęs, kad didžiausia parama, kokią ES gali skirti Afrikos šalims – užtikrinti geresnį Afrikos įmonių patekimą į Europos rinkas;

6.  palankiai vertina strategijoje numatytą įsipareigojimą remti privatųjį sektorių, kuris yra pagrindinis visiems naudingo ir tvaraus ekonomikos augimo variklis ir svarbus veikėjas užtikrinant ateityje tvarų vystymąsi;

7.  mano, kad infrastruktūros sektoriuje ES gali atlikti svarbų vaidmenį, susijusį su makrolygmens projektais, kurie apimtų platesnę sritį nei atskirų valstybių narių vystymosi programos, įgyvendindama realius projektus, tinkamus vietos sąlygomis;

PRBS

8.  ragina visus veikėjus užtikrinti, kad strategijoje ir toliau pirmenybė būtų teikiama apsirūpinimo maistu saugumui ir savarankiškumui visoje Afrikoje; pabrėžia, kad reikia tvariai stiprinti Afrikos žemės ūkio sektorių ir ypač atsižvelgti į smulkius ūkininkus;

9.  mano, kad strategijoje reikia daugiau dėmesio skirti pagrindinių socialinių paslaugų stiprinimui Afrikoje; ragina ES bent 20 proc. savo paramos skirti pagrindinėms sveikatos ir švietimo paslaugoms užtikrinti ir ragina Afrikos šalių vyriausybes sveikatos sektoriui skirti mažiausiai 15 proc. savo nacionalinio biudžeto;

10. ragina Afrikos ir ES vadovus naudoti strategiją siekiant užtikrinti didesnes galimybes Afrikoje gauti kredito (taip pat mikrokredito) ir finansines paslaugas;

11. ragina Afrikos ir ES vadovus kartu naudoti strategiją, kad būtų sėkmingai kovojama su nelegaliu kapitalo nutekėjimu ir mokesčių vengimu, skatinama siekti visiško skaidrumo ir kiekvienos šalies ataskaitų teikimo atskirai ir didinamas tarptautinis spaudimas visoms jurisdikcijoms, kuriose gali būti leidžiama besivystančiose šalyse nuslėpti mokesčius;

Energetika

12. ES teikia paramą Afrikos šalių pajėgumams energetikos sektoriuje didinti, atsinaujinančių energijos išteklių rinkoms kurti ir priemonėms, kurios didina energijos vartojimo efektyvumą;

Klimato kaita

13. pabrėžia, kad skurdžiausiai gyvenantys pasaulio gyventojai pirmieji ir sunkiausiai nukenčia dėl klimato kaitos, ir ragina visus veikėjus padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių ir vystyti ekonomiką mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiu būdu, siekiant panaikinti skurdą;

14. pažymi, kad pasaulyje kovojant su skurdu labai svarbu siekti pažangos įgyvendinant pasaulinį klimato kaitos susitarimą, todėl atkreipia dėmesį į didžiules gamtinių išteklių, kaip antai saulės, vėjo, upių, potvynių ir atoslūgių, kurių besivystančios šalys paprastai turi gausiai, teikiamas galimybes;

Migracija, judumas ir užimtumas

15. pažymi, kad svarbu visapusiškai spręsti migracijos, judumo ir užimtumo klausimus, atsižvelgiant į abiejų partnerių interesus, ypač siekiant sukurti Afrikoje daugiau ir geresnių darbo vietų ir geriau valdyti migracijos srautus;

Mokslas, informacija ir kosminė erdvė

16. mano, kad didelė Afrikos problema – protų nutekėjimas, todėl kvalifikuotiems specialistams, kurie paliko šalį, turėtų būti sukurtos rimtos paskatos sugrįžti ir pritaikyti įgytas žinias savo kilmės šalyje;

Strategijos įgyvendinimas ir struktūra

17. palankiai vertina šią veiksmingai pradėtą ir jau trejus metus vykdomą dideliu užmoju pasižyminčią bendrą žemynų strategiją; tačiau mano, kad atėjo laikas, kai taikant strategiją turėtų būti matomi konkretūs rezultatai ir tikra pridėtinė vertė, daugiau dėmesio skiriant strateginiams politiniams įgaliojimams; pabrėžia, jog aštuoniose strategijos teminės partnerystės programose reikia pasirinkti mažiau prioritetų, kurie duotų aiškių rezultatų tose srityse, kur strategija gali sukurti neabejotiną pridėtinę vertę;

18. ragina supaprastinti pernelyg sudėtingą ir painią strategijos administracinę struktūrą;

19. pabrėžia, jog svarbu stiprinti Afrikos ir ES politinį vadovavimą ir įsipareigojimą vykdyti strategiją, taip pat nuolat visais lygmenimis remti partnerystes ir veiksmų planą;

20. atkreipia dėmesį į tai, kad parlamentai, kitaip nei pilietinė visuomenė, priklauso strategijos institucinei sandarai; primena savo instituciniams partneriams ir ateityje visada atsižvelgti į šį parlamentinį aspektą priimant sprendimus ir juos įgyvendinant;

21. ragina įgyvendinant strategiją sistemingiau ir veiksmingiau įtraukti privatųjį sektorių, Afrikos šalių nacionalinius parlamentus ir pilietinę visuomenę;

22. ragina AS labiau įtraukti Visos Afrikos Parlamentą (VAP) į AS veiklą, kad jis galėtų veiksmingai atlikti savo priežiūros funkciją; mano, kad būtų labai naudinga stiprinti Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento politinį dialogą;

23. mano, kad ES turėtų skirti daugiau lėšų AS, ir ypač VAP, pajėgumams didinti ir primygtinai ragina stiprinti AS institucijų audito pajėgumus;

24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, AS ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros tarybai, AS Komisijai, AS vykdomajai tarybai, Visos Afrikos Parlamentui, AKR ministrų tarybai bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

 

• [1]  (2008/2318(INI))
• [2]  (005/2142(INI))