PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos Komisijos 2011 m. darbo programos
8.12.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Lothar Bisky GUE/NGL frakcijos vardu
B7‑0701/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Komisijos 2011 m. darbo programos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2011 m. Komisijos darbo programa“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi visoje Europoje gyventojai rengia demonstracijas prieš Europos Sąjungos ir jos valstybių narių griežtą taupymo politiką dėl kurios labai mažėja atlyginimai, socialinės išmokos ir blogėja viešosios paslaugos; kadangi gyventojai priešinasi tam, kad jie mokėtų už finansų krizės, kurią sukėlė neatsakingas pelno siekiančių bankų elgesys, padarinius; kadangi gyventojai nesutinka su neoliberaliąja politika kuri atvėrė kelią šiems pokyčiams;
B. kadangi tuo pačiu metu pagrindinės valstybės narės ir Europos institucijos dar labiau apriboja nacionalinius biudžetus ir stiprina Stabilumo paktą; kadangi šia politika mažinant atlyginimus ir sudarant sąlygas sukurti radikalaus liberalizavimo programą bus sumažinta paklausa ir bus sukuriamos sąlygos naujai ekonominei krizei; kadangi Europos Komisija rengiasi įgyvendinti griežto taupymo politiką, siūlydama 2011 m. vykdyti tolesnes pensijų reformas, darbo vietų apsaugos ir valstybės pagalbos sistemos reformas, bei tolesnį liberalizavimą ir privatizavimą,
C. kadangi bankai vėl gauna didelį pelną; kadangi ES ir valstybės narės parodė, kad jos neturi noro bankų prekybai taikyti apribojimus ir ją reglamentuoti, ir tuo būdu nesprendžia su krizės priežasčių,
D. kadangi ES finansų ir ekonomikos krizė tęsiasi, kurios metu kai kuriose valstybėse narėse, ypač Vokietijoje, ekonomika auga, o kai kuriose kitose šalyse, pvz., Graikijoje, Airijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, jaučiamas jos sąstingis ar netgi smukimas,
E. kadangi ES 85 milijonai žmonių patiria skurdą, įskaitant skandalingą 19 milijonų vaikų skaičių; kadangi tuo pačiu metu ir turtingų žmonių skaičius, ir jų turto vertė padidėjo,
F. kadangi 2011 m. Komisijos darbo programoje į šiuos iššūkius neatsakoma; kadangi didėjanti poliarizacija ES ir tęsiama neoliberalioji politika kelia pavojų Europos integracijai ir ES apskritai,
1. mano, kad 2011 m. Komisijos programoje nustatyti blogi prioritetai ir ji yra paremta neoliberaliosios politikos metodais, dėl kurių kilo ekonomikos ir finansų krizė; ragina radikaliai pakeisti politiką, kad joje būtų pirmiausia atsižvelgiama į makroekonominės paklausos didinimą ir visiško įdarbinimo skatinimą;
2. apgailestauja, kad dėl naujųjų procedūrų, pagal kurias Komisija, rengdama savo darbo programą, nepristato metinės politikos strategijos, sumažinama Europos parlamento įtaka darbo programai ankstyvaisiais jos rengimo etapais; ragina Komisiją ištaisyti šią padėtį;
3. su susirūpinimu pažymi, kad pirmaisiais Lisabonos Sutarties metais įvyko rimtų susirėmimų tarp Europos institucijų dėl demokratinio dalyvavimo ir Europos Parlamento tikrinimo teisių; pabrėžia, kad Europos Sąjungos demokratizacija yra būtina jos išlikimui ir kad Europos Parlamento vaidmens stiprinimas yra svarbus šio iššūkio aspektas;
Ekonomikos valdymas ir finansų sektoriaus reglamentavimas
4. atmeta Komisijos pasiūlymus dėl ekonomikos valdymo, kuriuose tinkamai neatspindimi dideli skirtumai ES viduje; kritikuoja tai, kad šiais pasiūlymais siekiama sustiprinti prevencines ir taisomąsias diskredituoto Stabilumo ir augimo pakto, kuriuo ekonomika daugelyje valstybių narių skandinama į gilią recesiją ir kuriuo daugelio Europos šalių ekonomikai sukuriama labai neigiamos pasekmės, priemones;
5. pabrėžia, kad reikia panaikinti Stabilumo ir augimo paktą ir tuo pat metu parengti Užimtumo ir augimo paktą, pagal kurį būtų skatinamos viešosios investicijos, didinama vidaus paklausa, remiamos mikroįmonės, taip pat mažos ir vidutinės įmonės ir nustatomi specialūs ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos kriterijai, pritaikyti prie konkrečių kiekvienos valstybės narės poreikių, ypatingą dėmesį skiriant nedarbo ir skurdo mažinimui;
6. dar kartą pareiškia savo dideles abejones dėl naujos finansų priežiūros sistemos Sąjungoje; apgailestauja dėl to, kad joje tikrieji finansinės rizikos šaltiniai nepaliečiami ir kad visoje Europoje veikiančių bankų priežiūrą vykdys mažai galios turinčios nacionalinės institucijos;
7. ragina nustatyti griežtesnes taisykles, kuriomis bankams būtų užkertamas kelias imtis per didelės rizikos ir perkelti riziką į šėšėlinį bankų sektorių; mano, kad reikėtų skatinti valstybinį bankų sektorių ir kooperacinius bankus, kad būtų bent vienas didelis valstybinis bankas, kuris galėtų užtikrinti socialiniu ir ekologiniu požiūriu pageidautinų projektų finansavimą;
8. kritiškai vertina ES nenorą reglamentuoti ir sumažinti rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondus, kurie, padidinę su makrolygio rizikos ribojimu susijusią riziką, žymiai prisidėjo prie krizės; pažymi, kad privataus kapitalo fondai yra atsakingi už didelį turto išpardavimą, prarastas nesuskaičiuojamas darbo vietas ir daugelio bendrovių likvidaciją ES; labai kritiškai vertina tai, kad naujuoju ES reglamentu dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų siekiama šiuos kenksmingus produktus standartizuoti ir jiems suteikti teisinį tikrumą, o ne juos mažinti;
9. pabrėžia būtinybę griežtinti reitingų agentūroms taikomas taisykles ir gerinti šių agentūrų priežiūrą visame pasaulyje; ragina įsteigti viešą Europos kreditų vertinimo agentūrą, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie trukdo vykdyti vertinimo procesą;
10. griežtai smerkia tai, kad Komisija ir daugelis valstybių narių atmeta bet kokios rūšies finansinių sandorių mokesčius; mano, kad ES lygmeniu turėtų būti nustatyti mokesčiai už valiutų operacijas (J. Tobino mokestis) ir vertybinių popierių biržų operacijas (įskaitant tiesioginių pardavimų operacijas);
Europos kovos su skurdu planas
11. labai apgailestauja dėl to, kad 2010 m. – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais nepasiekta realių rezultatų; pažymi, kad naujojoje strategijoje yra tik vienintelis skurdo mažinimo tikslas – skurstančiųjų skaičių sumažinti 20 milijonų žmonių, bet jame nepateikiama veiksminga politika; labai kritiškai vertina tai, kad kova su skurdu yra tik pavyzdinė programa, paremta taip vadinamu „atviruoju koordinavimo metodu“;
Sanglaudos politika ir struktūriniai fondai
12. reiškia susirūpinimą dėl to, kad savo darbo programoje Komisija sanglaudos politiką paminėjo tik kaip papildomą pavyzdinės iniciatyvos „Tausus išteklių naudojimas“ dalį ir ją susiejo su ES finansinės programos pritaikymu;
13. pakartoja savo poziciją, kad sanglaudos politika neturėtų būti pavaldi neoliberalios strategijos „ES 2020“, kurioje pabrėžiamas „konkurencingumas“, „reguliavimo panaikinimas“, „prisitaikomumas“ ir „verslumas“, prioritetams; pabrėžia, kad valstybėse narėse ir regionuose, kurių vystymasis atsilieka, konkurencingumas neturėtų būti naudojamas kaip konvergencijos pakaitalas;
14. pabrėžia, kad regioninė politika yra būtina ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonė, kurios pagrindiniai tikslai yra regioninių skirtumų mažinimas, tikros konvergencijos, augimo ir užimtumo skatinimas; pabrėžia, kad sanglaudos politika turi būti tęsiama ir stiprinama po 2013 m. ir turėtų visados likti nepriklausoma politika, kuria būtų užtikrinamas tvarus vystymasis (ekonomikos, socialinis, aplinkos apsaugos ir teritorinis), mažinami regionų skirtumai ir skurdesnių regionų atsilikimas;
15. mano, kad dabartinių sanglaudos politikai skiriamų ES finansavimo ir ES finansinių išteklių nepakanka norint Europos Sąjungoje reaguoti į tikros konvergencijos poreikius, mažinti regioninius skirtumus, didelį nedarbą, pajamų nelygybę ir skurdą Europos Sąjungoje; pažymi, kad ES biudžetas turi būti sustiprintas sanglaudos politikos srityje; pabrėžia, kad svarbu, kad atskiros valstybės narės ir toliau liktų atsakingos už teritorinį valdymą ir planavimą;
16. mano, kad BVP turėtų likti pagrindiniu kriterijumi nustatant, kam skirti regioninės politikos pagalbą, bet jį turėtų papildyti kiti rodikliai, kurie būtų išsamesni nei BVP, įskaitant poreikius, susijusius su skurdo ir socialinės atskirties panaikinimu, lyčių lygybe, visų nešališku traktavimu ir lygybe (įskaitant regionų nelygybę ir siekį panaikinti nelygybę, grindžiamą pajamomis ir socialinėmis išmokomis), energetika, gamtos išteklių naudojimu ir reikalavimu išsaugoti ekosistemas;
17. rekomenduoja, kad ES sanglaudos politika būtų tinkamai pritaikyta atokiausiems regionams, kaip reikalaujama SESV 349 straipsnio 2 dalyje, taikant konkrečias priemones; ragina Komisiją pasiūlyti nuolatines ir tinkamai finansuojamas priemones, kurias būtų galima pritaikyti prie kiekvieno tolimiausio regiono poreikių ir kuriomis būtų jiems padedama spręsti nuolatinius sunkumus, su kuriais jie susiduria;
Darbuotojų komandiravimo direktyva
18. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija rengiasi parengti teisės aktą, kuriame būtų nustatytos Darbuotojų komandiravimo direktyvos vykdymo ir įgyvendinimo taisyklės; tačiau pabrėžia, kad reikia išsamios šios direktyvos peržiūros, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomas vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą toje pačioje darbo vietoje principas ir išaiškinti, kad jos reikalavimai dėl minimalaus darbo užmokesčio yra mažiausi reikalavimai, kurių negalima interpretuoti kaip didžiausių lygių, kaip tai buvo padaryta Europos Teisingumo teismo praktikoje;
19. atsižvelgdamas į diskusijas dėl tolesnių Sutarties pakeitimų vykstant kitam plėtros etapui, reikalauja pradėti taikyti socialinės pažangos sąlygą pirminėje ES teisėje, pagal kurią nustatoma, jog pagrindinės teisės bendrai ir teisė streikuoti bei imtis kolektyvinių priemonių, kolektyvinių derybų teisė ir t. t. visada svarbesnės nei vidaus rinkos pagrindinės laisvės;
Darbo laiko direktyvos persvarstymas
20. yra labai susirūpinęs dėl Komisijos ketinimų pasiūlyti persvarstyti Darbo laiko direktyvą siekiant ją pritaikyti prie naujų realijų ir išaiškinti jos taikymą „visų pirma atsižvelgiant į budėjimo laiko problemą“; primena Komisijai, kad Parlamentas pasipriešino Komisijos ir Tarybos pasiūlymams susilpninti dabartinę Darbo laiko direktyvą ir praeitos kadencijos metu taikinimo procedūra šiuo klausimu dėl rimtų priežasčių nepavyko; įspėja Komisiją, kad siūlydama persvarstyti Darbo laiko direktyvą ji nebandytų šios direktyvos susilpninti;
21. ragina Komisiją pasiūlyti tokį Darbo laiko direktyvos persvarstymą laikantis tikslo suderinti darbą ir asmeninio gyvenimą, kad joje, inter alia, būtų numatyta mažiausiai, kad:
· būtų aiškiai apribojama maksimali darbo savaitės trukmė(pirmiausia, trukmę sumažinant nuo dabartinės 48 valandų per savaitę iki 40 valandų, panaikinant visus esamoje direktyvoje nurodytus leidimus nukrypti ir jos trūkumus), taip valstybėms narėms būtų sukuriant paskatas nacionaliniu lygmeniu trumpinti darbo laiką ir tuo būdu taip pat padedant kovoti su nedarbu;
· būtų panaikintos visos galimybės visiškai arba iš dalies netaikyti Direktyvos ir ETT sprendimai būtų visapusiškai įgyvendinami (budėjimo laikas, praleistas darbo vietoje turi būti laikomas darbo laiku, kompensuojamojo poilsio laikas turi būti suteiktas iš kart po laiko, praleisto einant pareigas);
· kai darbuotojas yra sudaręs daugiau kaip vieną darbo sutartį, turi būti imamasi priemonių užtikrinti, kad jo darbo laikas būtų skaičiuojamas kaip pagal kiekvieną darbo sutartį dirbto laiko suma;
Darbuotojų sveikata ir sauga
22. pritaria Komisijos ketinimams persvarstyti Direktyvą 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe; pabrėžia, kad reikia išplėsti šios direktyvos taikymo sritį kad būtų atsižvelgta į naujus rizikos faktorius ir reprotoksinus, kad būtų visapusiškai pagerintas apsaugos lygis ir prevencijos poreikis sugriežtinant benzeno, vinilchlorido monomero ir lapuočių medienos dulkių profesinio poveikio ribines vertes ir nustatyti žymiai didesnio kancerogenų skaičiaus, nei numatyto pagal šiuo metu galiojančią direktyvą, visų pirma kristalinio silicio profesinio poveikio ribines vertes;
23. pritaria Komisijos ketinimams parengti Bendrijos iniciatyvą dėl su darbu susijusių raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų; tačiau kritiškai vertina tai, kad Komisija siūlo naudoti siaurą „redakcijos procedūros“ metodą sujungiant direktyvas 90/269/EEB ir 90/270/EEB į vietą teisės aktą; ragina Komisiją pasiūlyti naują direktyvą, paremtą prevencijos principais, nustatytais Pagrindų direktyvoje 89/391/EEB dėl sveikatos ir saugos darbe, ir sukurtą taip, kad ji apimtu visas situacijas darbe taikant holistinį požiūrį, kad nuo pat pradžių būtų panaikinti raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų rizikos faktoriai; pažymi, kad reikia spręsti ne tik biomechaninių suvaržymų, bet ir darbo turinio, darbo organizavimo, fizinės ir psichologinės aplinkos, juslinių ir emocinių suvaržymų klausimus, įskaitant lyčių aspektą, kadangi moterys ir vyrai raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų riziką patiria skirtingai;
24. mano, kad naujojoje 2013–2020 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijoje turi būti pakeistas ankstesnėje strategijoje (2007–2012 m.) taikytas požiūris, pagal kurį darbuotojų sveikata pirmiausia buvo laikoma įmonių produktyvumo ir konkurencingumo kintamuoju; pažymi, kad naująją strategija turėtų būti siekiama išnaudoti ties REACH reglamento potencialą siekiant pagerinti darbuotojų apsaugą nuo cheminio pavojaus, atnaujinti profesinių ligų ir darbuotojų darbo aplinkos kokybės gerinimo pastangas, pagerinti stebėseną ir sustiprinti darbo inspekcijų pareigas, bei pagerinti darbuotojų dalyvavimą kuriant, stebi9nt ir įgyvendinant prevencijos politiką, pagerinti profesinių ligų pripažiniką ir spręsti lankstumo, nesaugumo ir subrangos klausimus, kurie yra kliūtys tinkamai rizikos prevencijai;
Darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais
25. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimus peržiūrėti Direktyvą 2001/86/EB (Europos bendrovės įstatai, darbuotojų dalyvavimas) ir Direktyvą 2003/72/EB (Europos kooperacinės bendrovės statutas, darbuotojų dalyvavimas); pažymi, kad Komisijos tikslas „supaprastinti priemones dėl darbuotojų dalyvavimo“ gali reikšti, kad ji yra linkusi pasiduoti pramonės lobistų spaudimai („darbuotojų dalyvavimas yra našta SE“); pabrėžia, kad teisės aktai dėl SE nebuvo skirti būti priemone, skirta sukurti konkurenciją tarp nacionalinių teisės aktų dėl darbuotojų dalyvavimo ir bendro sprendimo, ir negalima leisti, kad jie taptų tokia priemone; ragina Komisiją atsiimti savo pasiūlymą dėl Europos privačiosios bendrovės statuto, kurio dar labiau būtų sumažintos darbuotojų dalyvavimo teisės;
Baltoji knyga dėl pensijų ir direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, pesvarstymas
26. Mano, kad Komisijos paskelbta „Baltoji knyga dėl pensijų“ gali būti tik propagandos platforma toliau ardant statutinių pensijų sistemas; labai kritiškai vertina jau Komisijos Žaliojoje knygoje dėl pensijų nurodoma, kad valstybinių sistemų pensijų „tinkamumą“ gali prireikti sumažinti atsižvelgiant į ateinančiais metais prognozuojamus biudžeto deficitą, demografines tendencijas ir lėtesnį augimą, ir kad darbingą amžių reikėtų prailginti;
27. labai kritiškai vertina Komisijos nuomonę, kad finansuojamoms sistemoms turi būti suteiktas naujas postūmis „sustiprinant pensijų vidaus rinką“, tai taikant ne tik profesinių pensijų sistemoms, bet ir įvairiems privatiems pensijų fondams, gyvybės draudimui ir panašiai; apie šią nuomonę ji, žinoma, informuos savo pasiūlyme dėl ir direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, peržiūros; labai kritiškai vertina tai, kad direktyva dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, profesinių pensijų sistemų paslaugų teikimą atvėrė konkurencijai ir labai liberalizavo reikalavimus dėl patikimumo reglamentavimo;
28. pažymi katastrofiškas liberalizavimo politikos ir pensijų sistemų privatizavimo pasekmes – finansuojamos sistemos negali įgyvendinti ankstesnių pažadų dėl didesnės naudos ir pensijų mokėjimo užtikrinimo, kaip pavyzdį galima pateikti didelius nuostolius (mažiausiai 20 proc. turto vertės), atsiradusius finansų krizės metu, dėl to valstybės narės turėjo teikti finansinę pagalbą, didinti įmokas ir mažinti išmokas iš šių sistemų;
29. siūlo laipsniškai reintegruoti finansuojamų sistemų turtą į valstybines pensijų sistemas, kaip tai padarė Argentina, siekiant padidinti perskirstymą ir siekti dvigubo tikslo: užkirsti kelią skurdui senatvėje ir išsaugoti gyvenimo lygį pensijų sistemų dalių, susijusių su uždarbiu, atžvilgiu;
Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė
30. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimus nustatyti ES įgūdžių auditą, atliekamą kas dvejus metus; tačiau mano, kad įgūdžių ir kompetencijos tobulinimas visą gyvenimą geriausiai gali vykti taikant teisėmis pagrįstą požiūrį į aktyvios darbo rinkos politiką ir mokymąsi visą gyvenimą, visapusiškas darbuotojų sveikatos ir saugos priemones, visuotines ir lygias socialines bei darbuotojų teises visiems, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tinkamiau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, gerinti darbo kokybę ir gerovę darbe, o ne siaurą „darbuotojų mobilumo skatinimo“ ir darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros požiūrį; reikalauja, kad įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė būtų glaudžiai susieta su tvirtomis pasiūlos ir paklausos priemonėmis siekiant skatinti ekologišką ir socialinę ekonomiką ir tvaria darna pagrįsta pramonės ir regioninę politiką, o ne tapti vien tik strategija, kurioje „numatomi pokyčiai“;
Judus jaunimas
31. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimus iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1612/68 (EURES tinklas) siekiant į ją įtraukti visą ES apimančią jaunų darbuotojų judumo sistemą; pabrėžia, kad jauni darbuotojai turi galėti laisvai pasirinkti dėl judumo ir jiems negali būti taikomi lygtiniai reikalavimai;
32. mano, kad susitelkti vien tik ties jaunimo judumu nepakanka tam, kad būtų veiksmingai kovojama su jaunimo nedarbu. todėl siūlo Tarybai ir Komisijai pateikti pasiūlymą dėl Europos jaunimo garantijų, užtikrinančių kiekvienam jaunuoliui ES galimybę gauti tinkamo ir pakankamai gerai apmokamo bei jo kvalifikaciją ir įgūdžius atitinkančio darbo pasiūlymą, praktiką, papildomus mokymus arba darbą ir mokymąsi iškart, kai tik netenkama darbo;
Moterų teisės ir lyčių lygybės politika
33. reikalauja, kad naująją Europos Sąjungos moterų ir vyrų lygybės strategiją sudarytų Pekino veiksmų programa ir jos laimėjimais pagrįsta veiksmų programa ir politinis įsipareigojimas, atsižvelgiant į tai, kad moterų ir mergaičių teisės – nedaloma, neatskiriama ir integrali visuotinių žmogaus teisių dalis;
34. ragina skubiai imtis kovos su diskriminacija atlyginimų srityje priemonių ir peržiūrėti šiuo metu galiojančią direktyvą, parengti sektorių planus, kuriuose būtų numatyti etapai ir tiksliai apibrėžti tikslai, pvz., iki 2020 m. sumažinti atlyginimų skirtumus iki 0–5 proc., siekiant panaikinti tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją arba paskatinti kolektyvines derybas ir parengti patarėjų lyčių lygybės klausimais, atkreipiant dėmesį į moterims ir vyrams tenkančią nevienodą neapmokamo darbo dalį, bei nustatyti lyčių lygybės įgyvendinimo planus įmonėms ir kitoms darbo vietoms;
35. pabrėžia, kad svarbu kovoti su stereotipais visose srityse ir visuose gyvenimo etapuose, nes tai viena iš labiausiai įsišaknijusių vyrų ir moterų nelygybės priežasčių, daranti įtaką jų pasirinkimui švietimo, mokymo ir užimtumo srityse, pareigų pasiskirstymui namuose ir šeimoje, dalyvavimui visuomeniniame gyvenime ir dalyvavimui bei atstovavimui sprendimų priėmimo struktūrose ir jų pasirinkimui darbo rinkoje, taip pat ragina parengti direktyvą dėl smurto prieš moteris prevencijos;
Vidaus rinka
36. mano, kad vykdant bet kokią vidaus rinkos politiką pirmiausia turi būti atsižvelgiama į Europos piliečių socialines teises ir interesus; atmeta Komisijos pasiūlymus dėl Bendrosios rinkos akto, kurie yra skirti konkurencingumui ir liberalizavimui pagreitinti; ragina pirmiausia sustabdyti liberalizavimo politiką ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su susijusiais subjektais, atlikti ekonominių ir socialinių liberalizavimo politikos padarinių tyrimą;
37. atsižvelgiant į griežtas taupymo priemones, reiškia susirūpinimą dėl viešųjų paslaugų ateities ES; pabrėžia viešųjų paslaugų ir šių paslaugų teikimo svarbą ES socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos skatinimui; griežtai kritikuoja nusiteikimą prieš valstybę, kaip visuotinės svarbos paslaugų teikėją, ir ragina, kad viešąjį turtą valdytų viešasis sektorius; reikalauja sustiprinti valstybės vaidmenį reguliuojant rinką, joje dalyvaujant ir kišantis į ją; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikia peržiūrėti Paslaugų direktyvą;
38. pabrėžia, kad Komisijos politika valstybės pagalbos srityje neturi kenkti valstybių narių prievolėms dėl bendro intereso ir bendro ekonominio intereso; mano, kad valstybės pagalba įmonėms nacionaliniu ir ES lygmenimis turėtų būti siejama su ilgalaikiais jų įsipareigojimais regioninės plėtros ir užimtumo srityse ir kad nebūtų skiriama jokia pagalba, kuri skatintų gamybos bazės perkėlimą; prašo sustiprinti darbuotojų atstovų vaidmenį įmonių vykdomosiose valdybose ir priimant struktūrinius vadybos sprendimus;
39. pažymi, kad Komisija nepateikė pasiūlymų dėl vartotojų apsaugos tuo metu, auga kai pagrindinių prekių kainos, todėl prašo Komisijos pasiūlyti esminį kainų reguliavimo pakeitimą, suteikiant valstybėms narėms galimybę žmonių naudai reguliuoti pagrindinių prekių kainas;
40. pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti vienodų sąlygų užtikrinimą MVĮ, kurios vis toliau susidoria su konkurencijos trūkumais kai kuriose rinkose, pavyzdžiui viešųjų pirkimų procedūrų metu;
Klimato kaita
41. pabrėžia, kad pasauline ekonomikos krize negalima teisinti to, kad nesiimama veiksmų arba neigti su klimatu susijusį klimato teisingumą; dar kartą pareiškia, kad tvarios ekonomikos kūrimas yra pagrindinė dabartinės krizės sprendimo sudėtinė dalis; todėl ragina, kad aplinką tausojanti inovacija taptų pramonės pertvarkymo pagrindu siekiant tvaraus augimo, skatinant aplinkai nekenkiančias technologijas, mažinant energetinį priklausomumą ir užtikrinant užimtumą ir socialinę bei ekonominę sanglaudą išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse;
42. ragina skubiai priimti plataus užmojo priemones dėl klimato ir energijos, kad būtų išvengta tolesnių klimato kaitos padarinių panaudojant Komisijos iniciatyvą daugiau nei 40 proc. palyginti su 1990 m. lygiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m., ir mažiausiai 80–95 proc. iki 2050 m., siekiant kad vidutiniškai pasaulyje temperatūra nepadidėtų daugiau, nei 1,5°C palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
43. ragina ES „orientacinį“ 20 proc. didesnio energijos vartojimo efektyvumo iki 2020 m. tikslą pakeisti privalomu ir kad 20 proc. ES naudojamos energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių; ragina imtis konkrečių privalomų priemonių nustatyti energijos naudojimo efektyvumo naudojant atsinaujinančius šaltinius gaires; apgailestauja, kad tik viena iš Komisijos iniciatyvų yra teisėkūros pobūdžio; ragina Komisiją priimti šį pasiūlymą dėl teisės akto iki 2011 m. birželio mėn.;
44. ragina Komisiją imtis iniciatyvos peržiūrėti švarios plėtros mechanizmą ir prekybos taršos leidimais sistemą, kuri šiuo metu kenkia tikslui sumažinti CO2 išmetimą ES ir visame pasaulyje; pabrėžia, kad veiksmingas išmetamo CO2 kiekio mažinimas namų ūkiuose turėtų būti tęsiamas nesiremiant rinkos priemonėmis ar lankstumo mechanizmais;
45. ragina Komisiją priimti ne tik plataus užmojo klimato kaitos poveikio sumažinimo tikslus, bet ir pateikti projektus, pagal kuriuos ES ir išsivysčiusios šalys padės besivystančioms šalims vystyti tvarias ir efektyvias technologijas teikiant tinkamą finansinę, techninę, technologinių pajėgumų plėtojimo paramą neverčiant jų pirkti brangius patentus;
46. pabrėžia kad reikia skatinti inovacinius ir papildomus klimato srities veiksmų finansavimo šaltinius priimant pasaulinį susitarimą, įskaitant mokesčius už tarptautinius finansinius sandorius ir finansavimą iš tarptautinio oro ir jūrų transporto; pabrėžia, kad visapusiškos ir skaidrios nuostatos dėl su klimato kaita susijusio finansavimo bus pagrindinis faktorius kaip naujas bei papildomas indėlis greta esamos oficialiosios vystymosi paramos biudžeto, kuriame turės būti suderintos lėšos, skiriamos prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos poveikio sušvelninimui;
47. pažymi, kad reikia sukurti būsimą klimato kaitos sistemą, kurioje būtų nustatytos griežtos taisyklės dėl žemės naudojimo, jo paskirties, tvaraus miškų valdymo ir miškų anglies dvideginio kaupimo didinimo besivystančiose šalyse, užtikrinant tinkamą programos REDD+ įgyvendinimą;
Energetikos politika
48. pažymi, kad Komisija energetikos klausimus sprendžia prioritetine tvarka; mano, kad bet kokia būsima strategija turi būti siekiama įgyvendinti energijos naudojimo efektyvumo ir tausojimo, naujų ir atsinaujinančių energijos rūšių plėtojimo, energijos tinklų ir tiekimo saugumo tikslus; pabrėžia, kad ES energetikos politika turėtų būti prisidedama prie to, kad energijos kainos būtų prieinamos visiems vartotojams, tvariai gaminant energiją būtų plečiamas atsinaujinančių šaltinių naudojimas ir būtų plėtojami tarpusavyje sujungti, integruoti, darnūs ir pažangieji energijos tinklai; atmeta užsienio reikalų politikos pavaldumo energijos tiekimo užtikrinimui principą;
49. pritaria Komisijos pasiūlymui dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir mano, kad Komisija turėtų paspartinti aukščiausio lygio branduolinės saugos standartų priėmimą; ragina Komisiją į savo 2011 m. darbo programą taip pat įtraukti reglamentą dėl branduolinių medžiagų pervežimo Bendrijos viduje;
50. pritaria Komisijos teisėkūros iniciatyvai sukurti pažangiųjų elektros tinklų įgyvendinimo sistemą siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir ragina Komisiją šį teisės aktą parengti 2011 m.;
51. pritaria Komisijos pastangoms, kurias ji deda mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, tačiau ragina aiškiai atskirti mokslinių tyrimų politiką ir inovacijų politiką; pažymi, kad ES inovacijų politikoje turėtų būti sustiprintas socialinės inovacijos klausimas;
Transportas
52. atmeta bet kokį tolesnį transporto sektoriaus privatizavimą ir liberalizavimą; yra ypatingai susirūpinęs dėl geležinkelio ir oro transporto sektorių Komisijos planų;
53. yra susirūpinęs dėl oro uostų teisės aktų paketo, kuriuo siekiama padidinti konkurenciją; mano, kad praktikoje buvo parodyta, kad dėl privatizacijos ir konkurencijos sauga ir saugumas nepagerėja ir keleivių teisės nesustiprinamos, tačiau saugumas mažėja ir blogėja šiame sektoriuje dirbančių žmonių socialinės teisių padėtis;
54. atmeta koncepciją sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, kuri, kaip pretekstą pasitelkiant vidaus rinkos kūrimą ir direktyvos persvarstymą, yra skirta atverti viešąjį transportą konkurencijai, skatinti privatizavimą ir atskirti kompetencijas geležinkelio sektoriuje, kuriame reikia aiškios darbo vietų fragmentacijos ir susijusių geležinkelio saugumo žinių;
55. labai kritiškai vertina tai, kad Europos Komisija, neatlikusi jau esamo reguliavimo panaikinimo socialinio ir ekonominio poveikio išsamaus įvertinimo, toliau stengiasi viešąjį transportą suskaidyti į atskiras verslo sritis: stotis, riedmenis, techninės priežiūros centrus, tiekimo dalinius, tuo būdu padidinant administracinę naštą ir susilpninant saugumo nuostatas ir patikimas paslaugas klientams;
Aplinkos apsaugos politika
56. primygtinai siūlo persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos, siekiant supaprastinti šį reglamentą ir suderinti jį su kitais Bendrijos teisės aktuose dėl atliekų nurodytais įpareigojimais teikti ataskaitas, kadangi apie šį persvarstymą buvo paskelbta 2010 m. Komisijos darbo programoje, tačiau konkrečių žingsnių nebuvo;
57. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tolesnio LIFE+ programos (aplinkos finansinė priemonė) plėtojimą; su susirūpinimu pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse pagal LIFE+ programą finansuojamų projektų per metus skaičius nepasiekia skiriamų dotacijų lygio; skatina Komisiją įvertinti šio nepakankamumo priežastis ir pasiūlyti, jei to reikėtų, programos taisyklių pakeitimus, visų pirma atsižvelgiant į bendro finansavimo sumas;
58. prašo atlikti REACH reglamento įvertinimą, kuriuo remiantis turėtų būti pateikti teisėkūros pasiūlymai pagal bendro sprendimo procedūrą, įskaitant REACH reglamento taikymo srities peržiūrą (iki 2012 m.), peržiūrą siekiant ją išplėsti nustatant griežtesnius leidimų suteikimo endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms reikalavimus (iki 2013 m.) ir peržiūrą dėl to ar turi būti nustatytas reikalavimas atlikti kancerogeninių, mutageninių, toksiškų reprodukcijai medžiagų cheminės saugos įvertinimą ir parengti šių medžiagų cheminės saugos ataskaitą (iki 2014 m.);
59. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl asbesto pašalinimo, įskaitant kontroliuojamą asbesto pluoštų šalinimą ir įrangos, kurioje yra asbesto pluoštų, nukenksminimą arba šalinimą, kad būtų galima juos visiškai pašalinti; todėl primena savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl REACH ir ypač jos 8 dalį;
60. primygtinai ragina persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl maisto grandinės oficialios kontrolės; apgailestauja dėl to, kad nuo tada, kai buvo paskelbta ataskaita dėl bendro oficialios kontrolės taikymo (COM(2010)441), Komisija nepateikė jokio teisėkūros pasiūlymo;
61. ragina nedelsiant imtis tolesnių priemonių, susijusių su Europos Parlamento rezoliucijomis dėl patalpų oro kokybės; primena savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl aplinkos ir sveikatos veiksmų plano, ypač jos 14 dalį, ir 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos ir jos 11 dalį; apgailestauja dėl to, kad Komisija, pateikdama pasiūlymą dėl teisės aktų, atsisakė atsižvelgti į šiuos prašymus;
62. apgailestauja dėl to, kad į darbo programą neįtraukta keletas ataskaitų dėl tolesnių veiksmų, kurios buvo paminėtos keliuose teisės aktuose, patenkančiuose į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kompetencijos sritį, pvz., pasiūlymas iš dalies pakeisti Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (Seveso II direktyva), išimties dėl kadmio draudimo netaikymo nešiojamose baterijose ir akumuliatoriuose, skirtuose naudoti bevieliuose elektros įrankiuose, peržiūra, ir direktyvų dėl plastikinių medžiagų, skirtų liestis su maistu išdėstymas nauja redakcija jas sujungiant į vieną Komisijos reglamentą;
63. ragina nedelsiant imti tolesnių veiksmų, susijusių su komunikatu dėl vandens trūkumo ir sausrų problemų ir taikyti platesnio užmojo požiūrį, nei 2011 m. Komisijos darbo programoje; atsižvelgdamas į sausros, miškų gaisrų ir dykumėjimo reiškinių sąveiką, ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, panašios į potvynių direktyvą, pirmenybę teikiant vandens trūkumo, sausros ir prisitaikymo prie klimato kaitos ES politikos įgyvendinimui; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis pateikti miškų apsaugos ir gaisrų prevencijos teisės aktus ir iniciatyvas ir juos įgyvendinti; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl taupaus vandens naudojimo pastatuose kartu su Europos vandenų apsaugos planu (kurį rengiamasi paskelbti 2012 m.);
Bendra žemės ūkio politika
64. mano, kad BŽŪP reforma yra būtina, ja smulkiems ir vidutinio dydžio ūkininkams ir šeimos ūkiams reikia užtikrinti teisingas kainas, ypač stengiantis kaip galima labiau pagalbą susieti su gamyba ir ją teisingai paskirstyti gamintojams, pagal produktus ir šalims pagal nustatytas ribas ir moduliaciją, ir siekti pagrindinio tikslo padidinti maisto gamybą ES šalių teritorijoje siekiant apsirūpinimo maistu saugumo ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo;
Žuvininkystės politika
65. primena, kad naująja bendra žuvininkystės politika turėtų būti skatinama modernizacija ir tvarus žuvininkystės sektoriaus vystymasis, užtikrinamas jos socialinis ir ekonominis gyvybingumas, išteklių tvarumas, išsaugomos ir kuriamos darbo vietos ir gerinamos žuvininkystės sektoriaus darbuotojų gyvenimo sąlygos;
66. primygtinai ragina imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamos pirminio žuvų pardavimo kainos ir didinami žuvininkystės sektoriaus darbuotojų atlyginimai, nustatyti subsidijų ar kompensavimo priemones, skirtas žuvininkystės sektoriaus darbuotojams, patyrusiems gaivinimo planų, daugiamečio valdymo ir ekosistemų apsaugos priemonių ekonomines ir socialines pasekmes;
67. ragina imtis priemonių užtikrinti nacionalinį suverenitetą, susijusį su valstybių narių išskirtinėmis ekonominėmis zonomis ir jų žuvininkystės ištekliais, kuriomis remiantis būtų galima taikyti artumo valdymą; mano, kad 12 mylių turi likti išskirtinės nacionalinių kiekvienos valstybės narės laivynų prieigos zona ir siūlo apsvarstyti galimybę ją išplėsti įtraukiant gretimus plotus, atitinkančius kontinentinį šelfą;
68. atmeta bet kokios rūšies žuvininkystės išteklių privatizaciją, įskaitant galimybę perkelti žvejybos kvotas, dėl kurios valstybėse narėse būtų sukurtos kvotų rinkos, dėl kurių kiltų didelių kliūčių tradicinei žvejybai;
Stokholmo programa
69. apgailestauja dėl to, kad pagal dėl priemonių, kurios buvo priimtos ir įgyvendintos įgyvendinant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir Stokholmo programą, buvo sukurtas per griežtas požiūris į saugumą, pagrindinių teisių suvaržymą, įskaitant privatumą ir žodžio laisvę; atmeta neproporcingo pobūdžio saugumo priemones, dėl kurių dar labiau padaugėjo stebėjimo ir profiliavimo, žmogaus asmeninės ir bendros neliečiamybės pažeidimų, ir kurios nepadeda spręsti prievartos veiksmų pagrindinių priežasčių;
Prieglobstis ir imigracija
70. ragina parengti platesnio užmojo ES lygmens pabėgėlių perkėlimo programą, kuria būtų užtikrinami perkėlimo kokybė ir veiksmingumas, kurioje būtų numatytos konkrečios naujo prioritetų nustatymo modelio gairės, skatinama pritraukti daugiau valstybių narių perkeliant pabėgėlius, perkėlimo politika suderinama su kitomis ES prieglobsčio politikos sritimis ir nustatyti priėmimo sąlygų standartai bei tolesnės priemonės, kurių turi būti imtasi kiekvienoje perkėlimo iniciatyvoje;
71. dar kartą patvirtina, kad prieštarauja represiniam požiūriui ES imigracijos politikoje; todėl prašo parengti naujas iniciatyvas, kuriose daugiau dėmesio būtų kreipiama į legalius migrantų patekimo kanalus ir visų migrantų teisių chartijos sukūrimą, tuo pačiu metu remiant ES jau gyvenančių ir dirbančių migrantų įteisinimą;
72. ragina pateikti pasiūlymą dėl specialios direktyvos, pagal į ES teisės aktus būtų įtrauktos ir integruotos, visos JT Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 18 d. priimtos Tarptautinės konvencijos dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos nuostatos;
73. mano, kad Eurojusto plėtra ir stiprinimas turėtų vykti remiantis sustiprinta demokratine priežiūra, teise gauti informaciją, asmens duomenų apsauga ir žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga;
Duomenų apsauga
74. pritaria pasiūlymui dėl naujos išsamios ES teisinės sistemos, skirtos asmeninių duomenų apsaugai, ir pabrėžia, kad ja turėtų būti panaikintas buvusių ramsčių struktūros duomenų apsaugos sistemų nenuoseklumas ir dar kartą patvirtinami pagrindiniai duomenų apsaugos principai, kaip, pvz., tikslo ribojimas, proporcingumas, skaidrumas, informacinis apsisprendimas, duomenų mažinimas, duomenų saugojimas ir prieigos teisė;
75. pabrėžia, kad būsimasis ES ir JAV bendrasis duomenų apsaugos susitarimas turi būti laikomas taip vadinamu „skėčio principo susitarimu“, kuris turėtų būti taikomas atgaline data ir taigi taikomas visiems daugiašaliams ir dvišaliams susitarimams tarp ES ir (arba) jos valstybių narių ir JAV, taip pat ateities susitarimams, ir kuris jokiu būdu negali būti savaime laikomas teisiniu pagrindu dalintis duomenimis;
76. tiki, kad šis susitarimas visapusiškai ir visiškai atitiks Pagrindinių teisių chartiją ir Europos duomenų apsaugos standartus;
Išorės darbotvarkė
77. kritiškai vertina tai, kad, sukūrus Europos išorės veiksmų tarnybą, išorės veiksmų programavimas tapo žymiai neskaidresnis; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę nuo kitų metų Europos Parlamentui greta Komisijos darbo programos pateikti ir bendros užsienio reikalų ir saugumo politikos darbotvarkę;
78. su susirūpinimu pažymi, kad 2010 m. paaiškėjo, kad demokratinė priežiūra ir išankstinis konsultavimasis su Europos Parlamentu dėl ES išorės veiksmų nepagerėjo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pagerinti bendradarbiavimą su Parlamentu;
Tarptautinė prekyba
79. pažymi, kad Komisija rengiasi pateikti komunikatą dėl prekybos ir vystymosi; pabrėžia, kad pagrindiniai ES tarptautinės prekybos tikslai turėtų būti tai, kad ja būtų prisidedama prie tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi visų piliečių labui, ji turėtų būti paremta teisinga prekyba ir ekonominiu vystymusi laikantis aukščiausio lygio sveikatos ir aplinkosaugos standartų, darbo vietų kūrimu, socialiniais standartais ir žmogaus teisėmis; ragina Komisiją laikysi savo prievolės užtikrinti, kad ES tarptautinės prekybos politika atitiktų anksčiau minėtus tikslus dalijantis atsakomybe kovoje su klimato kaita ir skurdo panaikinimu;
80. deramų darbo vietų kūrimas ir industrializacijos, kuria būtų galima užtikrinti aukščiausią sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų lygmenį, apsauga turi sudaryti neatskiriamą tvarios ES prekybos politikos dalį; todėl pabrėžia, kad šie klausimai turi būti sprendžiami ir įtraukiami į prekybos susitarimus;
81. pabrėžia, kad svarbu į visus susitarimus, dėl kurių bus deramasi 2011 m. ir vėlesniais metais, įtraukti stipriai suformuluotas dalis dėl tvarumo; pabrėžia, kad svarbu laikytis visų TDO standartų; ragina sustabdyti prekybos susitarimus su šalimis, kurios pažeidžia pagrindines demokratijos, žmogaus ir darbo teises;
82. apgailestauja dėl to, kad šiuo metu tarptautinės prekybos derybose ir susitarimuose beveik visada dėmesys skiriamas vien tik konkurencingumo su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos įmonių ir investuotojų pozicijų pagerinimo pasaulio rinkoje aspektams; tiki kad rengiamas Komisijos komunikatas dėl MVĮ paramos rinkose už ES ribų turi būti įgyvendintas laikantis ES tarptautinės prekybos politikos nuostatų;
83. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija paskelbė, kad ji ruošiasi parengti pasiūlymą dėl teisės akto trečiųjų šalių įmonių ir prekių patekimo į ES viešųjų pirkimų rinką; reiškia susirūpinimą, kad tai gali rimtai pakenkti politinei erdvei, susijusiai su viešojo sektoriaus išlaidas skyrimu MVĮ ir neturtingesniems regionams bei deramo atlyginimo ir aukšto lygio aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų skatinimu sudarant viešųjų pirkimų sutartis; yra susirūpinęs dėl to, kad šis teisėkūros pasiūlymas gali būti teikiamas dėl su laisvos prekybos susitarimais, dėl kurių nesenai derėtasi, ar kurie buvo nesenai sudaryti, susijusių Komisijos sudarytų sandorių dėl viešųjų pirkimų suteikimo;
84. džiaugiasi, kad Komisija galiausiai pateiks labai vėluojantį peržiūrėtą viešojo sektoriaus išlaidų reglamentą, kuriame bus taikoma bendroji lengvatų sistema (BLS); pabrėžia, kad naujajame reglamente turi būti įgyvendinti Europos Parlamento reikalavimai, 2008 m. birželio 5 d. priimti H. Markovo ataskaitoje, ypač reikalavimai dėl skaidrumo ir demokratinės priežiūros, peržiūrėtų kilmės taisyklių ir papildomos techninės pagalbos;
Vystymosi politika
85. džiaugiasi, kad vystymosi pagalbos veiksmingumas yra pagrindinis 2011 m. Komisijos darbo programos tikslas; primena, kad tai padaryti įmanoma tik didinant visų sričių ES politikos darną ir tik jei įgyvendindama politiką, kuri gali paveikti besivystančias šalis, Sąjunga atsižvelgs į vystymosi tikslus;
86. apgailestauja, kad nėra jokių nuorodų, kaip Komisija ketina ištaisyti padėtį, susijusią su ES ir jos valstybių narių dideliu indėlio oficialiajai vystymosi paramai sumažėjimu, siekiant, kad nepaisant finansų krizės poveikio Europa sugebėtų iki 2015 m. pasiekti 0,7 proc. su lytimi siejamą žmogaus socialinės raidos indeksą (IDSH);
87. smerkia iki šios sienos įsigaliojusius ekonominės partnerystės susitarimus; ragina suteikti naujus įgaliojimus, kuriais derybose dėl solidarumu paremtų ekonominės partnerystės susitarimų dėmesys būtų kreipiamas į vystymąsi ir vietos ir regioninių rinkų apsaugos mechanizmų, skirtų vietos gamintojams, kūrimą; pašo Komisijos dėti visas pastangas užtikrinti, kad šiais įgaliojimais nebūtų leidžiama vykdyti šantažą dėl vystymosi pagalbos ir daryti spaudimą naudojant į laiką ir sąnaudas, ir kad juose būtų gerbiama suvereni AKR šalių lygybė;
Reagavimas į nelaimes
88. džiaugiasi ketinimu didinti ES civilinės apsaugos pajėgumus; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares ir Komisiją reagavimą į katastrofą suvokti kaip vien tik civilę užduotį ir elgtis atitinkamai; primygtinai tvirtina, kad įvykus katastrofai nebūtinai turi būti panaudota karinė jėga ar dislokuotos karinės pajėgos pačioje ES ar už jos ribų; vietoj to turėtų būti numatyti reikiami ištekliai, skirti civilinės apsaugos pajėgoms, kad šios galėtų pačios atitinkamai vykdyti savo užduotis;
Pažangus reglamentavimas
89. pabrėžia, kad subsidiarumo ir proporcingumo principai yra esminiai pirminės teisės principai ir jų turi būti visomis išgalėmis laikomasi tose srityse, kuriose ES neturi išskirtinių teisėkūros įgaliojimų; šie principai yra esminiai pateisinant ES veiksmų tinkamumą ir taikymo sritį, jei pagal juos nacionaliniai parlamentai gali naudotis savo teisėkūros galiomis, kad būtų gerbiamas tautų suverenumas ir užtikrinamas teisinis tikrumas;
90. apgailestauja, kan Komisija naudoja negriežtąsias teisines priemones, kurios pakeičia teisės aktus; įspėja, kad nereikėtų suardyti pažangaus reglamentavimo darbotvarkės, siekiant iš esmės sudaryti ES vykdomajai valdžiai sąlygas reglamentuoti negriežtosiomis teisinėmis priemonėmis ir taip iš esmės pakenkti demokratinei tvarkai, panaikinant išrinktų Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimą ir Teisingumo Teismo teisinį įvertinimą ir atimant iš piliečių teisines priemones;
91. išsako abejones dėl to, ar tinkama skatinti savireguliavimą ir bendrąjį reguliavimą, kuriais būtų skatinamos tik lobistines grupes ir galingus ekonomikos dalyvius;
Biudžeto peržiūra
92. mano, kad būtina aiškiai ir skaidriai pateikti Europos Sąjungos biudžetą todėl, kad Europos piliečiai žinotų, kaip leidžiami ES pinigai ir kaip ji turėtų spręsti naujus savo kompetencijos klausimus; apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlymuose dėl biudžeto peržiūros socialinė sanglauda ir integracijos skatinimas atsižvelgiant į poreikius, atsiradusius dėl dabartinės socialinės, ekonomikos ir finansų krizės, nėra prioritetiniai klausimai; pritaria būtinybei sukurti politinių prioritetų ir sprendimų dėl biudžeto darną;
93. dar kartą pareiškia savo dideles abejones dėl Komisijos pateiktos Biudžeto peržiūros; apgailestauja dėl to kad joje nenustatomi tikros konvergencijos, kovos su aukštu nedarbo lygiu politikos, skurdo ir socialinės atskirties panaikinimo, lyčių lygybės, visų nešališko traktavimo ir lygybės siekio, mokslinių tyrimų , inovacijų ir švietimo politikos paramos ir visų rūšių politikos, kuria kuriamas ir skatinamas užimtumas, finansavimo prioritetai ir priemonės;
94. pabrėžia, kad Europos Parlametas turi būti visapusiškai įtrauktas į biudžeto peržiūros procesą ir į naująjį daugiametės finansinės programos procesą nustatant ir išlaidas, ir pajamas;
95. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.