PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Haityje po žemės drebėjimo: humanitarinė pagalba ir atstatymas
12.1.2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Charles Goerens, Niccolò Rinaldi ir Marielle De Sarnez ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0023/2011
B7‑0027/2011
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Haityje po žemės drebėjimo: humanitarinė pagalba ir atstatymas
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Niujorke vykusią tarptautinę donorų konferenciją dėl kitokios Haičio ateities ir į Europos Parlamento Vystymosi komiteto delegacijos vizito Niujorke ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Haičio atstatymo ir nacionalinio vystymosi veiksmų planą – didelius ateities projektus – parengtą 2010 m. kovo mėn.
– atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 18 d. Briuselyje įvykusio neeilinio Užsienio reikalų tarybos posėdžio išvadas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2010 m. sausio 19 d. pareiškimą dėl žemės drebėjimo Haityje,
– atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 25 d. Monrealyje įvykusios parengiamosios ministrų konferencijos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. trijų Europos institucijų pasirašytą Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl įvykusio žemės drebėjimo Haityje,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vystymosi komiteto vizito Haityje (birželio 25–27 d.) ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2010 m. sausio 12 d. Haitį sukrėtė žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 7,3 balo pagal Richterio skalę, kurio metu žuvo 222 750, nukentėjo 3 milijonai ir buvo perkelta beveik 1,7 milijono žmonių, iš kurių daugiau nei milijonas vis gyvena pačių susiręstose stovyklose, kurios turėjo būti laikinos,
B. kadangi po žemės drebėjimo padėtis Haityje ir toliau yra chaotiška, padėtis šalyje ir toliau yra ekstremali, o atstatymas dar beveik nepradėtas,
C. kadangi dėl dešimtmečius vyravusio skurdo, kenkimo aplinkai, nukentėjimo nuo daugybės gaivalinių nelaimių, smurto, politinio nestabilumo ir diktatūros ši šalis tapo viena iš skurdžiausių Šiaurės ir Pietų Amerikoje, o dėl žemės drebėjimo padarinių valstybės negebėjimas suteikti pagrindines viešąsias paslaugas, taigi ir aktyviai dalyvauti neatidėliotinos pagalbos operacijose, dar labiau sustiprėjo,
D. kadangi iki šiol iš per 2010 m. kovo 31 d. vykusią tarptautinę donorų konferenciją Haičio atstatymui žadėtų 10 milijardų dolerių realiai pervesta tik keletas šimtų milijonų dolerių,
E. kadangi siekiant užtikrinti koordinavimą bei racionalų išteklių naudojimą ir įgyvendinti Haičio vystymosi veiksmų planą Haičio pasiūlymu buvo įsteigta Laikinoji Haičio atstatymo komisija (LHAK) ir kadangi Europos Komisija, kaip pagrindinė donorė, yra LHAK narė ir turi balsavimo teisę,
F. kadangi griuvėsių pašalinimas yra didžiausias šalies atstatymo iššūkis – sutvarkyta mažiau nei 5 proc. griuvėsių – ir dirbant dabartiniu tempu prireiks 6 metų, kad būtų sutvarkyta 20 milijonų kubinių metrų griuvėsių, ir 180 sunkvežimių, 18 mėnesių dirbančių 24 valandas per parą, kad būtų galima griuvėsių atsikratyti,
G. kadangi nuo 2010 m. spalio 19 d. prasidėjusios choleros epidemijos žuvo 3 333 žmonių ir daugiau nei 148 000 nukentėjo, kadangi plintanti epidemija išryškina akivaizdžius Haičio valstybės struktūrinius trūkumus ir tarptautinės pagalbos sistemos bei JT Saugumo Tarybos taikos palaikymo operacijos Haityje (MINUSTAH) ribas ir kadangi kovos su cholera veiksmus labai apsunkino rinkimų sukelta dabartinė politinė krizė,
H. kadangi lapkričio 28 d. įvykę rinkimai, kurių rezultatai buvo paskelbti gruodžio mėn. pradžioje, iššaukė smurtines protesto akcijas Haityje ir buvo pateikta daugybė skundų dėl sukčiavimo, ir kadangi tarptautinė bendruomenė turėtų palaikyti skaidrią ir teisėtą rinkimų eigą, kad būtų galima užtikrinti balsavimo rezultatų tikrumą, kuris būtinas norint atstatyti šalį,
1. primena veiksmingą tarptautinės bendruomenės susitelkimą įvykus niokojančiam žemės drebėjimui ir jos parodytą tikrą politinę valią kitaip remti Haičio atstatymą, nekartojant praeities klaidų, ir pagaliau imti naikinti pagrindines skurdo Haityje priežastis;
2. apgailestauja dėl Haityje įvykusios katastrofos, kurios poveikis vis dar matomas praėjus metams po žemės drebėjimo, masto; džiaugiasi Europos Komisijos Haičiui suteiktos humanitarinės pagalbos dydžiu, kuris siekia 120 milijonų eurų (iš jų 12 milijonų skirti kovai su cholera), ir Europos Komisijos nario, atsakingo už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir civilinę saugą, taip pat GD ECHO ir jo specialistų įsipareigojimu;
3. pabrėžia, kad grupių (angl. clusters) sukūrimas sudarė sąlygas vietoje kontroliuoti humanitarinę intervenciją, tačiau vis dėlto šis metodas nėra tobulas atsižvelgiant į didelį humanitarinės pagalbos teikėjų skaičių ir tai, kad dėl didelės gyventojų koncentracijos miestuose sunku teikti skubią pagalbą;
4. palankiai vertina humanitarinių organizacijų (Raudonojo kryžiaus, NVO, Jungtinių Tautų) ir valstybių narių dedamas pastangas ir atliktą darbą ir pabrėžia, kad būtina informuoti apie humanitarinių intervencijų nematomą poveikį ir kad padėtį buvo galima suvaldyti prisiimant atsakomybę už sužeistuosius, aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir maistu bei suteikiant laikinus būstus;
5. pabrėžia, kad choleros epidemija parodė beveik visišką Haičio valstybės nesugebėjimą įveikti ligos, kuriai lengva užkirsti kelią ir kurią nesunku išgydyti, ir tarptautinės pagalbos sistemos trūkumus šalyje, kuriai teikiama didžiulė humanitarinė pagalba (12 000 NVO); pabrėžia, kad humanitarinės pagalbos teikėjai negali ir toliau užpildyti Haičio valstybės trūkumų ar atlikti jos funkcijų ir kad reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti ilgalaikį vystymąsi, ypač kad būtų suteikta prieiga prie sveikatos priežiūros, geriamo vandens ir gerų sanitarijos sąlygų;
6. džiaugiasi tuo, kad per tarptautinę donorų konferenciją Haičio atstatymo klausimu Komisija ir valstybės narės prisiėmė kolektyvinį įsipareigojimą paaukoti 1,2 milijardo eurų, iš kurių 460 milijonų eurų sudarytų Europos Komisijos nehumanitarinė pagalba; dar kartą pabrėžia savo reikalavimą, kad Europos Sąjunga, kaip pagrindinė donorė, vykdant atstatymą atliktų politinio lyderio vaidmenį;
7. ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis bendru požiūriu ir sudarant išteklių Haičio atstatymui skyrimo programas ir remiantis likusių Komisijos lėšų, t. y. 169 milijonų eurų, kurie dar nepanaudoti iš Niujorke pažadėtų 460 milijonų eurų, programos sudarymo laikotarpio vidurio peržiūra, įtraukti maisto produktų gamybą vietoje ir aprūpinimo maistu saugumą į Haičio atstatymo darbus ir šiuo tikslu kurti kaimo infrastruktūras ir teikti paramą smulkiesiems ūkininkams;
8. apgailestauja, kad Laikinoji Haičio atstatymo komisija (LHAK), kuri turi vaidinti pagrindinį vaidmenį koordinuojant atstatymą, pradėjo veikti pavėluotai; apgailestauja dėl informacijos apie jos veikimą ir veiksmingumą trūkumo, ir ragina Komisiją kaip LHAK narę, įsikišti, siekiant paspartinti pastarosios mandato įgyvendinimą, ir pateikti Parlamentui ataskaitą apie LHAK veiklą, išteklių panaudojimą ir lėšas, pažadėtas Niujorke konferencijoje, faktiškai panaudotas atstatymui;
9. pripažįsta, kad LHAK, kaip pagrindinė rekonstrukcijos valdymo struktūra, galės efektyviai veikti tik tuo atveju, jei bus atkurti Haičio valstybės pajėgumai ir pareigas pradės eiti nauji Haičio politiniai vadovai, kurie turi būti išrinkti per skaidrius ir teisėtus rinkimus, ir esant tikrai politinei valiai priimti sprendimus, būtinus norint imtis šio gigantiško projekto;
10. apgailestauja dėl to, kad Haičio gyventojai tonų griuvėsių, kuriais užversta sostinė, išvalymui, kuris vykdomas pagal principą „grynieji pinigai už darbą“, teturi kastuvus, kirtiklius ir karučius, nes tai visiškai neadekvatu atsižvelgiant į situacijos mastą; pabrėžia, kad norint atstatyti Haitį būtina išvalyti griuvėsius, ir apgailestauja dėl to, kad šiam tikslui praktiškai nebuvo skirta jokių lėšų;
11. apgailestauja dėl Haityje vyraujančios didžiulės būsto krizės; pabrėžia, kad dėl esamos žemės stokos, žemės nuosavybės registro nebuvimo ir dėl to, kad daug žemės sklypų priklauso svetur gyvenantiems haitiečiams, sunku rasti naujus būstus benamiams, kurie dažniausiai gyvena laikinose stovyklose, paprastai sostinėje Port o Prense, ir Haičio valdžios institucijas prisiimti politinį įsipareigojimą imtis proaktyvių priemonių, ypač žemės nusavinimo;
12. reiškia didėjantį susirūpinimą dėl Haičio vaikų padėties po žemės drebėjimo, dėl kurio smarkiai nukentėjo per 800.000 vaikų, kuriems kilo smurto, seksualinės prievartos ir prekybos žmonėmis, išnaudojimo ir palikimo pavojus, ir prašo Europos Sąjungos (Komisijos) ryžtingai siekti, kad būtų atkurta apsaugą užtikrinanti ir saugi aplinka vaikams, paremti socialinės apsaugos įgyvendinimo procesą Haityje ir paskatinti švietimo reformą;
13. ragina Europos Sąjungą bendradarbiauti su salos vyriausybe, kad būtų sukurta teisinė sistema, kuria būtų ginamos vaikų teises, siekiant nacionalinėje teisėje įgyvendinti įsipareigojimus, kylančius iš daugelio tarptautinių priemonių, kurias ratifikavo Haitis vaikų teisių, žmogaus teisių, vergijos panaikinimo ir vaikų teisių apsaugos srityje;
14. mano, jog nepaprastai svarbu, kad Europos Komisija remtų identifikavimo, gyventojų surašymo ir šeimų, nuo kurių buvo atskirti vaikai, paieškos įgyvendinimo procesą ir nustatytų ypatingą stebėseną pasienyje, kad būtų kovojama su prekyba žmonėmis ir nelegaliu įsivaikinimu;
15. primygtinai pabrėžia, kad būtina nedelsiant atkurti Haičio valstybės pajėgumą užtikrinti demokratiją ir gerą valdymą šalyje, nes tai būtina, norint atstatyti šalį, ir užtikrinti pilietinės visuomenės ir Haičio gyventojų dalyvavimą;
16. reiškia gilų susirūpinimą dėl dabartinės politinės krizės po prezidento ir parlamento rinkimų, dėl kurių rezultatų kilo didelių ginčių ir kuriuos tik dalinai patvirtino užsienio stebėtojų misijos; balsai šiuo metu yra perskaičiuojami ekspertų, kuriuos pasiuntė Amerikos valstybių organizacija;
17. prašo Europos Sąjungą daryti viską, kas jos galioje, siekiant stipriai paremti skaidrių ir teisėtų rinkimų procesą ir sklandų antrąjį turą, planuojamą vasario mėnesį, kad Haityje neprasidėtų dar gilesnė krizė; mano, kad tik rinkimuose išrinktas ir teisėtas prezidentas ir teisėti parlamento nariai galės priimti tinkamus sprendimus ir kad atstatymui reikia stabilumo ir politinės valios;
18. ragina tarptautinę bendruomenę ir Europos Sąjungą viso atstatymo proceso metu glaudžiau bendradarbiauti su būsimomis Haičio valdžios institucijomis ir padėti joms įtvirtinti institucijų sąrangą, kuria būtų užtikrinta nauja pusiausvyra visais lygmenimis, siekiant sukurti visapusiškai veikiančią demokratiją;
19. prašo Komisiją, kad atsižvelgiant į Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos būtų dedamos didelės pastangos siekiant integruoti pasirengimo nelaimėms ir nelaimių rizikos mažinimo aspektą, bendradarbiaujant su vyriausybe, vietos valdžios institucijomis ir pilietine visuomene ir skubios pagalbos etapu, ir ilgalaikio vystymosi srityje;
20. konstatuoja, kad humanitarinė pagalba Haičiui teikiama dešimtmečius ir kad ryšys tarp neatidėliotinos pagalbos, atstatymo ir vystymosi įgyja ypatingą prasmę šios krizės metu; todėl ragina pagerinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi agentūrų dialogą ir koordinavimą vietoje ir Europos institucijų bei valstybių narių lygmeniu;
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms, Haičio prezidentui ir vyriausybei, JTO Generalinio Sekretoriaus pavaduotojui humanitariniams reikalams ir pagalbos teikimo koordinatoriui, Pasaulio bankui ir TVF.