PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl krikščionių padėties esant religijos laisvei
17.1.2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Fiorello Provera, Nikolaos Salavrakos, Mario Borghezio, Oreste Rossi, Francesco Enrico Speroni, Niki Tzavela, Lorenzo Fontana, Mara Bizzotto EFD frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0039/2011
B7‑0039/2011
Europos Parlamento rezoliucija dėl krikščionių padėties esant religijos laisvei
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl religijos laisvės,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai bei bendras Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių santykių pagrindas,
B. kadangi pagal tarptautines žmogaus teisių normas, ypač Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 18 straipsnį, kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; kadangi ši teisė apima laisvę turėti ar pasirinkti religiją arba tikėjimą savo nuožiūra ir laisvę vienam ar kartu su kitais, viešai ar privačiai išpažinti savo religiją ar tikėjimą laikant pamaldas, atliekant tikėjimo apeigas ir mokant jo,
C. kadangi visame pasaulyje krikščionių bendruomenės vis labiau kenčia nuo nepakantumo religijai,
D. kadangi dėl savižudžio per Naujųjų metų mišias Aleksandrijoje (Egiptas) įvykdyto sprogimo žuvo 21 koptų krikščionis,
E. kadangi Egipte, Pakistane, Irake, Irane, Nigerijoje, Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Vietname, Birmoje, Nepale, ir tai dar ne visos šalys, kuriose per pastarąsias savaites buvo susiduriama su pakartotinais išpuoliais prieš krikščionis,
F. kadangi smurtas prieš krikščionis ir jų bauginimas, ypač Vidurio Rytuose siekia išstumti juos iš regiono, kadangi tam tikros teroristų grupės nuolat kartodavo, kad krikščionių buvimas – tai Vakarų simbolis,
G. kadangi JAV Valstybės departamento duomenimis, Irako krikščionių bendruomenė, kuri gyveno regione beveik 2000 metų, sumažėjo nuo milijono iki 400000,
H. kadangi Libane, kuriame nuo 1932 m. nebuvo oficialaus gyventojų surašymo, nuo krikščionių bendruomenės liko tik 30 proc., daug Libano krikščionių pabėgo per pilietinį karą,
I. kadangi Vakarų Krante krikščionių sumažėjo iki 2 proc. visų gyventojų, o Izraelio vyriausybės apskaičiavimais Izraelyje, Vakarų Krante ir Gazoje liko apie 210000 krikščionių, o Jėzaus Kristaus gimimo vietoje Betliejuje, kur krikščionys kadaise sudarė 80 proc. gyventojų, šiuo metu jų skaičius net trečdalio nesiekia,
J. kadangi 20 amžiaus pradžioje krikščionys sudarė apie 20 proc. Artimųjų Rytų gyventojų, o dabar pagal apskaičiavimus jų mažiau nei 10 proc.,
K. kadangi pasaulio krikščionys laukia pagalbos iš Europos, kuri yra daugiausia krikščioniška,
1. pabrėžia, kad teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę – tai pagrindinė žmogaus teisė, kurią užtikrina tarptautinės teisės priemonės, ir labai smerkia, kad visame pasaulyje prieš krikščionių bendruomenes vykdomas visų rūšių smurtas, jie diskriminuojami ir esama nepakantumo religijai ir tikėjimui;
2. smerkia neseniai Egipte įvykusius išpuolius prieš koptų krikščionis ir išreiškia solidarumą su nukentėjusiųjų šeimomis; dar kartą ragina Egipto vyriausybę užtikrinti koptų krikščionių ir kitų šalies religinių mažumų atstovų asmeninį saugumą ir fizinį neliečiamumą; ragina Egipto vyriausybę užtikrinti, kad koptų krikščionys ir kitų religinių bendruomenių ir mažumų atstovai galėtų visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, įskaitant teisę laisvai pasirinkti ir pakeisti savo religiją, bei užkirsti kelią bet kokiai jų diskriminacijai;
3. smerkia tai, kad Turkijos okupacinis režimas jėga nutraukė Kalėdų mišias, kurias Kalėdų dieną šventė okupuotoje Kipro teritorijoje likusieji 300 krikščionių;
4. ragina Tarybą, Komisiją ir Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bendrai užsienio ir saugumo politikai ES santykiuose ir bendradarbiavime su trečiosiomis šalimis ypatingą dėmesį skirti religinių mažumų, ypač krikščionių denominacijų, padėčiai;
5. ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalėjimu;
6. ragina naujai įsteigtą Europos išorės veiksmų tarnybą įsteigti nuolatinę sistemą, kuri stebėtų krikščionių padėtį tikėjimo laisvės kontekste, ir kasmet pranešti apie ją Europos Parlamentui;
7. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Egipto vyriausybei ir parlamentui bei Arabų Lygai.