Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0054/2011/REV1Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0054/2011/REV1

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę

17.1.2011

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pranešimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Charles Tannock, Ryszard Antoni Legutko, Tomasz Piotr Poręba, Peter van Dalen, Marek Henryk Migalski, Mirosław Piotrowski, Ryszard Czarnecki, Michał Tomasz Kamiński, Adam Bielan, Konrad Szymański ECR frakcijos vardu
Cornelis de Jong

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0039/2011

Procedūra : 2011/2521(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0054/2011
Pateikti tekstai :
B7-0054/2011
Priimti tekstai :

B7‑0054/2011

Europos Parlamento rezoliucija dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio mėn. Barselonos deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų ir rekomendacijų, rengiantis JT Žmogaus teisių komisijos 61-ajai sesijai Ženevoje,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teises pasaulyje 2009 m. ir ES politikos šiuo klausimu,

–   atsižvelgdamas į pirmąją Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių žmogaus teisių tinklo konferenciją, kuri vyko 2006 m. sausio 26–27 d. Kaire,

–   atsižvelgdamas į JT ypatingosios pranešėjos pranešimus dėl religijos arba įsitikinimų laisvės ir ypač į jos 2009 m. gruodžio 29 d., 2010 m. vasario 16 d. ir 2010 m. liepos 29 d. pranešimus,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl rimtų įvykių, kurie kelia pavojų krikščionių ir kitų religinių bendruomenių egzistavimui,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl neseniai įvykusių išpuolių prieš krikščionių bendruomenes,

–   atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton spaudos atstovo 2010 m. sausio 1 d. pareiškimą po išpuolio prieš Koptų bažnyčios tikinčiuosius Aleksandrijoje (Egiptas),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai bei bendras Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių santykių pagrindas,

B.  kadangi pagal tarptautines žmogaus teisių normas, ypač Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 18 straipsnį, kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; kadangi ši teisė apima laisvę turėti ar pasirinkti religiją arba tikėjimą savo nuožiūra ir laisvę vienam ar kartu su kitais, viešai ar privačiai išpažinti savo religiją ar tikėjimą laikant pamaldas, atliekant tikėjimo apeigas ir mokant jo; kadangi JT žmogaus teisių komiteto nuomone, religijos arba įsitikinimų laisvės principas saugo visus tikėjimus, įskaitant teistinius, neteistinius ir ateistinius įsitikinimus,

C. kadangi Europos Sąjunga nuolat reiškė savo įsipareigojimą gerbti minties, religijos ar įsitikinimų ir sąžinės laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės yra įsipareigojusios užtikrinti šias laisves visame pasaulyje,

D. kadangi religijos ar įsitikinimų laisvė dažnai laikoma visų kitų laisvių ir žmogaus teisių rodikliu; kadangi krikščionių persekiojimas pasaulyje yra vienas iš aršiausių šiuolaikinių išpuolių prieš žmogaus orumą,

E.  kadangi kai kuriais atvejais krikščionių bendruomenių padėtis tokia, kad kyla pavojus jų egzistavimui ateityje, o jei jos išnyktų, atitinkamose šalyse tai reikštų didelės religinio paveldo dalies praradimą,

F.  kadangi 2011 m. sausio 1 d. rytą įvykdžius sprogdinimą Aleksandrijos (Egiptas) bažnyčioje 21 koptų krikščionių tikintysis buvo nužudytas ir dar 70 žmonių buvo sužeista,

G. kadangi per 2010 m. gruodžio 30 d. džihado teroristų išpuolius prieš asirų krikščionių šeimas mažiausiai 2 žmonės žuvo ir 14 žmonių buvo sužeista koordinuotų krikščionių namų Bagdade (Irakas) sprogdinimų metu,

H. kadangi 2010 m. gruodžio 27 d. Dujail, 50 km (30 mylių) į šiaurę nuo Bagdado (Irakas), pakelėje susprogdinus bombą buvo nužudyta asirų krikščionių bendruomenei priklausanti moteris, o jos vyras buvo sužeistas,

I.   kadangi 2010 m. gruodžio 25 d. Sulu (Filipinai) Kalėdų dieną sprogdinant koplyčią buvo sužeista iš viso 11 žmonių, tarp jų kunigas ir 9 metų mergaitė,

J.   kadangi 2010 m. gruodžio 3 d. po išpuolio Džoso mieste (Nigerija) buvo rasti negyvi septyni krikščionys, įskaitant moteris ir vaikus, o 4 buvo sužeisti; 2010 m. gruodžio 21 d. Turu (Nigerija) kardais ir mačetėmis ginkluoti vyrai užpuolė vietos kaimo krikščionių grupę ir nužudė 3 bei sužeidė 2 žmones; nuo 2010 m. gruodžio 24 d. mažiausiai 86 žmonės buvo nužudyti daugelio sprogdinimų ir susidūrimų tarp musulmonų ir krikščionių jaunimo metu centrinėje Nigerijoje, Džoso mieste, ir per papildomus išpuolius prieš bažnyčias šiaurės rytuose, o daugiau negu 100 žmonių buvo sužeisti ir pateko į ligoninę; atskiro incidento metu, kai 2010 m. gruodžio 24 d. vakare į šiaurės rytuose esančio Maidugūrio miesto (Borno valstija) bažnyčias buvo mesti buteliai su padegamuoju skysčiu, buvo nužudyti šeši žmonės,

K. kadangi minėti pavyzdžiai yra tik keletas nesibaigiančios didelių ir mažų išpuolių virtinės ir diskriminacijos atvejų pavyzdžių ir kadangi daugelis šių išpuolių yra sąmoningos islamistų džihado pajėgų pastangos išvaryti krikščionis, taigi krikščionių bendruomenių padėtis yra tokia, kad daugelis nusprendžia palikti savo namus ir ieškoti apsaugos kitose šalies dalyse, kur saugumo padėtis geresnė, arba netgi tapti pabėgėliais užsienyje,

1.  griežtai smerkia visus smurto prieš krikščionių bendruomenes aktus, nepaisant to, kur jie vykdomi;

2.  pabrėžia, kad teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę – tai pagrindinė žmogaus teisė, kurią užtikrina tarptautinės teisės priemonės, ir griežtai smerkia, kad prieš religinių ar tikėjimo bendruomenių narius, įskaitant vadinamuosius tikėjimo atsisakiusius asmenis ir netikinčiuosius, vykdomas visų rūšių smurtas, jie diskriminuojami ir esama netolerancijos dėl religijos ir tikėjimo;

3.  reiškia susirūpinimą dėl neseniai įvykdytų džihado išpuolių prieš koptų ir asirų krikščionis ir reiškia solidarumą su aukų šeimomis; ragina Egipto ir Irako vyriausybes užtikrinti krikščionių ir kitų savo šalių religinių mažumų atstovų asmeninį saugumą ir fizinį neliečiamumą pagal tarptautines sutartis ir susitarimus, kuriuos jos ratifikavo;

4.  išreiškia gilų susirūpinimą dėl netolerancijos krikščionių bendruomenėms ir represijų prieš jas gausėjimo ir dėl neseniai įvykdytų smurto išpuolių, ypač Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse;

5.  džiaugiasi valdžios institucijų pastangomis nustatyti išpuolių prieš krikščionių mažumas sumanytojus ir vykdytojus; primygtinai ragina vyriausybes užtikrinti, kad šių nusikaltimų vykdytojai ir visi už išpuolius ir kitus smurto veiksmus prieš Artimųjų Rytų krikščionis ar kitas religines ar kitas mažumas atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami vykdant tinkamą procesą;

6.  ragina atitinkamų arabų šalių vyriausybes, kurių pareiga apsaugoti visas religines bendruomenes, užtikrinti, kad koptų ir asirų krikščionys ir kitų religinių bendruomenių ir mažumų atstovai galėtų visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, įskaitant teisę laisvai pasirinkti ir pakeisti savo religiją, bei užkirsti kelią bet kokiai jų diskriminacijai ir represijoms;

7.  ragina Nigerijos ir Filipinų vyriausybes nepriklausomai nuo religijos ar įsitikinimų suteikti vienodą apsaugą visiems savo piliečiams, įskaitant krikščionis, ir teisti visus už smurtą prieš religines ar tikėjimo bendruomenes atsakingus asmenis;

8.  ragina Tarybą, Komisiją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, atsižvelgiant į ES santykius, ypatingą dėmesį skirti religinių mažumų, įskaitant krikščionių bendruomenes visame pasaulyje, padėčiai ir skatinti atitinkamas valstybes prisiimti strateginius įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis dėl žmogaus teisių; taip pat ragina religinių mažumų padėčiai skirti ypač didelį dėmesį rengiant ir įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo ir pagalbos programas, skirtas šioms šalims;

9.  ragina vyriausiąją įgaliotinę, atsižvelgiant į naujausius įvykius ir didėjančią būtinybę analizuoti ir suprasti kultūrinių ir religinių procesų raidą tarptautiniuose santykiuose ir šiuolaikinėse visuomenėse, Europos išorės veiksmų tarnyboje sukurti nuolatinius strateginių tyrimų, politikos vystymo ir mokymų, susijusių su religiniais ir įsitikinimų klausimais, pajėgumus;

10. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares dar labiau prisidėti prie žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo stiprinimo, pasitelkiant visas ES užsienio politikos priemones;

11. ragina 2011 m. sausio 31 d. vyksiančiame Užsienio reikalų tarybos susitikime išreikšti tvirtą paramą visų religijos laisvei ir ryžtingą įsipareigojimą ginti krikščionis ir kitas religines mažumas Artimuosiuose Rytuose ir kituose regionuose, kur jie persekiojami;

12. remia visas iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abipusę bendruomenių pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalėjimu;

13. ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares skirti daugiau lėšų Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro veiklai ir šios organizacijos valdomai humanitarinei pagalbai paremti;

14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Egipto, Filipinų, Irako ir Nigerijos vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui ir JT žmogaus teisių tarybai.