PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl atliekų krizės Kampanijoje

26.1.2011

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu B7‑0806/2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

Mara Bizzotto, Lorenzo Fontana, Mario Borghezio, Claudio Morganti, Rolandas Paksas, Jaroslav Paška, Fiorello Provera, Oreste Rossi, Matteo Salvini, Giancarlo Scottà, Francesco Enrico Speroni EFD frakcijos vardu

B7‑0083/2011

Europos Parlamento rezoliucija dėl atliekų krizės Kampanijoje

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 16 d. klausimą žodžiu Komisijai dėl atliekų krizės Kampanijoje (O-0188/2010 – B7-0667/2010), į 2010 m. lapkričio 30 d. klausimą žodžiu Komisijai dėl atliekų krizės Kampanijoje (O-0197/2010 – B7-0801/2010), į 2010 m. gruodžio 7 d. klausimą žodžiu Komisijai dėl atliekų krizės Kampanijoje (O-0208/2010 – B7-0805/2010) ir į 2010 m. gruodžio 7 d. klausimą žodžiu Komisijai dėl atliekų klausimo Neapolyje ir Kampanijos regione bei Europos fondų naudojimo (O-0209/2010 – B7-0806/2010),

–   atsižvelgdamas į diskusijas dėl atliekų krizės Kampanijoje, kurios vyko per 2010 m. sausio 18 d., antradienio, plenarinę sesiją Strasbūre,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 4 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (ketvirtosios kolegijos) sprendimą Komisija prieš Italiją (byloje C-297/08),

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų ir į Direktyvą 2006/12/EB dėl atliekų,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 23 d. už aplinką atsakingo nario Janezo Potočniko pareiškimą dėl su atliekomis susijusios padėties Kampanijoje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi pagal Italijos politinę sistemą už atliekų ciklo valdymą yra atsakingos tik vietos valdžios institucijos (regionų, provincijų ir komunų),

B.  kadangi atliekų Kampanijos regione infrastruktūrų valdymo trūkumai ir blogas veikimas (ypač termovalorizacija), atsiradę dėl vietos valdžios neveiksmingumo, yra pagrindinės krizės priežastys,

C. kadangi įvairūs atliekų valdymo planai, kuriuos per kelerius metus parengė kompetentingos valdžios institucijos, nebuvo taikomi, dėl to 2010 m. kovo 4 d. buvo priimtas Teisingumo Teismo sprendimas (sprendimas byloje C-297/08),

D. pabrėžiant, kad krizė kilo tik dėl blogos vietos administracijos ir organizuoto nusikalstamumo infiltracijos į atliekų tvarkymo grandinę ir į viešąjį administravimą,

E.  kadangi nuo 1994 m. atliekų panaikinimo Kampanijos regione projektams buvo skirta beveik 500 mln. eurų, iš kurių pusė buvo finansuota iš ERPF,

F.  kadangi dėl nustatytų pažeidimų 2002 – 2006 m. laikotarpiu, naudodama Bendrijos fondus, skirtus atliekų panaikinimo programai, Komisija apskaičiavo, kad jau nuo 2005 m. sausio 1 d. iš ERPF negalima gauti bendro finansavimo, skirto atliekų šalinimo projektams,

G. kadangi jau nuo 2007 m. pažeidimų tyrimo procedūros pradžios Komisija nusprendė susieti bendrą ERPF finansavimą 2007 – 2014 m. (50 proc. iš 270 mln. eurų) su veiksmingu atliekų plano, atitinkančio Bendrijos taisykles, įgyvendinimu Kampanijos regione,

H. pabrėžiant, kad pačioje Italijoje egzistuoja keletas modernizuoto regiono atliekų valdymo modelių, idealiai atitinkančių Bendrijos nuostatas, jų buvimu patvirtinamas Kampanijos krizės konkretus vietinės reikšmės pobūdis,

I.   kadangi buvo nustatytas neatsakingas daugelio Kampanijos piliečių elgesys paskutiniaisiais metais ir ypač laikotarpiais, kai skubos padėtis buvo labiausiai paaštrėjusi, kaip atvejais, susijusiais su atliekų krūvų ir šiukšliadėžių deginimu, surenkančių šiukšles transporto priemonių sabotažu, streikais ir labai dažnais neatvykimais į darbą įmonėse atsakingose už atliekų pašalinimą ir sunaikinimą, neteisėtais judėjimo sustabdymais, piketais prie sąvartynų įėjimo, agresija prieš aplinkos apsaugos darbuotojus ir jas saugančias teisėsaugos institucijas,

J.   kadangi poreikis sunaikinti 6 mln. tonų atliekų paketų, kurie šiuo metu sukaupti Kampanijoje yra toks pats skubus kaip ir poreikis parengti bei pradėti taikyti naują atliekų valdymo planą, atsižvelgiant į tai, kad atliekų paketai kelia labai didelę riziką sveikatai ir aplinkai,

K. kadangi analogiškos krizės, praeityje vykusios kituose Italijos regionuose, buvo įveiktos ganėtinai greitai, vietos valdžios institucijoms ir suinteresuotiems piliečiams prisiėmus atsakomybę,

1.  mano, kad atliekų krizės išsprendimas nebus galutinis iki tol, kol Kampanijos vietos valdžios institucijos, atsakingos už atliekų ciklo valdymą, neįrodys tikros politinės valios, neapsiribodamos vien tik vietos bei Bendrijos valdžios institucijų išskirtinio pobūdžio intervencija;

2.  nori, kad vykdant naują atliekų planą, kurį neseniai Komisijai pristatė Kampanijos regionas, būtų laikomasi įstatymuose numatytų įsipareigojimų, kurie primenami ir Teisingumo Teismo sprendime byloje C-297/08, ir kad planas atitiktų Bendrijos nuostatas (ypač Direktyvą Nr. 2006/12/EB ir Direktyvą Nr. 1999/31/EB su jų pakeitimais ir vėlesniais pridėjimais) ir ragina Komisiją šiuo atžvilgiu imtis kruopščių patikrinimų;

3.  prašo Kampanijos regiono veiksmingai įgyvendinti šį naują atliekų planą per trumpą, užtikrintą ir tikrą laiką ir ragina kitas suinteresuotas vietos valdžios institucijas prisiimti į jų kompetencijos sritį įeinančią atsakomybę;

4.  nori, kad šis planas būtų grindžiamas kuo skaidresniais kriterijais, susijusiais su sutarčių sudarymo sistema įvairiuose atliekų tvarkymo ciklo etapuose, ypač atsisakant organizuoto nusikalstamumo infiltracijos, taip pat ir apskritai nesudarant sutarčių su įmonėmis, kurios neužtikrina veiksmingo ir griežto plano įgyvendinimo;

5.  palankiai vertina Komisijos ketinimą susieti bendrą ERPF finansavimą su veiksmingu Kampanijos regiono pristatytu nauju atliekų plano įgyvendinimu;

6.  prašo kompetentingų Kampanijos valdžios institucijų vadovautis kitų Italijos regionų gerąja atliekų valdymo ciklo praktika;

7.  apgailestauja ir galutinai smerkia gausių Kampanijos piliečių neatsakingą elgesį, dėl kurio kilo kliūčių krizės išsprendimui ir dėl kurių žymiai pablogėjo jau ir taip prastos šiame regione su sveikata ir aplinka susijusios sąlygos,

8.  prašo Italijos kompetentingų valdžios institucijų rasti skubų sprendimą, kaip panaikinti 6 mln. tonų teršiančių atliekų paketų, šiuo metu sukauptų Kampanijos regione;

9.  pataria, kad tuo atveju, jei susidarys nauja to paties pobūdžio ypatingos skubos padėtis Kampanijos regione ar kitur, kitos nesusijusios teritorijos, ir tos, kurių valdymas yra nepriekaištingas, nebūtų priverstos prisiimti atsakomybės už neapdirbtų atliekų, sukauptų ypatingos skubos padėties zonose, apdorojimą;

10. nori, kad Kampanijos vietos valdžios institucijos ir Italijos nacionalinės valdžios institucijos veiktų bendru susitarimu ir glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, siekiant realiai ir veiksmingai įgyvendinti naują, su atliekomis susijusį veiksmų planą, norint išvengti, kad būtų pradėta nauja pažeidimo procedūra ir taikomos dėl to atsirandančios sankcijos;

11. įpareigoja Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Italijos vyriausybei, Kampanijos regiono tarybos pirmininkui, Kampanijos regiono provincijų pirmininkams ir Neapolio merui.