Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0098/2011Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0098/2011

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl strategijos „Europa 2020“

9.2.2011

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Joseph Daul, Corien Wortmann-Kool, Marian-Jean Marinescu, Othmar Karas, Richard Seeber, Pilar del Castillo Vera, Andreas Schwab, Jean-Paul Gauzès, Lambert van Nistelrooij, Albert Deß, Sławomir Witold Nitras, Artur Zasada PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0097/2011

Procedūra : 2010/3013(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0098/2011
Pateikti tekstai :
B7-0098/2011
Priimti tekstai :

B7‑0098/2011

Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos „Europa 2020“

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos pareiškimus dėl strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų,

–   atsižvelgdamas į neoficialų Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimą,

 

–   atsižvelgdamas į Komisijos pradėtą viešąją konsultaciją dėl strategijos „Europa 2020“ ir jos išvadas (SEC(2010)116),

 

–   atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Lisabonos strategijos vertinimą (SEC(2010)114),

 

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos dokumentą „Septyni Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmai“,

 

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio mėn. Europos Parlamento rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Europa turi suteikti pirmenybę priemonėms, kurias įgyvendinant būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas,

B.  kadangi bet kokia ilgalaikė strategija turi būti suderinta su konkrečiais veiksmais siekiant skubiai atsakyti į Europos piliečių susirūpinimą ir baimes ir kadangi įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ turėtų būti siekiama mūsų pagrindinio tikslo – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo,

C. kadangi Lisabonos strategija tik iš dalies buvo sėkminga dėl silpnos valdymo struktūros ir valstybių narių atsakomybės trūkumo,

D.  kadangi bendrosios rinkos kūrimo baigimas reiškia ne tik tai, kad reikia pasiekti strategijos tikslus, bet ir bendroji rinka pati savaime yra tikslas, ir kadangi Bendrosios rinkos aktas – tai būdas, kaip pasiekti šį tikslą,

E.  kadangi šiandien tarpvalstybinei paslaugų ir prekių prekybai trukdo suskaidytos nacionalinės rinkos ir taisyklės dėl žemo suderinimo lygio ir kadangi itin svarbu išlaisvinti ES rinkos, kurią sudaro 500 mln. vartotojų, potencialą,

 

 

Strategijos „Europa 2020“ valdymas

1.   griežtai ragina Tarybą laikytis Bendrijos metodo ir šiuo požiūriu ragina Tarybą stiprinti ekonomikos valdysenos paketo ir strategijos „Europa 2020“ valdymą;

 

2.   nerimauja dėl gana silpno strategijos „Europa 2020“ valdymo; taigi ragina stiprinti Bendrijos metodą ir ragina, kad Europos semestras taptų teisėkūros valdymo paketo dalimi; baiminasi, kad priešingu atveju strategiją ištiks Lisabonos strategijos likimas, t. y. kiek tai susiję su pagrindiniais tikslais;

 

3.   ragina Tarybą ir Komisiją geriau užtikrinti demokratinį strategijos „Europa 2020“ teisėtumą ir be Europos Parlamento įtraukti ir nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius, regionines ir vietos valdžios institucijas, kad būtų remiamos politikos priemonės, skirtos darbo vietoms ir ekonomikos augimui atkurti; šiuo požiūriu smerkia menką pažangą ir komunikacijos politiką, susijusią su nacionalinių reformų programų projektais;

 

4.   ragina Komisiją paaiškinti pavyzdinių iniciatyvų biudžetinį aspektą, nes šie prioritetiniai veiksmų planai papuola į visas ES biudžeto finansuojamas politikos priemones; mano, kad naujoji Daugiametė finansinė programa suteikia galimybę duoti lemiamą paskatą strategijoje „Europa 2020“ nurodytiems prioritetams;

 

5.   mano, kad tobulesnė ekonomikos valdysenos sistema turėtų remtis keletu tarpusavyje susijusių tvaraus augimo bei darbo vietų kūrimo politikos krypčių, kurios privalo derėti tarpusavyje; mano, kad Stabilumo ir augimo paktas bei išsami ekonomikos valdysenos sistema turėtų papildyti strategiją „Europa 2020“ ir su ja derėti;

 

6.   mano, kad bendroji rinka – tai esminė Europos projekto dalis, ir mano, kad jos atkūrimas turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

 

7.   mano, kad stipri, gerai finansuojama ir visus Europos regionus apimanti sanglaudos politika turi būti pagrindinė sudedamoji strategijos „Europa 2020“ dalis; mano, kad ši politika, vykdoma taikant horizontalų metodą, yra išankstinė sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir pasiekti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą;

8.   įsitikinęs, kad turint tinkamą politikos sistemą ir pakankamai biudžeto lėšų, žemės ūkis ir miškininkystė gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant visą Europos strategiją, kuri skiriama ekonomikos atgaivinimui užtikrinti, taip pat šie sektoriai gali padėti užtikrinti ES ir pasaulio aprūpinimą maistu, išsaugoti kaimo kraštovaizdį, kuris sudaro 90 proc. ES teritorijos, užtikrinti naudą aplinkai ir gali būti labai svarbūs ieškant alternatyvių energijos šaltinių;

9.   siūlo valstybėms narėms parengti Vietos ir regionų valdžios institucijų teritorinį paktą dėl strategijos „Europa 2020“ kaip strategijos valdymo dalį, kurio tikslas būtų skatinti regionus ir miestus tinkamai prisidėti prie jos tikslų pasiekimo ir sukurti nuosavybę, bei į šį procesą įtraukti Europos Parlamentą;

 

10.  pritaria Komisijos požiūriui, kurio ji laikosi savo metinėje augimo apžvalgoje; mano, kad siekiant atkurti konkurencingumą tose valstybėse narėse, kurios šiuo metu atsilieka, bus svarbu atlikti struktūrines reformas; pritaria pasiryžimui parengti subalansuotus biudžetus ir sumažinti bendrą įsiskolinimą iki mažiau nei 60 proc. BVP; pritaria pastangoms šioms valstybėms narėms suteikti nekliudomą prieigą prie kapitalo rinkų, kad joms būtų užtikrintas likvidumas, kol jose vyksta struktūrinės reformos; ragina ištaisyti struktūrinius pusiausvyros sutrikimus;

 

11. pritaria, kad Komisija šiuo požiūriu laiko svarbia bendrąją rinką; pabrėžia, kad reikia sukurti aplinką, kurioje būtų lengva užtikrinti tvarų augimą siekiant įveikti ekonominę krizę, ypač MVĮ ir mikroįmonėms; prašo, kad pavasario Europos Vadovų Taryboje būtų surengta diskusija apie bendrosios rinkos atkūrimo padėtį, paremta stebėsenos procesu, kurį taikant įvertinamas tarpinių tikslų ir bendrosios rinkos įgyvendinimas bei iššūkiai atsižvelgiant į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

 

12. pažymi, kad metinė augimo apžvalga ir Europos semestro sistema turėtų sudaryti sąlygas sąveikai su esančiomis priemonėmis, gerbiant Europos Parlamentui Sutarties suteiktas teises, ypač bendrosiomis ekonomikos politikos gairėmis ir valstybių narių užimtumo politikos gairėmis;

 

13. reiškia savo nusivylimą dėl komunikacijos strategijos, kiek tai susiję su nacionalinių reformos programų projektais, nes dėl to sunku įvertinti pagrindinių tikslų įgyvendinimo pažangą;

 

 

Pavyzdinės iniciatyvos

 

14. džiaugiasi, kad Komisija jau pateikė visus komunikatus dėl pavyzdinių iniciatyvų, tačiau ragina Komisiją parengti konkrečius teisėkūros pasiūlymus, kurie bus įtraukti į pavyzdines iniciatyvas;

 

 

Naujovių pavyzdinė iniciatyva

 

15. pritaria Komisijos strateginiam požiūriui dėl „Inovacijų Sąjungos“ siekiant spręsti tokias pagrindines socialines problemas kaip energetinis saugumas, apsirūpinimas maistu, klimato kaita, sveikata ir senėjanti visuomenė; tačiau pabrėžia, kad labai svarbu pasiekti pažangos dėl tam tikrų dokumentų, kad būtų pašalintos kliūtys naujovėms ir skatinamas privataus sektoriaus dalyvavimas;

16. primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad naujoves galima skatinti tik jei reglamentavimo sistema yra teisinga, o biurokratinės išlaidos – minimalios, ypač MVĮ; taigi džiaugiasi Komisijos ketinimu pagerinti bendras sąlygas įmonėms kurti naujoves, ypač intelektinės nuosavybės teisių atžvilgiu, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją: i) nedelsiant po tvirtesnio bendradarbiavimo vieningos patentų apsaugos sukūrimo srityje patvirtinimo pateikti pasiūlymų dėl jos įgyvendinimo; ir ii) pateikti teisėkūros pasiūlymų, reikalingų esamai autorių teisių sistemai modernizuoti, ypač kolektyvinio teisių administravimo ir kūrinių, kurių autorių teises sunku nustatyti (vadinamųjų kūrinių našlaičių) srityse;

 

17. mano, kad Konkurencingumo ir inovacijų programa (KIP) yra nepakankamai didelė ir per siaura savo apimtimi; ragina Komisiją ir valstybes nares kitoje daugiametėje programoje numatyti sąlygas didesnei KIP apimčiai ir jos finansavimui;

18. pabrėžia, kad reikia stiprinti, skatinti ir užtikrinti mokslinių tyrimų, naujovių ir taikomosios veiklos finansavimą ES itin padidinant moksliniams tyrimams skirtas išlaidas po 2013 m.; primygtinai reikalauja, kad turi būti užtikrinta geresnė MVĮ prieiga prie Aštuntosios bendrosios programos ir KIP atitinkamai šias programas sukuriant iš naujo ir supaprastinant; ragina peržiūrėti Finansinį reglamentą, kad MVĮ būtų lengviau teikti paraiškas; pabrėžia svarbų bendrosios programos indėlį kovojant su klimato kaita;

19. pabrėžia, kad naujoviškos įmonės, ypač MVĮ, turi turėti geresnę prieigą prie akcinio kapitalo ir iš dalies akcinio kapitalo finansinių priemonių, kurios dar nesuteikė rinka; prašo Komisijos pateikti kitos kartos programų, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys tarpinėms finansinėms priemonėms, ir remti šias priemones taikant rizikos pasidalijimo fondus ir priemones;

20. primena, kad 3 proc. tikslą sudaro 2 proc. (privačios) ir 1 proc. (viešųjų išlaidų) dalis; atkreipia dėmesį, kad vis dar esama tam tikrų trūkumų privačių tyrimų išlaidų srityje; atkreipia dėmesį, kad šį ir Europos nepanaudotą naujovių potencialą galima panaudoti tik jei reglamentavimo aplinka bus pritaikyta bendrovėms;

21. pabrėžia ES biudžeto sverto galimybes, kurias reikia panaudoti toliau siekiant remti ES mokslinių tyrimus ir taikomąją veiklą; atkreipia dėmesį į svarbų struktūrinių fondų indėlį į mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir naujovių skatinimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; pabrėžia, kad reikia sukurti struktūrinio finansavimo ir bendrosios programos finansavimo sąveiką;

22. džiaugiasi, kad Komisija planuoja peržiūrėti ES prekių ženklų sistemą, primena savo 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo vidaus rinkoje (2009/2178(INI)) ir ragina Komisiją pateikti priemonių, kurios padėtų veiksmingai įgyvendinti šias teises, ir parengti išsamią šios srities strategiją;

 

Pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“

 

23. pabrėžia svarbų tokių daugiamečių programų kaip „Mokymasis visą gyvenimą“ indėlį kuriant Europos tapatybę ir jaunų europiečių mokymui įveikti šiuolaikinius darbo rinkos iššūkius;

 

24. ragina Komisiją nenukreipti finansavimo nuo tokių esamų judumo ir jaunimo programų kaip „Mokymasis visą gyvenimą“ („Erasmus“, „Leonardo“, „Comenius“, „Grundtwig“), „Veiklus jaunimas“ ir „Marija Kiuri“ pagrindiniams programos „Judus jaunimas“ veiksmams, bet sustiprinti esamą programą ją daugiau finansuojant; mano, kad tai būtų svarbus indėlis kovojant su jaunimo nedarbu ir siekiant 75 proc. užimtumo lygio;

 

 

25. ragina valstybes nares bendradarbiauti, kad būtų pasiektas didesnis mokyklos ir universitetų programų palyginamumas ir didesnis Europos švietimo standartizavimas siekiant sudaryti sąlygas konkurencingumui ir didesniam judumui ES, bei atkreipia dėmesį, kad svarbu geriau pripažinti laipsnius ir diplomus Europoje;

 

Pavyzdinė iniciatyva „Skaitmeninė darbotvarkė“

 

26. džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl sprendimo sukurti pirmąją radijo spektro politikos programą; mano, kad tai reikalinga priemonė siekiant sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir skatinti veiksmingesnį spektro valdymą visoje Europoje, nes tai padės pasiekti 2020 m. tikslus; ragina visas šalis kuo greičiau įgyvendinti pirmąją radijo spektro politiką;

27. pabrėžia, kad reikia toliau telkti pastangas ir siekti baigti kurti atvirą ir konkurencingą skaitmeninę bendrąją rinką Europoje; vis dėlto pažymi, kad šiandien laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui vis dar trukdo suskaidytos taisyklės nacionaliniu lygmeniu ir todėl ragina visas šalis veiksmingai įgyvendinti naująją reguliavimo sistemą, skatinti skaitmeninių paslaugų rinką ir kurti penktąją laisvę – laisvą turinio ir žinių judėjimą;

28. mano, kad atsižvelgiant į vis senėjančius gyventojus ir didėjantį spaudimą viešiesiems finansams ir privačiam produktyvumui Europos Sąjunga turėtų patvirtinti savo ilgalaikę tvirto prevencijos principo skatinimo politikos strategiją (medicinos praktikos ir sveikesnio gyvenimo būdo skatinimo atžvilgiais) ir pradėti teikti tokias paslaugas kaip e. sveikata;

 

Pavyzdinė iniciatyva „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“

29. džiaugiasi Komisijos komunikatu dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos; mano, kad įgyvendinant išsamią ES pramonės politiką turėtų būti siekiama išsaugoti ir plėtoti stiprų, konkurencingą ir įvairialypį pramonės pagrindą Europoje; mano, kad tokia politika turėtų apimti visą pramonės sektorių, o jos pagrindinis tikslas turėtų būti nustatyti teisingas bendras sąlygas, skirtingas technologines galimybes paliekant pasirinkti bendrovėms; pabrėžia, kad konkurencingai Europos pramonei reikia konkurencijos ir laisvos prekybos, kurios leistų Europos bendrovėms tapti pasaulio lyderėmis;

 

30. ypač džiaugiasi, kad Komisija pranešė, jog imsis išsamaus ir nuodugnaus naujų teisės aktų konkurencingumo testo, ir ragina valstybes nares padaryti tą patį nacionaliniu lygmeniu; prašo Komisijas pradėti teisės aktų tinkamumo patikras ir ex post įvertinti bendrą teisės aktų poveikį; dar kartą patvirtina, kad tai esminės išmaniojo reglamentavimo dalys, kurias reikia kuo greičiau įgyvendinti;

 

31. reiškia savo nusivylimą, kad praėjus dvejiems metams po Smulkiojo verslo akto priėmimo Komisija vis dar nesiima konkrečių veiksmų ir iniciatyvų; ragina Komisiją ir Tarybą skatinti labiau MVĮ palankią reguliavimo aplinką griežtai taikant poveikio MVĮ tyrimą; sistemingo ir nepriklausomo visų pasiūlymų dėl politikos priemonių poveikio vertinimo turėtų būti reikalaujama visais politiniais lygmenimis;

 

32. atkreipia dėmesį į didelę infrastruktūros svarbą pramonės ekonomikai; todėl prašo skirti iš esmės pakankamai finansinių išteklių transeuropiniams tinklams (TEN) per kitą Daugiametės finansinės programos laikotarpį, ypač transporto ir energetikos srityse remiant projektus, kurie Europai duotų papildomos naudos ir kurie negali būti finansuojami iš rinkos; šiuo požiūriu prašo išnagrinėti projektų obligacijų teikiamas galimybes pagrindiniams Europos infrastruktūros projektams visapusiškai įtraukiant Europos investicijų banką; atkreipia dėmesį į didelę programos „Galileo“ kaip svarbaus Europos infrastruktūros projekto svarbą;

33. ragina parengti veiksmingą Europos žaliavų strategiją ir paskatinti konkrečias iniciatyvas, kad būtų užtikrintas optimalus žaliavų, ypač svarbiausių žaliavų, panaudojimas ir geresnė prieiga prie jų ES ir už jos ribų, sudarant sąžiningos prekybos susitarimus ir strategines partnerystes; džiaugiasi Komisijos planais kovoti su prekių išvestinių priemonių spekuliacija; įspėja, kad taikant bendrą požiūrį į ES žaliavų strategiją neturėtų būti silpninami atskiri ramsčiai;

Pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“

 

34. pabrėžia, kad skubiai reikia modernizuoti ir atnaujinti Europos energetikos infrastruktūrą, sukurti pažangiuosius tinklus ir jungiamuosius tinklus, kurie yra reikalingi siekiant įgyvendinti vidaus energetikos rinką, skatinti tiekimo užtikrinimą ir pasiekti mūsų energetikos ir klimato tikslus; mano, kad didžiausia kliūtis naujai infrastruktūrai, ypač tinklams, yra ne tik finansavimas, bet ir ilgos leidimų suteikimo procedūros, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis neatidėliotinų veiksmų ir pagreitinti leidimų suteikimo procedūras; šiuo požiūriu džiaugiasi pasiūlymais, kurie pateikti kaip Komisijos energetikos infrastruktūros teisės aktų paketo dalis;

35. ragina pereiti prie išteklius taupančios ir mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos ir ekonomikos augimo, kuris yra atsietas nuo išteklių ir energijos naudojimo išskiriant mažiau CO2, didesnio energetinio saugumo ir mažesnio išteklių intensyvumo; siūlo, kad šį perėjimą papildytų pramonės politika, kurią įgyvendinant Europos įmonės taptų konkurencingesnės, būtų sumažinta per didelė priklausomybė nuo kietojo kuro, o ES bendrovės išsaugotų lyderių pozicijas reikalingų technologijų srityje, įskaitant daugiau naujovių ir mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos;

 

36. ragina Komisiją pasistūmėti vykdant procedūras prieš tas valstybes nares, kurios vis dar neįgyvendino antrojo energetikos liberalizavimo paketo ir paprašyti šioms valstybėms narėms skirti didesnes baudas; primena valstybėms narėms, kad trečiasis paketas turi būti įgyvendintas iki 2011 m. kovo mėn. pabaigos;

 

37. ragina Komisiją pateikti realias vizijas dėl energijos šaltinių derinimo iki 2050 m. ir vėliau, atsižvelgiant į branduolių sintezės galimybes; mano, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą siekiant laikytis ES tarptautinių susitarimų;

38. džiaugiasi teigiamais Kankuno tarptautinės klimato konferencijos rezultatais, nes tai svarbus žingsnis kuriant išsamią ir teisiškai privalomą klimato sistemą Pietų Afrikoje laikotarpiui po 2012 m.; dar kartą patvirtina savo norą padidinti Europos pastangas mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 proc. iki 2020 m., jei tam bus palankios sąlygos; primena, kad Kankuno susitarimu buvo pasiekta pažangos derybų procese, tačiau ne dėl esmės;

39. pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse padaryta nepakankamai pažangos, kad iki 2020 m. būtų pasiektas 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslas; primena, kad labai svarbu, kad valstybės narės visiškai įsipareigotų siekti pačių nustatytų tikslų, kad būtų panaudotas visas energijos vartojimo efektyvumo politikos potencialas; ragina valstybes nares padidinti savo ambicijas ir palaiko didesnį Komisijos vaidmenį tvirtinant nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus;

 

40. pabrėžia, kad transporto politika turi tapti pažangia, tvaria ir integracine, kaip numatyta 2010 m. liepos 6 d. priimtoje Parlamento strategiškai svarbioje rezoliucijoje dėl darniojo ateities transporto; todėl ragina transporto sektoriui parengti mokslinių tyrimų ir technologijų darbotvarkę, kurioje pirmenybė būtų teikiama visų rūšių transporto išmetamo CO2 kiekio panaikinimui ar bent sumažinimui, tiekimo grandinės skaidrumo bei transporto saugos ir saugumo didinimui ir eismo valdymo gerinimui; tikisi, kad transporto sektorius užtikrint, kad ES rinka išsaugotų savo poziciją kaip itin kvalifikuota gamybos zona;

 

41. pabrėžia strateginę produktyvaus žemės ūkio sektoriaus svarbą ir pabrėžia, kad apsirūpinimas maistu turi būti pirmasis bendros žemės ūkio politikos prioritetas;

 

Pavyzdinė iniciatyva „Nauji įgūdžiai ir darbo vietų kūrimas“

 

42. pabrėžia, kad tik skatinant švietimą ir įgūdžius galima pažaboti nedarbą ir skurdą ir padidinti užimtumo lygį; atkreipia dėmesį į lemiamą MVĮ vaidmenį šioje srityje ir ragina kurti įmonėms palankią reguliavimo sistemą, ypač sudarant sąlygas MVĮ verslui;

 

43. primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad bendroji rinka – tai darbo vietų garantas Europoje ir pagrindinis Europos Sąjungos projektas ir kompetencija;

 

44. mano, kad skubiai reikia imtis prioritetinių veiksmų, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d. (20-osios vidaus rinkos metinės) būtų priimtas Bendrosios rinkos aktas ir laiku perkeltas į nacionalinę teisę;

 

45. prašo valstybių narių išplėsti ir visiškai įgyvendinti Paslaugų direktyvą bei pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios vis dar pilnai neįgyvendino Paslaugų direktyvos ir kitų bendrosios rinkos teisės aktų; siūlo persvarstyti e. prekybos direktyvą, kad būtų sudarytos sąlygos tarpvalstybinei prekybai; ragina Komisiją užtikrinti, kad MVĮ galėtų veikti visoje Europoje ir joms suteikti prieigą taikant abipusį pripažinimą bei mažinant biurokratiją;

 

46. pabrėžia, kad svarbu jaunimui suteikti kokybišką užimtumą kuriant integruotas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politikos priemones siekiant padidinti darbo rinkos lankstumą ir saugų užimtumą bei paskatinti jaunimo verslumą ir sudaryti jam sąlygas bei tai plėtoti įgyvendinant tinkamas švietimo, mokymų, amatų mokymosi ir mentoringo programas;

 

47. ragina visiškai atverti rinką geležinkelio transporto sektoriuje įgyvendinant bendrą Europos geležinkelių erdvę ir didžiausią dėmesį skiriant geležinkelių pagrindiniam tinklui, kabotažinio transporto liberalizavimui, veiksmingam atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimui, bendrai Europos rezervavimo sistemai ir keleivių teisių stiprinimui; prašo sparčiau baigti kurti Bendrą Europos dangų, patobulinti oro eismo kontrolę, padidinti aviacijos saugumą suteikiant daugiau galių Europos aviacijos saugos agentūrai (EASA); greitai įgyvendinti SESAR projektą užtikrinant reikalingas sąlygas SESAR parengimo darbui etapui;

 

48. dar kartą ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl 14-osios bendrovių teisės direktyvos, kurioje būtų numatytos valstybių narių koordinavimo priemonės siekiant palengvinti tarpvalstybinius registruotų bendrovių buveinių perkėlimus nuo 2006 m. liepos mėn.; pabrėžia, kad svarbu supaprastinti bendrovių teisę, kad būtų skatinamas augimas ir verslumas bendrojoje rinkoje ir kontroliuoti šioje srityje priimtų politikos priemonių taikymą valstybėse narėse;

 

49. prašo Komisijos labiau skatinti jaunųjų europiečių verslo judumą, pvz., didinant praktikos judumą pagal programą „Erasmus“ ir stiprinant iniciatyvą „Erasmus programa jauniesiems verslininkams“; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti labiau įtraukti verslumą į mokyklų programas;

 

Pavyzdinė iniciatyva „Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“

 

50. tikisi, kad ES ir valstybės narės imsis skubių veiksmų siekdamos įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus padidinti užimtumo lygį, žmonių įgūdžius, sukurti galimybes įsidarbinti ir paskatinti socialinę įtrauktį;

 

51. džiaugiasi Komisijos pastangomis stiprinti socialinio fondo socialines naujoves, tačiau mano, kad nereikia pamiršti pagrindinių socialinio fondo uždavinių – suteikti darbuotojams kvalifikaciją, platinti žinių ekonomiką visais profesiniais lygiais ir visuose sektoriuose;

 

52. pabrėžia, kad kaimo vietovėms reikia skirti specialų dėmesį atsižvelgiant į gan aukštą skurdo lygį kaimuose visose valstybėse narėse ir į ekonominių alternatyvų trūkumą šiose vietovėse; remia visas iniciatyvas, kuriomis siekiama padėti jauniesiems ūkininkams, kaip kovos su skurdu kaime priemones;

 

53. pabrėžia, kad darbo rinkos judumas ES bus itin svarbus ateinančiais metais kuriant darbo vietas ir augant ekonomikai; todėl mano, kad turi būti pašalintos kliūtys vidaus ir tarpvalstybiniam judėjimui;

 

54. ragina valstybes nares įsipareigoti kovoti su vaikų skurdu naudojant tinkamas priemones, kad vaikų asmeninis vystymasis nebūtų ribojamas ir pradėdami savo darbinę karjerą jie nebūtų nevisateisiai dėl su skurdu susijusių jų laisvo vystymosi trukdžių;

 

 

55. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai.