Procedūra : 2011/2538(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0114/2011

Pateikti tekstai :

B7-0114/2011

Debatai :

PV 16/02/2011 - 11
CRE 16/02/2011 - 11

Balsavimas :

PV 17/02/2011 - 6.11
CRE 17/02/2011 - 6.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0071

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 140kWORD 86k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0114/2011
9.2.2011
PE459.646v01-00
 
B7-0114/2011

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl kylančių maisto kainų


Hannes Swoboda, Stéphane Le Foll, Luis Manuel Capoulas Santos, Paolo De Castro, Luís Paulo Alves, Daciana Octavia Sârbu, Kader Arif, Kriton Arsenis, Ricardo Cortés Lastra, Udo Bullmann, Leonardo Domenici, Robert Goebbels S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl kylančių maisto kainų  
B7‑0114/2011

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir pasaulinės maisto saugos,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl kylančių maisto kainų Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo didžiulis susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo, o maisto produktų kainų padidėjimas labiausiai pakenkė pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, kadangi didelės maisto kainos milijonams žmonių kelia nerimą dėl nesaugumo apsirūpinant maistu, blogina sąlygas daugelio tų, kurie jau jautė nesaugumą dėl apsirūpinimo maistu ir kelia grėsmę ilgalaikiam apsirūpinimo maistu saugumui,

B.  kadangi neseniai vykusiame Maisto ir žemės ūkio organizacijos Pasaulio aprūpinimo maistu komiteto posėdyje ES pabrėžė itin didelio kainų svyravimo problemą, o naujajai aukšto lygio ekspertų grupei pavesta pateikti kainų svyravimo priežasčių ir su tuo susijusių priemonių ataskaitą,

C.  kadangi klimato reiškiniai ir kiti įvykiai gali priversti šalis vykdyti protekcionistinę politiką, kaip matyti iš neseniai Rusijos ir Ukrainos paskelbto draudimo eksportuoti kviečius – abi šios šalys iš viso eksportuoja apie 30 proc. pasaulio kviečių,

D.  kadangi pasaulinei maisto gamybai gali nuolat trukdyti įvairūs veiksniai, įskaitant kenkėjų ir ligų poveikį, gamtos išteklių prieinamumą ir gaivalines nelaimes, kaip parodė 2010 m. užsitęsusi sausra ir gaisrai Rusijoje bei masiniai potvyniai Pakistane ir taip pat pastarieji Australijoje,

E.  kadangi dėl klimato kaitos vis dažniau kils minėtųjų gaivalinių nelaimių, o tai trukdys užtikrinti aprūpinimą maistu,

F.  kadangi, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) prognozėmis, pasaulio gyventojų skaičiui padidėjus nuo 7 iki 9,1 mlrd. iki 2050 m. turės būti tiekiama 70 proc. daugiau maisto,

G. kadangi aprūpinimas maistu reiškia ne tik maisto tiekimą, bet, pasak MŽŪO, ir visų asmenų teisę gauti maisto ir sveikai maitintis; kadangi tapusi konkurencingesnė Europa galėtų padėti užtikrinti pasaulio aprūpinimą maistu,

H. kadangi aprūpinimas maistu yra esminis Europai kylantis klausimas, reikia užtikrinti, kad įvairiuose sektoriuose vykdoma ES lygmens politika – BŽŪP, energetikos politika, tyrimų programos, vystymosi ir prekybos politika bei finansinis reguliavimas – derėtų ir būtų koordinuojama,

I.   kadangi įsigaliojus 2000 m. Biržos prekių ateities sandorių modernizavimo įstatymui, kuriuo JAV buvo atisakyta prekybos prekėmis reguliavimo ir instituciniams investuotojams patekus į prekių rinkas, prasidėjo svyravimai maisto ir žemės ūkio rinkose,

1.  pabrėžia, kad tvirtas ir tvarus ES žemės ūkio sektorius ir klestinti bei tvari kaimo aplinka, kurios pagrindas – tvirta BŽŪP, yra itin svarbūs aspektai siekiant įgyvendinti aprūpinimo maistu uždavinį;

2.  patvirtina, kad ES taiko aukščiausius pasaulyje žemės ūkio ir maisto produktų gamybos standartus ir skiria daug dėmesio maisto saugai, maisto kokybei ir žemės ūkio tvarumui aplinkos požiūriu;

3.  mano, kad teisė į apsirūpinimą maistu yra viena iš esminių ir pagrindinių žmogaus teisių, o tai pasiekiama, kai visi žmonės visą laiką turi fizinių ir ekonominių galimybių gauti tinkamo, saugaus (sveikatos požiūriu) ir maistingo maisto savo kasdieniams mitybos poreikiams patenkinti laikantis savo prioritetų, siekiant užtikrinti aktyvų ir sveiką gyvenimą;

4.  patvirtina, kad ES tenka pareiga maitinti savo piliečius ir nuolatinis ūkininkavimas ES yra labai svarbus šioje srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl augančių gamybos sąnaudų ir kainų svyravimo ES mažėja ūkių pajamos ir tai daro neigiamą įtaką ūkininkų galimybėms išlaikyti gamybą; atkreipia dėmesį į Europos ūkininkų išlaidas, kurios jiems tenka siekiant atitikti aukščiausius pasaulyje maisto saugos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir darbo standartus; pabrėžia, kad ūkininkams turi būti atlyginama už šias papildomas išlaidas ir už jų teikiamas prekes visuomenei;

5.  pabrėžia, kad neturtingi žmonės besivystančiose šalyse labiausiai nukenčia nuo neigiamo kainų svyravimo ir maisto krizės poveikio; ragina šiame kontekste visas valstybes nares padvigubinti savo įsipareigojimą TVT 1 (perpus sumažinti badą iki 2015 m.), visų pirma žymiai padidinant OPV dalį, skirtą žemės ūkiui;

6.  pripažįsta, kad pakankamo maisto tiekimo užtikrinimas – esminis aprūpinimo maistu aspektas, tačiau taip pat pripažįsta, jog, norint užtikrinti galimybę gauti maisto ir jo prieinamumą, reikia siekti užtikrinti pakankamą gyvenimo lygį, ypač neturintiems pakankamai ekonominių išteklių – tai dažnai būna vaikai, pagyvenę asmenys, migrantai, pabėgėliai ir bedarbiai;

7.  pabrėžia, kad klimato kaita ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, sukeliantys sausras ir potvynius gali sumažinti gamtos išteklius ir žemės ūkio produkcijos derlingumą; ragina Komisiją atidžiai stebėti su klimato kaita susijusių teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse ir apsvarstyti tolesnes priemones siekiant prisitaikyti prie šių naujų iššūkių; pabrėžia būtinybę valstybėms narėms sustiprinti prisitaikymą prie klimato kaitos žemės ūkyje ir miškininkystėje, naudojant esamus finansinius instrumentus; pabrėžia, kad prisitaikymo priemonėmis turėtų būti siekiama didinti tvarumą tiek aplinkos, tiek ekonominiu požiūriu; ragina valstybes nares sukurti tinkamas rizikos prevencijos ir valdymo priemones, skirtas apriboti neigiamus stichinių nelaimių padarinius žemės ūkio gamybai;

8.  pakartoja, kad ES ir besivystančioms šalims reikia bendradarbiauti klimato kaitos srityje, ypač reikia perduoti technologijas ir didinti pajėgumus; pabrėžia, kad kova su klimato kaita turėtų būti integruota į visas susijusias ES politikos kryptis, įskaitant bendradarbiavimą vystymosi labui;

9.  mano, kad dėmesys turėtų būti skiriamas palaikyti ir didinti ekologiškų, smulkių ūkių išsilaikymo galimybes, kurių produkcija skirta vietos ir regioniniam vartojimui, o tai yra efektyviausias ir ekologiškai tvariausias žemės panaudojimo būdas;

10. pripažįsta, kad dėl prekybos žemės ūkio maisto produktais ir žemės ūkio pirminiais produktais liberalizavimo smulkiems ūkininkams, ypač besivystančiose šalyse, iškilo daug naujų iššūkių; laikosi nuomonės, kad, siekiant užtikrinti maisto saugumą, visos tarptautinės prekybos taisyklės ir susitarimai turėtų atsižvelgti į poveikį žemės ūkiui ir galimybėms apsirūpinti maistu;

11. pabrėžia, kad sėklų oligopolijos daro labai blogą poveikį smulkių ūkių tvarumui, skatina priklausomybę nuo riboto skaičiaus korporacijų, perkant sėklas ir specializuotas trąšas;

12. laikosi nuomonės, kad dėl veiksnių, dėl kurių kyla žemės ūkio žaliavų kainos, reikia laikytis integruoto bei išsamaus požiūrio siekiant surasti jiems sprendimus; pabrėžia, kad reikia integruoto politinio atsako ir išsamios strategijos, siekiant spręsti žemės ūkio žaliavų, kurios apima žemės ūkio gamybą, darnų vystymąsi, saugų aprūpinimą maistu, prekybą, technologijų plėtrą, energiją, kainų padidėjimo klausimą;

13. mano, kad finansų ir žemės ūkio rinkos šiandien labiau tarpusavyje susijusios negu kada nors anksčiau; mano, kad vien Europos atsako nepakanka ir kad Europa kainų svyravimų ir aprūpinimo maistu klausimais turėtų imtis veiksmų, suderintų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis; todėl yra būtina skubiai padidinti skaidrumą ir nustatyti mažiausias operatoriams leidžiamas ribas prekiauti pagrindinių žaliavų rinkose;

14. labai ragina G 20 tarptautiniu mastu koordinuoti prevencinių mechanizmų, kuriuos taikant būtų kovojama su per dideliais kainų svyravimais, sukūrimą ir parengti taisykles, kurios būtų skirtos būtent kovai su maisto ir žemės ūkio krizėmis; ragina G 20 užtikrinti maisto ir žemės ūkio prekių reguliavimo konvergenciją ir į procesą įtraukti šalis, kurios nepriklauso G 20;

15. ragina Komisiją į būsimus Finansinių priemonių rinkų direktyvos ir Piktnaudžiavimo rinka direktyvos persvarstymus įtraukti tinkamus pasiūlymus siekiant spręsti maisto ir žemės ūkio prekių rinkos klausimus;

16. šiomis aplinkybėmis pritaria, kad būtų persvarstyti galiojantys teisės aktai, kuriais reglamentuojamos finansinės priemonės ir kuriais turėtų būti numatyta galimybė prekiauti skaidriau ir ūkio subjektams, kuriems leidžiama prekiauti šiose rinkose, būtų nustatytos mažiausios ribos; primena, kad finansinės priemonės turėtų būti naudingos ekonomikai ir padėti žemės ūkio gamintojams įveikti krizes bei pašalinti klimato reiškinių padarinius; kartu neturėtų būti leidžiama, kad spekuliacija keltų grėsmę ūkiams, kurie šiaip jau dirba našiai;

17. pabrėžia, kad maisto ir žemės ūkio prekių rinkos turėtų būti prieinamos tik komercinėms įmonėms, kurios naudoja išvestinius produktus apsidrausti nuo nenumatytų įvykių, ir kad patekimas į jas turėtų būti apribotas specializuotiems prekiautojams ir tarpininkams, kurie neturi komercinių interesų šiose rinkose;

18. pažymi, kad pirminių žemės ūkio prekių kainų indeksas finansų rinkose dar niekada nebuvo toks nepastovus; maisto prekių kainos itin išaugo 2010 m.; kaip nurodyta ECB sausio mėn. biuletenyje kviečių kaina išaugo 91 %, kukurūzų kaina – 57 %, sojos pupelių kaina – 33 % ir cukraus kaina – 32 %;

19. pabrėžia, kad šiuos reiškinius tik iš dalies sukėlė pamatiniai rinkos veiksniai – pasiūla ir paklausa – ir kad didelę įtaką jiems susidarant turėjo spekuliacija; pažymi, kad spekuliacinė elgsena sudarė iki 50 proc. pastarojo laikotarpio kainų šuolių; pritaria JT specialiojo pranešėjo išvadoms dėl teisės į maistą, susijusioms su didžiųjų institucinių investuotojų – rizikos draudimo fondų, pensijų fondų ir investicinių bankų, kurie paprastai nesirūpina žemės ūkio rinkomis – atliekamu vaidmeniu, kai šie investuotojai savo veiksmais išvestinių priemonių rinkoje daro įtaką pagrindinių prekių kainų indeksams;

20. griežtai smerkia spekuliantų, prekiaujančių visuotinėmis prekėmis, žemės ūkio žaliavomis ir energijos ištekliais, veiklą, dėl kurios dar labiau svyruoja kainos ir gilėja pasaulinė maisto krizė; pabrėžia, kad yra nepriimtina, jog vienų badavimas tampa kitų pelno šaltiniu, ir ragina nustatyti atitinkamą reglamentavimą ir veiksmingą priežiūrą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu siekiant užkirsti kelią spekuliacijai, pažeidžiant teisę į maistą;

21. ragina ES imtis konkrečių veiksmų prieš skurdą, laikantis nuoseklios politikos, apimančios prekybos ir vystymosi bei ES bendrosios žemės ūkio politikos sritis, siekiant išvengti tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio besivystančių šalių ekonomikai;

22. pabrėžia, kad siekiant prižiūrėti prekių rinkas šiandien svarbus vaidmuo numatytas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI); ragina Komisiją įvertinti EVPRI pajėgumus veiksmingai vykdyti savo funkcijas savo teisinės kompetencijos srityje; ragina Komisiją svarstyti galimybę suteikti EVPRI daugiau galių, kad būtų išvengta manipuliacijų ir piktnaudžiavimo prekių rinkose;

23. pabrėžia, kad neįmanoma imtis realių veiksmų kovojant su dideliais kainų svyravimais, jei neturima intervencinių ar strateginių atsargų; todėl mano, kad būsimoje BŽŪP rinkos intervencinių priemonių vaidmuo turėtų būti didesnis;

24. pritaria, kad Europoje būtų imamasi griežtesnių veiksmų spekuliacijos problemai spręsti, įskaitant įgaliojimų riboti spekuliaciją suteikimą reguliavimo ir priežiūros institucijoms; mano, kad pagrindinių biržos prekių išvestinės finansinės priemonės skiriasi nuo kitų išvestinių finansinių priemonių ir kad pagrindinių biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis turėtų prekiauti tik prekybininkai, turintys teisėtų interesų apsaugoti prekiautojų žemės ūkio produktais verslą ir kitus su tikrąja žemės ūkio gamyba tiesiogiai susijusius asmenis; ragina Komisiją užtikrinti, kad teisė prekiauti maisto produktų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis būtų kuo labiau ribojama ir suteikiama tik investuotojams, tiesiogiai susijusiems su žemės ūkio rinkomis;

25. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika