Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0117/2011Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0117/2011

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kylančių maisto kainų

9.2.2011

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Mairead McGuinness, Albert Deß, Gay Mitchell, Jean-Paul Gauzès, Michel Dantin, Béla Glattfelder, Elisabeth Jeggle, Peter Jahr, Filip Kaczmarek, Sandra Kalniete, Jarosław Kalinowski, Giovanni La Via, Astrid Lulling, Véronique Mathieu, Mariya Nedelcheva, Rareş-Lucian Niculescu, Georgios Papastamkos, Maria do Céu Patrão Neves, Czesław Adam Siekierski, Michèle Striffler, Artur Zasada, Sławomir Witold Nitras PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0114/2011

Procedūra : 2011/2538(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0117/2011
Pateikti tekstai :
B7-0117/2011
Priimti tekstai :

B7‑0117/2011

Europos Parlamento rezoliucija dėl kylančių maisto kainų

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 33 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir pasaulinės maisto saugos,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonė (COM(2008)0450),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Spręsti kylančių maisto produktų kainų klausimą. Nurodymai dėl ES veiksmų“ COM(2008)0321),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl pašarų ir maisto produktų kainų augimo ir į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl augančių maisto kainų Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. pasirašytą Maputo deklaraciją dėl žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu saugumo, kurioje Afrikos šalių vyriausybės įsipareigojo mažiausiai 10 proc. savo nacionalinio metinio biudžeto skirti žemės ūkiui,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi maisto kainos 2010 ir 2011 m. sandūroje augo septintą mėnesį iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį nuo tada, kai MŽŪO pradėjo jį skaičiuoti 1990 m.;

B.  kadangi produktų kainų kilimas tapo pasaulinę ekonomiką destabilizuojančiu veiksniu ir dėl jo 2008 m. kai kuriose besivystančiose šalyse, o pastaruoju metu - Alžyre, Tunise ir Egipte kilo riaušės ir neramumai,

C.  kadangi Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO) nustatė, kad nepakankamai maisto gaunančių žmonių skaičius pasaulyje sumažėjo nuo daugiau kaip milijardo 2009 m. iki 925 milijonų 2010 m., o tuo tarpu bado lygis tebelieka dar didesnis nei prieš pasaulinę ekonomikos krizę,

D. kadangi, remiantis MŽŪO prognozėmis, pasaulio gyventojų skaičiui padidėjus nuo 7 iki 9,1 mlrd. iki 2050 m. reikės 70 proc. padidinti žemės ūkio gamybą,

E.  kadangi dėl gamtos išteklių stokos kyla uždavinys gaminti daugiau naudojant mažiau išteklių ir reikia skirti dėmesį tvariai gamybai,

F.  kadangi Europos Sąjungoje dar egzistuoja skurdas ir badas; kadangi Europos Sąjungoje 79 mln. žmonių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos (60 proc. šalies, kurioje asmuo gyvena, vidutinių pajamų); kadangi praėjusią žiemą 16 mln. ES piliečių iš labdaros organizacijų gavo pagalbą maistu,

G. kadangi pasaulinės maisto produktų atsargos yra labiau ribotos nei praeityje: per 2007-2008 m. maisto produktų krizę jos sumažėjo iki rekordiškai žemo lygio, o pastaruoju metu šiek tiek atsistatė,

H. kadangi Europos piliečių aprūpinimas maistu, maisto tiekimas vartotojams prieinamomis kainomis ir deramų ūkių pajamų užtikrinimas nuo pat bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pradžios buvo pagrindiniai jos tikslai ir šiuo metu tebėra vieni iš svarbiausių ES tikslų,

I.   kadangi kainų svyravimas žemės ūkyje yra nuolatinio pobūdžio, nes nustatant kainas neproporcingai reaguojama į mažus gamybos lygio pokyčius ir tai labai dažnai vyksta dėl spekuliavimo,

J.   kadangi pasaulinei maisto gamybai gali nuolat trukdyti įvairūs veiksniai, įskaitant kenkėjų ir ligų poveikį, gamtos išteklių prieinamumą ir gaivalines nelaimes, kaip parodė 2010 m. užsitęsusi sausra ir gaisrai Rusijoje bei masiniai potvyniai Pakistane,

K. kadangi dėl klimato kaitos vis dažniau kils stichinių nelaimių, o tai trukdys užtikrinti aprūpinimą maistu,

L.  kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo,

M. kadangi, norint atlikti maisto kainų ir jų raidos analizę, būtina atsižvelgti į visą tiekimo grandinę; kadangi maisto produktų sektorius susiskaidęs, o daugybę tarpininkų apimanti tiekimo grandinė yra ilga ir itin sudėtinga,

N. kadangi Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ nurodomos rimtos tiekimo grandinės problemos, pvz., piktnaudžiavimas dominuojančia pirkėjo įtaka, nesąžiningas sutarčių sudarymas (įskaitant pavėluotus mokėjimus), vienašališki sutarčių sąlygų pakeitimai, išankstiniai mokėjimai kaip sąlyga pradėti derybas, prieigos prie rinkos ribojimas, nepakankamas informavimas apie kainodarą ir pelno maržų „išbarstymas“ visoje maisto tiekimo grandinėje, kuris glaudžiai siejamas su didesne sąnaudų koncentracija ir didmenos bei mažmenos sektoriais,

O.  kadangi iš esmės dėl sudėtingų sąlygų rinkoje ir didėjančių gamybos sąnaudų 2009 m. smarkiai sumažėjo ūkininkų pajamos, kurios dešimtmetį nekito; kadangi žemės ūkio sektoriuje pajamos gerokai (40 proc. vienam darbiniam vienetui) mažesnės nei kituose ekonomikos sektoriuose ir vienam kaimo gyventojui tenka gerokai (apie 50 proc.) mažesnės pajamos nei miesto gyventojui,

P.  kadangi 2010 m. gegužės mėn. Eurostato išleistame memorandume nurodoma, kad užimtumas ES žemės ūkyje nuo 2000 m. sumažėjo 25 proc. (nuo 14,9 milijonų viso etato darbo vietų iki 11,2 milijonų),

1.  patvirtina, kad pasaulinė maisto sauga yra labai svarbus ES klausimas, todėl ragina imtis skubių ir nuolatinių veiksmų siekiant užtikrinti maisto saugą ES piliečiams ir visame pasaulyje; pabrėžia, kad vartotojams maistas turėtų būti prieinamas prieinamomis kainomis, bet kartu turėtų būti išlaikytas ir tinkamas ūkininkų gyvenimo lygis;

2.  mano, kad įgyvendinant BŽŪP reformą reikia atsižvelgti į esamą padėtį ir užtikrinti tvirtą primą ramstį siekiant didinti ūkių pajamas, užtikrinti žemės ūkio veiklos tęstinumą kaimo vietovėse ir taikyti rinkos paramos priemones;

3.  pabrėžia, kad tvirtas ir tvarus ES žemės ūkio sektorius ir klestinti bei tvari kaimo aplinka, kurios pagrindas – tvirta BŽŪP, yra itin svarbūs aspektai siekiant įgyvendinti aprūpinimo maistu uždavinį;

4. pabrėžia BŽŪP, kaip priemonės, užtikrinančios maisto gamybą ES, svarbą; mano, kad BŽŪP užtikrina ES piliečiams saugų maisto tiekimą nuo pat 1962 m.; pabrėžia būtinybę, kad Bendrijos žemės ūkis ir ateityje atliktų šį vaidmenį;

5.  patvirtina, kad ES tenka pareiga užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą savo piliečiams ir kad nuolatinis ūkininkavimas ES šiuo tikslu yra labai svarbus; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl augančių gamybos sąnaudų ir kainų svyravimo ES mažėja ūkių pajamos ir tai daro neigiamą įtaką ūkininkų galimybėms išlaikyti gamybą; atkreipia dėmesį į Europos ūkininkų išlaidas, kurios jiems tenka siekiant atitikti aukščiausius pasaulyje maisto saugos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir darbo standartus; pabrėžia, kad ūkininkams turi būti atlyginama už šias papildomas išlaidas ir už jų teikiamas prekes visuomenei;

6.  pabrėžia, kad teisė į maistą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, o tai pasiekiama, kai visi žmonės visą laiką turi fizinių ir ekonominių galimybių gauti tinkamo, saugaus (sveikatos požiūriu) ir maistingo maisto savo kasdieniams mitybos ir aktyvaus bei sveiko gyvenimo poreikiams patenkinti;

7. žino, kokių didelių problemų klimato kaita kelia norint užtikrinti aprūpinimą maistu, ypač kai dažnėja ir didėja stichinės nelaimės – sausros, potvyniai, gaisrai, audros ir kt.; atkreipia dėmesį į vienašalius veiksmus, kurių ėmėsi šalys ar regionai, nukentėję nuo klimato reiškinių, ir į šių priemonių tiesioginius padarinius pasaulio rinkoms;

8. pažymi, kad daugelio besivystančių šalių pagrindinis sektorius yra žemės ūkis, kuris labai priklauso nuo pagrindinių prekių, kurios ypač reaguoja į kainų svyravimus;

9. ragina ES remti priemones, kurias taikant siekiama skatinti kaimo plėtrą, didinti investicijas į ūkininkavimo veiklą ir aprūpinimą maistu ir ypač atsižvelgti į neatidėliotinus kovos su badu poreikius, smulkius ūkius ir socialinės apsaugos programas;

10. ragina ES ir besivystančias šalis skatinti žemės nuosavybę, kaip skurdo mažinimo ir aprūpinimo maistu užtikrinimo priemonę, stiprinti nuosavybės teises ir suteikti ūkininkams, mažoms įmonėms ir vietos bendruomenėms daugiau galimybių gauti kreditą; pabrėžia, kad labai svarbu numatyti naujų investicijų siekiant didinti smulkių ūkininkų pajėgumus, užtikrinti veiksmingesnes vandetvarkos technologijas ir atkurti dirvožemio maistines medžiagas;

11. pabrėžia, kad žemės ūkio vystymasis labai svarbus besivystančioms šalims ir kad svarbu skirti tinkamą ES oficialios paramos vystymuisi (OPV) dalį žemės ūkio sektoriui; apgailestauja, kad nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio žemės ūkiui skiriamos paramos vystymuisi lygis itin sumažėjo, ir palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog reikia eiti priešinga linkme; ragina Komisiją skirstant savo paramą vystymuisi teikti pirmenybę žemės ūkiui, įskaitant pagalbą ūkininkams, siekiantiems patekti į rinką;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančiose šalyse būtina taikyti geresnius žemės ūkio produktų gamybos metodus, įskaitant nebrangias technologijas, atlikti mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje ir didinti našumą siekiant didinti tvarumą ir švelninti neigiamą maisto stygiaus poveikį;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad humanitarinė pagalba maistu turėtų būti pritaikyta prie besivystančių šalių poreikių, joms kylančių problemų ir struktūrinių apribojimų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu, jog teikiant pagalbą maistu būtų atsižvelgiama į šių šalių vietos gamybos, platinimo, transporto ir prekybos pajėgumus siekiant sukurti ilgalaikio aprūpinimo maistu pagrindą;

14. primena, kad energetinis saugumas ir aprūpinimas maistu labai glaudžiai susiję; pripažįsta, kad energijos sąnaudos yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio, kuris iš esmės priklauso nuo naftos, pelningumo lygio nustatymo veiksnių; ragina imtis priemonių, kurios paskatintų ūkininkus vykdyti labiau energiją taupančią veiklą ir kurti alternatyvius apsirūpinimo energija šaltinius; primena, kad reikia nuoseklesnės paramos mokslinių tyrimų ir konsultavimo paslaugų plėtojimui skatinti;

15. tačiau mano, kad suteikiant didesnį postūmį plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir siekti 2020 m. tikslų privalu atsižvelgti į poveikį maisto gamybai ir aprūpinimui maistu; pabrėžia, kad pusiausvyra sprendžiant maisto ir kuro problemą sudėtinga;

16. susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad sparčiai didėja ūkių išteklių sąnaudos, kurios auga greičiau negu žemės ūkio prekių kainos; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl labai didėjančių išteklių sąnaudų gali sumažėti naudojimas, taigi sumažės ūkių gamybos apimtis, o dėl to maisto krizė ES ir pasaulyje tik didės; taigi pabrėžia, kad kuo skubiau reikia spręsti apsirūpinimo ūkio ištekliais ir jų kainos klausimus;

17. pabrėžia valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų, kurių tikslas būtų skatinti apsirūpinimo maistu saugumą, svarbą; ragina investuoti ne tik į atskirų naujų technologijų, bet ir visuotinių žemės ūkio sistemų, kurios padėtų užtikrinti ilgalaikį aprūpinimą maistu, mokslinius tyrimus; taigi atkreipia dėmesį į novatorišką vaidmenį, kurį šioje srityje galėtų atlikti, pavyzdžiui, ES ekologinės žemdirbystės mokslinių tyrimų technologijų platforma;

18. mano, kad, remiantis EB sutartimi, ES viešasis interesas aprėpia siekį išsaugoti adekvačias gamintojo ir vartotojo mokamas kainas ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją, ypač įsigyjant strateginių prekių, pvz., žemės ūkio ir maisto produktų;

19. yra įsitikinęs, kad, nors konkurencija užtikrina vartotojams konkurencingas maisto prekių kainas, ūkininkams nustatant kainas taip pat turi būti užtikrintos stabilios pajamos, kurios padengtų jų gamybos sąnaudas ir tinkamai atlygintų už jų darbą, be to, tai būtina siekiant užtikrinti saugų kokybiškų maisto prekių tiekimą;

20. išreiškia susirūpinimą dėl mažų ES ūkių pajamų; tvirtina, kad dėl augančių gamybos sąnaudų ir kainų svyravimo sumažėjusios pajamos daro neigiamą įtaką ūkininkų gebėjimams išlaikyti gamybą; tvirtai įsitikinęs, kad, jei į minėtąsias problemas nebus pakankamai atsižvelgiama, iškils pavojus aprūpinimui maistu;

21. pabrėžia problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, kai rinkos ir kainos labai svyruoja; atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos ūkininkai patiria bandydami iš anksto planuoti, kai vyksta dideli svyravimai; ragina Komisiją skubiai imtis pastovių ir veiksmingų priemonių, kuriomis būtų sprendžiama svyravimų žemės ūkio rinkose problema; mano, kad tai bus svarbiausias veiksnys užtikrinant gamybos išlaikymą Europos Sąjungoje;

22. pabrėžia, kad neįmanoma imtis realių veiksmų kovojant su dideliais kainų svyravimais, jei neturima intervencinių ar strateginių atsargų; todėl mano, kad būsimoje BŽŪP rinkos intervencinių priemonių vaidmuo turėtų būti didesnis;

23. pažymi, kad didžiausią poveikį kainų perkėlimo priemonei, taip pat gamintojo ir vartotojo kainų atotrūkiui daro, be kita ko, šie veiksniai: didėjanti koncentracija maisto tiekimo grandinėje, produktų perdirbimo mastas, su kitomis išorės sąnaudomis susijęs kainų kilimas ir spekuliacija žemės ūkio prekėmis;

24. laikosi nuomonės, kad reikia iki galo išsiaiškinti veiksnius, dėl kurių kyla žemės ūkio žaliavų kainos, ir reikia laikytis integruoto bei išsamaus požiūrio siekiant surasti jiems sprendimus; pabrėžia integruoto politinio atsako ir išsamios strategijos poreikį siekiant spręsti žemės ūkio žaliavų kainų augimo klausimą;

25. atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl problemų prekių ir žaliavų rinkose ir pritaria tam, kad Komisija iki šiol skyrė dėmesio šiam klausimui; tačiau išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija tikisi, jog vien tik informacijos srautai išspręs rinkų nepastovumo problemą; laikosi nuomonės, kad reikia griežtesnio metodo šiai problemai spręsti, ypač atsižvelgiant į didėjantį skaidrumą prekių rinkose.

26. mano, kad finansų ir žemės ūkio rinkos šiandien labiau tarpusavyje susijusios negu kada nors anksčiau; mano, kad vien Europos atsako nebepakanka ir kad Europa kainų svyravimų ir aprūpinimo maistu klausimais turėtų imtis veiksmų, suderintų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis;

27. ragina G 20 koordinuoti prevencinių mechanizmų, kuriuos taikant būtų kovojama su per dideliais kainų svyravimais, sukūrimą ir parengti taisykles, kurios būtų skirtos būtent kovai su maisto ir žemės ūkio krizėmis; ragina G 20 užtikrinti maisto ir žemės ūkio prekių reguliavimo konvergenciją ir į procesą įtraukti šalis, kurios nepriklauso G 20;

28. ragina Komisiją į būsimus Finansinių priemonių rinkų direktyvos ir Piktnaudžiavimo rinka direktyvos persvarstymus įtraukti tinkamus pasiūlymus siekiant spręsti maisto ir žemės ūkio prekių rinkos klausimus;

29. atsižvelgdamas į tai remia esamų teisės aktų dėl finansinių priemonių, kuriomis turėtų būti užtikrinama skaidresnė prekyba, persvarstymą; primena, kad finansinės priemonės turėtų būti naudingos ekonomikai ir padėti žemės ūkio gamintojams įveikti krizes bei pašalinti klimato reiškinių padarinius; kartu neturėtų būti leidžiama, kad spekuliacija keltų grėsmę ūkiams, kurie šiaip jau dirba našiai;

30. pabrėžia, kad siekiant prižiūrėti prekių rinkas šiandien svarbus vaidmuo numatytas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI); ragina Komisiją svarstyti galimybę suteikti EVPRI daugiau galių, kad būtų išvengta manipuliacijų ir piktnaudžiavimo prekių rinkose;

31. mano, kad būtų naudinga pasaulinė tikslinė maisto atsargų sistema (tiek nenumatytiems atvejams skirtų atsargų badui mažinti, tiek atsargų, kurios būtų naudojamos pagrindinių prekių kainoms reguliuoti), padedanti lengviau vykdyti pasaulinę prekybą, kai šokteli kainos, apsauganti nuo nuolatinio protekcionizmo ir padedanti mažinti spaudimą pasaulinėms maisto rinkoms;

32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.