Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0197/2011/REV1Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0197/2011/REV1

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos Sąjungos ir Mauritanijos žvejybos sektoriaus partnerystės susitarimo atnaujinimo

16.3.2011

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu B7‑000018/2011 ir B7‑000038/2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

João Ferreira GUE/NGL frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0193/2011

Procedūra : 2011/2586(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0197/2011
Pateikti tekstai :
B7-0197/2011
Debatai :
Priimti tekstai :

B7‑0197/2011/rev.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Mauritanijos žvejybos sektoriaus partnerystės susitarimo atnaujinimo

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi žvejybos sektoriaus partnerystės susitarimai turi būti pagrįsti ekonominių ir socialinių tikslų įgyvendinimu, vykdant glaudų bendradarbiavimą mokslo ir technikos srityse ir sudarant tokias sąlygas, kurios užtikrintų tvarų žuvininkystės išteklių naudojimą,

B.   kadangi toks bendradarbiavimas turi būti pagrįstas bendrais interesais ir viena kitą papildančiomis iniciatyvomis ir priemonėmis, kurias kiekviena šalis atskirai ir kartu įgyvendina, užtikrindamos politikos darnumą ,

C.  kadangi žuvininkystės sektorius, įskaitant susijusias pramonės šakas, yra labai svarbus ekonomikos ir socialiniam vytimuisi tiek valstybėse narėse, tiek ir trečiosiose šalyse,

D.  kadangi žuvininkystės sektorius sudaro didžiąją Mauritanijos ekonomikos dalį, kuri atitinka 10 proc. BVP ir nuo 35 proc. iki 50 proc. šalies eksporto, ir šalies biudžetą papildo 29 procentais,

E.   kadangi Mauritanijos žuvininkystės sektoriuje tiesiogiai ir netiesiogiai dirba apie 45 tūkstančius darbuotojų ir tai sudaro 36 proc. visų šalies darbo vietų, iš kurių 31 proc. tenka smulkiajai žvejybai ir 12 proc. – pramoninei žvejybai,

F.   kadangi 1987 m. ES žvejybos sektoriaus partnerystės susitarimas su Mauritanija ir 1996 m. bendradarbiavimo susitarimas padėjo sukurti svarbų bendradarbiavimą, įskaitant ir aiškius bendradarbiavimo dėl Mauritanijos žvejybos sektoriaus tvaraus vystymosi tikslus,

G.  kadangi ES ir Mauritanijos žvejybos susitarimas yra dėl savo finansinių sąlygų yra pats svarbiausias ES pasirašytas žvejybos susitarimas,

H.  kadangi įvairūs ES ir Mauritanijos žvejybos susitarimuose numatytos paramos būdai nebuvo pakankamai sukonkretinti,

I.    kadangi šalies Vakaruose 700 kilometrų spinduliu nėra jokio kito uosto, išskyrus Nuadimu žvejybos uostą

J.    kadangi dėl silpnai išvystyto Mauritanijos žuvininkystės sektoriaus šalis netenka naudos, kurią , jei pati naudotų savo žuvininkystės išteklius, galėtų gauti (įskaitant žuvies perdirbimą ir pardavimus),

K.  kadangi jei žvejybos sektorius bus sukonkretintas, tai paskatintų Mauritanijos ekonominį ir socialinį vytymąsi, o tai sąlygotų autonomijos, suverenumo ir nepriklausomybės vystimąsi,

L.   kadangi Komisija dar nepateikė ex post Mauritanijos žvejybos susitarimo įvertinimo,

M.  kadangi jei jūroje nėra kontrolės ir stebėsenos priemonių, tai gali sąlygoti žuvininkystės išteklių išeikvojimą ir biologinės įvairovės sumažėjimą,

1.   apgailestauja, kad didžioji Žvejybos partnerystės susitarimo tikslų dalis nebuvo įgyvendinta; mano, kad nepakankama pažanga įgyvendinant šiuos tikslus, ypač mokslo ir technikos srityje, nulėmė tai, kad Mauritanijoje nėra tvaraus žuvininkystės sektoriaus vystymosi;

2.   pražysta, kad šios Mauritanijos žuvininkystės sektoriaus paramos priemonės nebuvo pakankamai įgyvendintos: tradicinės smulkiosios pakrančių žvejybos ir susijusių pramonės šakų modernizavimas ir vystymąsis, uostų infrastruktūros plėtra ir geresnės sugautos žuvies iškrovimo sąlygos, akvakultūros projektų plėtra ir kontrolės ir stebėsenos jūroje gerinimas;

3.   mano, kad būtina atlikti išsamų ir visą apimantį vertinimą dėl kokių priežasčių nepavyko sėkmingai įgyvendinti tikslų, numatytų ŽPS, ypač dėl vystomojo bendradarbiavimo ir įvairių žuvininkystės sektoriaus paramos priemonių Mauritanijoje; pabrėžia, kad į vertinime turi dalyvauti ir Mauritanijos valdžios institucijos;

4.   mano, kad ES turi paremti kuo skubesnį tinkamų sąlygų žuvims iškrauti sudarymą Mauritanijos centinėse ir pietų pakrantėse, siekiant, kad Mauritanijos vandenyse sugautos žuvys būtų iškraunamos šalies uostuose, o ne kitur, kaip yra šiuo metu;

5.   mano, kad Mauritanijos žuvininkystės sektoriaus vystymąsis (įskaitant sugavimus, perdirbimą ir rinkodarą) ne tik stimuliuoja šalies ekonomikos vystymąsi, bet taip pat gali labai pasitarnauti maisto tiekimo kokybei ir saugumui, paskatindamas vietos gyventojus suvartoti daugiau žuvies už prieinamą kainą;

6.   pažymi, kad dažnai ŽPS apsiribodavo tuo, kad asignavimai būdavo perkeliami trečiosioms šalims už jų suteiktą teisę naudotis šalies žuvininkystės ištekliais,; susitarimas su Mauritanija kaip tik galėtų būti tokiu pavyzdžiu; atkreipia dėmesį, kad šis ribotas ŽPS matymas prieštarauja jų tikslams ir turiniui;

7.   pabrėžia, kad ŽPS vidurio laikotarpiu turėtų skatinti trečiosios šalies nuosavų išteklių tvarų naudojimą tiek dėl vidaus suvartojimo, tiek ir dėl eksporto, taip šalis galėtų pasinaudoti sukurta nauda, kuri liktų šalyje;

8.   mano, kad užsienio laivų savininkų (įskaitant ir iš ES) vykdomą trečiosios šalies išteklių naudojimą būtina apriboti, suteikiant galimybę naudotis tik tais ištekliais, kurių nenaudoja šalies gyventojai;

9.   atkreipia dėmesį, kad būtina vidutiniškai ir ilgalaikiai saugoti jūros ekosistemas; mano, kad bendradarbiavimą su Mauritanija šioje srityje būtina sustiprinti;

10. pritaria tinkamų rodiklių, kurie padėtų stebėti galiojančių ŽPS tikslų įgyvendinimą, nustatymui ir taikymui; pabrėžia, kad ši stebėsena turėtų paskatinti veiksmingų korekcinių priemonių patvirtinimą, tai koordinuojant kartu su trečiosiomis šalimis, jei būtų nustatyti nukrypimai nuo numatytų tikslų;

11. ragina Komisiją pateikti ES ir Mauritanijos ŽPS kitų likusių ŽPS ex post vertinimus;

12. mano, kad ES žvejybos susitarimai su trečiosiomis šalimis turėtų būti sudaromi surengus plataus masto diskusijas, kuriose galėtų veiksmingai dalyvauti visuomenė ir įvairių šalių socialinės organizacijos bei nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas, nes tai užtikrintų vykdomų derybų su kiekvienos šalies institucijomis skaidrumą ir demokratiškumą;

13. pabrėžia šalies teisę suteikti pirmenybę jos šalies žvejybos sektoriaus ir rinkos, importuotų prekių apmokestinimo, minimalios kokybės užtikrinimo kriterijų ir techninių kriterijų bei kovos su dempingu vystymui;

14. remia sąžiningesnių ir daugiau vienodų galimybių turinčių ekonomikos ryšių sukūrimą, nes jie padėtų kovoti su žymia neteisybe, badu, ligomis ir skurdu.

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Mauritanijos vyriausybei.