PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros rytų aspekto
16.3.2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Marek Siwiec Užsienio reikalų komiteto vardu
B7‑0198/2011
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros rytų aspekto
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 13 d. Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas: 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos[1], 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo[2], 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės[3], 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl metinio Europos Parlamentui teikiamo Tarybos pranešimo dėl pagrindinių BUSP aspektų ir pasirinkimų[4] , 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo[5], 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką[6] ir 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos[7],
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Pietų Kaukazui skirtos ES strategijos būtinybės[8],
– atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos, taip pat į Parlamentinių bendradarbiavimo su šiomis šalimis (išskyrus Baltarusiją) komitetų rekomendacijas,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliucijos (A6-414/2007) 41 dalį, kurioje raginama įsteigti ES ir Rytų kaimyninių šalių parlamentinę asamblėją (EURONEST),
– atsižvelgdamas į kartu su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija ir Moldova priimtus veiksmų planus ir į kartu su Ukraina sudarytą asociacijos darbotvarkę,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2010 m. liepos 26 d. posėdžio išvadas dėl Europos kaimynystės politikos,
– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. įvykusiame Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Europos kaimynystės politikos apžvalga“ [9],
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą „Rytų partnerystė“ [10],
– atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. gruodžio 5 d. komunikatą „Ryžtinga Europos kaimynystės politika“ [11], 2006 m. gruodžio 4 d. komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo[12], 2004 m. gegužės 12 d. strateginį dokumentą dėl Europos kaimynystės politikos[13] ir 2003 m. kovo 1 d. komunikatą „Platesnė Europos kaimynystė: naujos ribos ES santykiuose su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis“ [14],
– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę[15],
– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialųjį pranešimą Nr. 13/2010 „Ar naujoji Europos kaimynystės politikos priemonė pradėta taikyti sėkmingai ir ar pasiekiama rezultatų Pietų Kaukaze (Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje)?“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pagal Lisabonos sutartį ES sudaromos būtinos sąlygos gerinti jos santykių su visais dalyviais ir partneriais, ypač su kaimynais, veiksmingumą ir darnumą,
B. kadangi, kaip nustatyta ES sutarties 8 straipsnyje, Europos Sąjunga pirmenybę turi plėtoti ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis, siekdama sukurti Europos Sąjungos vertybėmis paremtą klestėjimo ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi bei taikūs santykiai, pagrįsti bendradarbiavimu,
C. kadangi 2004 m. pradėjus įgyvendint EKP atsirado tvirtesni ryšiai su šalimis partnerėmis ir gauta akivaizdžios naudos; kadangi vis dar susiduriama su sunkumais ir dabar reikėtų daugiausia dėmesio skirti įgyvendinimui aiškiai nustatant veiklos prioritetus, aiškias gaires ir rezultatais grindžiamą diferenciaciją,
D. kadangi Rytų partnerystė yra reikšmingas politinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti santykius su šalimis partnerėmis ir šių šalių santykius, grindžiamus bendrų įsipareigojimų ir atsakomybės principais, taip pat sąlygų laikymusi; kadangi siekiant stiprinti santykius reikalingi tvirtesni bendri įsipareigojimai ir juntama pažanga gero valdymo ir demokratinių standartų srityje,
E. kadangi Rytų partnerystės dėmesio centras – keturios teminės bendradarbiavimo platformos: demokratija, geras valdymas ir stabilumas; ekonominė integracija ir konvergencija su ES politikos kryptimis; aplinkos apsauga, klimato kaita ir energetinis saugumas; ir žmonių ryšiai,
F. kadangi bendradarbiavimu pasitelkiant EURONEST parlamentinę asamblėją kaip forumą siekiama gauti teigiamų rezultatų, keistis nuomonėmis, sutarti dėl bendrų pozicijų dėl visuotinių mūsų laikų išbandymų, susijusių su demokratija, politika, ekonomika, energetiniu saugumu ir socialiniais reikalais, taip pat stiprinti regiono valstybių ir ES ryšius bei Rytų partnerystės šalių tarpusavio ryšius,
G. kadangi ES turėtų skatinti ir pastebimai stiprinti metodą „iš apačios į viršų“, teikti daugiau ekonominės paramos pilietinei visuomenei ir skatinti spaudos laisvę bei susirinkimų laisvę siekdama remti demokratizavimo procesus, kurie yra ilgalaikio stabilumo prielaida,
H. kadangi neišspręsti regioniniai konfliktai ES kaimynystėje kenkia tvariam ekonominiam, socialiniam ir politiniam susijusių šalių vystymuisi bei sudaro rimtą kliūtį regioniniam bendradarbiavimui, stabilumui ir saugumui; kadangi jie taip pat yra rimta kliūtis visapusiškam EKP potencialo ir prioritetų vystymuisi; kadangi šie konfliktai kenkia EKP tikrojo ir veiksmingo daugiašalio aspekto vystymuisi; kadangi pilietinės visuomenės vaidmuo susijusiose šalyse vis dar nepakankamai įvertinamas,
I. kadangi pastarųjų dienų piliečių demonstracijos prieš represinius režimus Baltarusijoje, Tunise ir Egipte aiškiai parodė teisėtą žmonių demokratijos siekį,
J. kadangi ES ir valstybių narių politika, kuria buvo remiami nedemokratiniai režimai Tunise ir Egipte ir pagal kurią buvo bendradarbiaujama su šiomis šalimis, nepasiteisino ir todėl tai turėtų pasitarnauti kaip pamoka vystant ES santykius su Baltarusija, be to, visa ES EKP politika turėtų būti grindžiama vertybėmis,
K. kadangi dėl EKPP paprasčiau teikti EKP finansavimą; kadangi rengiant vėlesnę priemonę reikėtų atsižvelgti į EKP strateginės peržiūros išvadas ir vykdyti plataus masto konsultacijas,
EKP peržiūra. Bendrai
1. teigiamai vertina pažangą, pasiektą plėtojant ES ir EKP valstybių santykius, ir dar kartą patvirtina vertybes, principus ir įsipareigojimus, kuriais grindžiama EKP ir kurie apima demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, rinkos ekonomiką, tvarų vystymąsi ir gerą valdymą; pabrėžia, kad EKP vis dar yra strateginės svarbos pagrindas siekiant plėtoti ir stiprinti santykius su mūsų artimiausiais partneriais bei remti jų politines, socialines ir ekonomines reformas, taip pat pabrėžia, kad rengiant ir vykdant veiksmus ir programas svarbu toliau laikytis bendrų įsipareigojimų principo;
2. palankiai vertina EKP peržiūrą ir pabrėžia, kad dėl šio proceso turėtų toliau stiprėti ES ryšiai su kaimyninėmis šalimis ir kad, nors tų šalių siekiai ir tikslai gali skirtis, visos gali tapti ES glaudžiausiais sąjungininkais;
3. pažymi, kad du EKP aspektai (pietų ir rytų) turėtų būti vertinami kaip tos pačios prioritetinės politikos sudėtinės dalys; pažymi, kad reikalingas lankstumas ir būtina diferencijuoti požiūrį atsižvelgiant į atskirus partnerius bei tinkamiau leisti lėšas;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant EKP strateginę peržiūrą reikėtų atsižvelgti į didesnius visų partnerių įsipareigojimus ir aiškesnį jų diferencijavimą pagal rezultatus, pasiektus remiantis aiškiai apibrėžtomis gairėmis;
5. mano, jog labai vertėtų nuolat vertinti ir įvertinti ne tik rezultatus, iki šiol pasiektus įgyvendinus programas, bet ir išteklių, naudojamų plėtojant partnerystę, tinkamumą; laikosi nuomonės, kad taikant šią procedūrą atsirastų galimybė ateityje atitaisyti trūkumus ir neteisingus pasirinkimus;
6. pabrėžia, kad reikia pripažinti pokyčius, kuriems atvėrė kelią Lisabonos sutartis, ypač tai, kad tapo svarbesnis Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai vaidmuo, kad įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), paskirtas Komisijos narys plėtros ir kaimynystės politikos klausimais ir Europos Parlamentui suteiktos naujos galios siekiant, kad ES užsienio politika būtų darnesnė ir kad jos išorinis aspektas ir veiksmai būtų veiksmingesni ir labiau teisėti;
7. ragina EIVT ir ES delegacijas visame pasaulyje dėti daug pastangų siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisės ir politiniai principai būtų tvirčiau integruoti į trečiųjų šalių politinės padėties analizes ir taip pat įtraukti į galimą pertvarkos politiką pasitelkiant pagalbos projektus;
EKP. Rytai
8. teigiamai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti Rytų partnerystės iniciatyva, nes ji suteikia politinį pagrindą EKP rytų aspekto pažangai, kurios tikslas – vystyti ir stiprinti ES ir jos rytinių kaimynų santykius plėtojant politinius ryšius, ekonominę integraciją ir teisės aktų derinimą tuo pačiu šalyse partnerėse remiant politines, socialines ir ekonomines reformas; ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT parengti aiškias tokių ribų stebėsenos gaires atsižvelgiant į tai, kad šios gairės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į kiekvieno partnerio ypatumus, įskaitant jų skirtingus tikslus ir galimybes; ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT įtraukti Parlamentą į šių gairių rengimo procesą; pažymi, kad ekonominės reformos turi būti vykdomos kartu su politinėmis reformomis, o geras valdymas gali būti užtikrintas tik užtikrinus atvirą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą, kurį vykdytų demokratinės institucijos;
9. pabrėžia būtinybę įgyvendinant Rytų partnerystės projektą toliau skatinti stabilumą ir kurti daugiašalį pasitikėjimą, kaip buvo nustatyta Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtoje bendrojoje deklaracijoje;
10. pabrėžia, kad europinė perspektyva, įskaitant Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį, galėtų būti reformų šiose šalyse varomoji jėga ir toliau skatinti jas tvirčiau įsipareigoti laikytis bendrų vertybių ir principų, pvz., demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir gero valdymo principų;
11. primena, kad bendros pagrindinės vertybės, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, teismų sistemos nepriklausomumą, kovą su korupcija, žiniasklaidos laisvės užtikrinimą ir NVO veiklos skatinimą, kurios yra EKP ir Rytų partnerystės pagrindas, turėtų ir toliau būti kriterijai, pagal kuriuos vertinamas šalių, kurios yra mūsų partnerės, rezultatyvumas; todėl ragina visus EKP partnerius imtis konkrečių priemonių šioje srityje; ragina Komisiją ir EIVT šioje srityje laikytis ryžtingesnio požiūrio vykdant metines veiksmų programas;
12. pabrėžia, kad nuo EKP pradžios 2004 m. užfiksuoti įvairūs rezultatai: kai kuriose šalyse partnerėse įvyko teigiamų su žmogaus teisėmis ir demokratizacija susijusių pokyčių, o kai kuriose, ypač Baltarusijoje, būta neigiamų pokyčių;
13. pažymi, kad Baltarusija ir toliau yra vienintelė Rytų šalis partnerė, nedaug dalyvaujanti EKP ir Rytų partnerystės dvišalėje veikloje, ir kad aktyvesnis jos dalyvavimas šiose programose priklausys nuo jos pasirengimo laikytis bendrų vertybių ir pagrindinių principų; mano, kad pastarieji įvykiai Baltarusijoje buvo iššūkis ES žmogaus teisių gerbimo, demokratijos ir teisinės valstybės vizijai; pritaria 2011 m. sausio 31 d. Užsienio reikalų Tarybos posėdžio išvadoms dėl Baltarusijos; ragina ES imtis visų reikiamų priemonių, kad šios išvados būtų visiškai įgyvendintos, taip pat siekti, kad eiliniai baltarusiai remtų biurokratizmo ir sąnaudų, susijusių su Šengeno vizų gavimu, mažinimo ir žmonių tiesioginių ryšių lengvinimo idėjai; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares išduodant Šengeno vizas pasitelkti visas lanksčias priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal ES vizų kodeksą; ragina Komisiją ir kitus paramos teikėjus remti į demokratiją orientuotų politinių partijų vystymąsi Baltarusijoje ir didesnių NVO ir pilietinės visuomenės organizacijų kūrimą, taip pat remti bendruomenės ir pilietines iniciatyvas Baltarusijos regionuose;
14. pabrėžia, kad kaip kuriose šalyse teisinė rinkimų sistema ir rinkimų rengimas neatitiko tarptautinių standartų; pakartoja, kad itin svarbu, jog rinkimai būtų laisvi ir teisingi, surengti laikantis tarptautinių standartų ir įsipareigojimų;
15. pabrėžia, kad kova su korupcija, ypač teismų ir policijos srityse, turėtų būti pagrindinis ES prioritetas vystant jos santykius su rytinėmis partnerėmis ir kad tai turi būti aiškiai įtvirtinta išsamioje institucijų kūrimo programoje; taip pat pabrėžia, kad būtina sustiprinti kovą su tarptautiniais organizuoto nusikalstamumo tinklais, ir ragina plėtoti policijos ir teisminį bendradarbiavimą su ES agentūromis;
16. pabrėžia, kad svarbu ES dvišalius santykius papildyti ryšiais su Rytų partnerystės šalimis ir jos suteikiamu daugiašaliu aspektu vykdant daugiau veiklos ir iniciatyvų, įtrauktų į temines grupes, ypatingą dėmesį skiriant tarptautiniams projektams, žmonių tiesioginių ryšių plėtojimo programoms, regioninio bendradarbiavimo paskatų vystymui ir tolesniam aktyvaus dialogo su pilietine visuomene stiprinimui, kad būtų skatinamas būtinas atvirų nevyriausybinių institucijų steigimas ir stiprinama socialinė sanglauda; vis dėlto pažymi, kad dvišalis aspektas ir toliau lieka itin svarbus, ir ragina vykdyti aiškesnę ir kruopštesnę diferenciaciją, kuriai vykstant būtų laikomasi siekių ir įsipareigojimų, o padarius tikrą pažangą būtų imamasi konkrečių veiksmų, susijusių su europine perspaktyva; tvirtai tiki, kad intensyvesni santykiai su veiksmingiausiais partneriais darys teigiamą poveikį kitiems ir galėtų sustiprinti daugiašalį bendradarbiavimą;
17. pabrėžia, kad itin svarbu toliau skatinti regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros regione ir plėtoti ES politikos kryptis, susijusias su šiuo regionu, visų pirma pradedant įgyvendinti visapusišką ES strategiją, skirtą Juodosios jūros regionui, ir užtikrinant, kad veiksmingam šios strategijos įgyvendinimui būtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių; pabrėžia, kad ES politika, skirta Juodosios jūros regionui, ir Rytų partnerystė viena kitą papildo, ir ragina Europos Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) tinkamai pasinaudoti šių dviejų iniciatyvų skirtingais požiūriais ir visais lygmenimis išaiškinti, kaip pasinaudoti šiuo dideliu papildomumu;
18. ragina regiono valstybes glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ir visais reikšmingais lygmenimis pradėti platesnio masto ir ilgalaikį dialogą, susijusį su laisve, saugumu ir teisingumu ir ypač su sienų valdymu, migracija ir prieglobsčiu, kova prieš organizuotą nusikalstamumą, prekybą žmonėmis, nelegalia imigracija, terorizmu, pinigų plovimu ir prekyba narkotikais, taip pat policijos bei teisminiu bendradarbiavimu; primena, kad geri kaimyniški santykiai yra viena iš svarbiausių išankstinių sąlygų Europos kaimynystės šalims siekiant pažangos tapimo ES narėmis kelyje;
19. pabrėžia, kad daugumoje šalių ir toliau yra didelių problemų, susijusių su pagarba saviraiškos laisvei, ypač žiniasklaidoje, taip pat susivienijimų ir susirinkimų laisvei, ir kad erdvė, teikiama pilietinės visuomenės veikėjams ir žmogaus teisių gynėjams, ir toliau lieka nepagrįstai ribota;
20. pritaria aktyviam pilietinės visuomenės organizacijų vaidmeniui, kurį jos atlieka skleidžiant vertybes, kuriomis grindžiama EKP, ypač žmogaus teises, žiniasklaidos laisvę ir demokratizaciją; pabrėžia, kad šį vaidmenį, taip pat jų dalyvavimą įgyvendinant ir stebint pagal EKPP ir EKP veiksmų planus vykdomus projektus reikėtų toliau remti joms skiriant finansinę ir institucinę paramą; džiaugiasi aktyviu pilietinės visuomenės organizacijų, ypač iš šalių partnerių, dalyvavimu Pilietinės visuomenės forume; ragina Pilietinės visuomenės forumą dalyvauti Rytų partnerystės oficialiuose atstovų susitikimuose ir teminėse darbo grupėse;
21. mano, kad būtina atlikti kruopštų visų pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvaujančių šiame procese, patikimumo vertinimą, kad galima būtų užtikrinti mūsų veiksmų teisėtumą ir veiksmingumą;
22. pabrėžia, kad vietinės valdžios institucijos svarbios vykstant šalių, kurios yra mūsų partnerės, demokratiniam vystymuisi, ir ragina Komisiją aktyviai remti šias institucijas siekiant stiprinti vietinė demokratiją ir vietinį valdymą; ragina plėsti ES ir šalių partnerių vietos valdžios institucijų porines programas ir įsteigti Rytų Europos ir Pietų Kaukazo vietinę ir regioninę asamblėją;
23. pabrėžia profsąjungų ir socialinio dialogo svarbą, nes tai yra Rytų partnerių demokratinio vystymosi dalis; pabrėžia, kad profsąjungų teisės yra ribotos, ir ragina Rytų partnerius toliau didinti darbuotojų ir profesinių sąjungų teises; rekomenduoja vykdyti aktyvesnį dialogą ir konsultuotis su socialiniais partneriais konsultacijas;
24. pabrėžia, kad demokratinių šalių vystymuisi svarbi žodžio laisvė ir laisva ir nepriklausoma žiniasklaida, įskaitant internetą, jos taip pat skatina regiono visuomenių bei šių visuomenių ir ES bendravimą ir mainus; ragina ES ir toliau skirti lėšų „Belsat“, „Radyo Racyja“ ir Europos radijui Baltarusijai, taip pat remti kitų žiniasklaidos priemonių kūrimą ir stiprinimą, be kita ko, teikiant finansinę paramą, taip skatinant tiesioginį įvairių šalių visuomenės bendravimą; pabrėžia, kad būtina liautis teikus paramą kontroliuojamai, valstybei priklausančiai žiniasklaidai, pavyzdžiui, tokiai, kokia yra Baltarusijoje;
25. primena, jog mano, kad asociacijos susitarimai yra svarbi reformų skatinimo priemonė ir kad jie turėtų apimti konkrečias sąlygas, tvarkaraščius ir rezultatyvumo rodiklius, ir kad kartu su jais turėtų būti numatytas reguliarios stebėsenos procesas siekiant veiksmingai plėtoti dvišalius santykius su ES holistiniu būdu ir siekiant geriau suderinti visus tokių susitarimų komponentus, t. y. politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius komponentus bei su žmogaus teisėmis susijusius įsipareigojimus; pabrėžia, kad kuo greičiau reikėtų pradėti išsamias institucijų kūrimo programas; pabrėžia, kad, atsižvelgdama į asociacijos susitarimų ryžtingą pobūdį ir jų lemiamą svarbą būsimai Rytų partnerystei, ES turėtų remti šias šalis teikdama techninę ir finansinę paramą ir taip padėti joms vykdyti su įgyvendinimu susijusius įsipareigojimus; primena Komisijai apie jos pareigą deramai informuoti Parlamentą ir atitinkamus pranešėjus apie įgaliojimus vesti derybas dėl asociacijos susitarimų ir pačias derybas;
26. palankiai vertina aukšto lygio ES patariamosios grupės vykdomą darbą Armėnijoje ir tai, kad panaši grupė pradėjo veiklą Moldovoje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją aptarti galimybę teikti tokią paramą kitiems Rytų partneriams;
27. mano, kad glaudesnė ekonominė integracija gali būti veiksmingas socialinių ir politinių pokyčių faktorius; pabrėžia, kad išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės kartu su ES turi būti kuriamos tik tuomet, kai įvykdomos reikalingos sąlygos; pabrėžia, kad šios erdvės yra vienas iš svarbiausių Rytų partnerystės patrauklumo šalims partnerėms veiksnių ir veiksminga reformų paskata, jei laiku bus visapusiškai įvertintas jų socialinis poveikis ir poveikis aplinkai; pripažįsta, kad išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių koncepciją atitinkamai reikėtų pritaikyti prie kintančių aplinkybių Rytų šalyse partnerėse;
28. pabrėžia EKP šalių partnerių intensyvesnio dvišalio ir daugiašalio ekonominio bendradarbiavimo svarbą, nes jis duotų apčiuopiamos naudos piliečiams, pagerintų regiono politinį klimatą ir paskatintų šalių partnerių ekonominį vystimąsi; todėl ragina kurti šalių partnerių laisvosios prekybos zonas;
29. atkreipia dėmesį į didėjančią Kinijos ekonominę įtaką Rytų partnerystės šalyse;
30. pabrėžia, kad svarbu remti piliečių judumą, išlaikyti žmonių tiesioginius ryšius ir valdyti migracijos srautus, visų pirma supaprastinant vizų išdavimo tvarką ir vykdant readmisijos susitarimus, kad palaipsniui būtų galima visiškai liberalizuoti vizų išdavimo tvarką, jei bus visapusiškai įvykdytos visos atitinkamos sąlygos; ragina ES aktyviai ir sparčiai derėtis siekiant šio tikslo kartu užtikrinant vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimų geresnį įgyvendinimą; rekomenduoja, kad dvišaliai susitarimai apimtų nuostatas dėl nacionalinių migracijos įstatymų atnaujinimo EKP šalyse; primygtinai pabrėžia, kad įgyvendinant šiuos susitarimus ir politiką, ypač suteikiant prieglobstį, turi būti visapusiškai laikomasi tarptautinių įpareigojimų ir pareigų bei ES standartų, ypač susijusių su žmogaus teisėmis;
31. be to, pabrėžia, kad vizų išdavimo tvarkos liberalizavimu gali būti pasinaudojama kaip didžiule paskata propaguoti demokratizaciją ir žmogaus teisių reformas šalyse partnerėse, taip pat kaip priemone, kurią taikant pripažįstami konkretūs žingsniai siekiant politinio ir ekonominio susijungimo su ES pagal Europos kaimynystės politikos programą;
32. siūlo, kad Komisija paskelbtų metinę vertinimo ataskaitą, susijusią su Europos readmisijos susitarimais;
33. mano, kad būtinas intensyvesnis Europos kaimynystės politikos šalių ir agentūros FRONTEX bendradarbiavimas;
34. ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti studentų, akademikų, mokslininkų ir verslininkų judumui užtikrinant pakankamus išteklius ir stiprinant bei plėtojant esamas stipendijų programas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu pagal Rytų partnerystę plėtoti naujus projektus, kuriuos vykdant dėmesys skiriamas sistemingesniam bendradarbiavimui aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse skatinant universitetų mainus ir viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę mokslinių tyrimų srityje; palankiai vertina, tai kad su Moldova ir Gruzija sudaryta partnerystė judumo srityje, ir ragina tokią partnerystę sudaryti su kitais Rytų partneriais vadovaujantis ES visuotiniu požiūriu į migraciją; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikėtų geriau pasinaudoti Šengeno vizų išdavimo taisyklėse numatytomis lanksčiomis galimybėmis ir jas taikyti siekiant palengvinti šių grupių asmenų judumą;
35. dar kartą patvirtina, kad labai remia ES finansuojamą projektą, pagal kurį teikiamos stipendijos Europos kaimynystės politikos šalių ir ES universitetų diplomantams, studijuojantiems Europos kolegijoje; mano, kad tai suteiks galimybę mokyti būsimus dialogo partnerius Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse, t. y. parengti personalą darbui, susijusiam su ES ir Europos kaimynystės politika, ir šie asmenys bus visapusiškai ir profesiniu požiūriu susipažinę su ES politikos idėjomis, teise ir institucijomis,
36. pabrėžia sektorinio bendradarbiavimo svarbą atsižvelgiant į didėjančią savitarpio priklausomybę, ypač energetinio saugumo, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos, švietimo, informacijos technologijų, mokslinių tyrimų, transporto, socialinio vystymosi ir įtraukties, užimtumo, darbo vietų kūrimo ir su sveikata susijusio bendradarbiavimo srityse; pabrėžia, kad intensyvesnis sektorinis bendradarbiavimas galėtų sustiprinti ES ir EKP šalių sąveiką vidaus politikos srityje; taigi mano, kad daugiau šalių partnerių turėtų būti skatinamos sudaryti protokolus su ES dėl dalyvavimo Bendrijos programose ir dėl agentūrų; todėl palankiai vertina Moldovos Respublikos ir Ukrainos įstojimą į Energijos bendriją;
37. mano, kad būtina sustiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje, pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir labiau skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, nes tai bus pagrindiniai bendradarbiavimo su EKP Rytų partneriais susitarimų tikslai; pabrėžia strateginę Nabucco projekto ir jo greito įgyvendinimo bei skystintų gamtinių dujų transportavimo pagal AGRI projektą svarbą;
38. pabrėžia, kad būtina numatyti pakankamą ES finansavimą bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis, ir dar kartą pabrėžia EKPP, kaip EKP finansavimo priemonės, vertę, ir tai, kad ši priemonė turėtų būti plėtojama taip, kad būtų galima lanksčiau reaguoti į įvairius kaimyninių šalių ir regionų poreikius, užtikrinti tiesioginį ryšį tarp EKP tikslų ir EKPP planavimo ir kad ji atitiktų rezultatais grindžiamos būsimosios EKP pobūdį; pabrėžia, jog visgi reikia lanksčiau ir aktyviau reaguoti į krizes, taip pat užtikrinti tikslingesnę paramą, ypač, kai ji skiriama pilietinei visuomenei ir teikiama vietos lygmenimis, užtikrinant, kad būtų taikomas metodas „iš apačios į viršų“ ir kad teikiant finansinę paramą nepagrįstai nesikištų valstybė; pabrėžia įvairių EKPP programų vadybos ir įgyvendinimo stebėsenos svarbą ir pažymi, jog pagrindinis projektų finansavimo kriterijus turi būti jų pridėtinė nauda vietos ekonomikos vystymuisi, atsižvelgiant į kiekvieno projekto faktines išlaidas ir realų indėlį; ragina Komisiją ir EIVT kuo anksčiau pradėti konsultacijas su Parlamentu ir pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais, kai bus pradėta kurti vėlesnė priemonė;
39. ragina skirti daugiau lėšų taikant Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir geriau pasinaudoti šia priemone, siekiant stiprinti pilietinės visuomenės gebėjimą skatinti žmogaus teises ir demokratines reformas, ir taikant nevalstybiniams subjektams skirtą priemonę, pagal kurią remiama nedidelio masto vietos vystymo veikla, kurią turėtų vykdyti pilietinės visuomenės organizacijos, ypač Baltarusijoje;
40. pabrėžia, kad svarbu išlaikyti tinkamą finansavimo lygį, ir džiaugiasi pagerėjusiu tarptautinių finansinių institucijų bei kitų paramos teikėjų darbo koordinavimu siekiant pagerinti veiksmingumą ir sukurti sąveikas; pabrėžia, kad ES taip pat turėtų prisidėti prie to, kad šalys partnerės geriau naudotų turimus išteklius, skirdama daugiau dėmesio praktiniam bendradarbiavimui, kuris suteiktų geresnes galimybes šių šalių institucijoms įgyvendinti reformas ir įsipareigojimus, prisiimtus sudarant įvairius susitarimus su ES; pažymi, kad reikia sustiprinti tiesioginį rezultatų ir finansinės paramos (pvz., valdymo priemonės pagal EKPP) ryšį, ypač demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse;
41. mano, kad paramą iš biudžeto būtų galima apsvarstyti kaip naudingą galimybę, kuri ateityje galėtų teikti realių paskatų; vis dėlto mano, kad parama turėtų būti teikiama taikant diferenciacijos principą ir laikantis tam tikrų sąlygų, įskaitant tai, kad paramą gaunančios šalys turi pripažinti bendras vertybes ir principus, taikyti veiksmingas biudžeto valdymo ir kontrolės procedūras, užtikrinti žemą korupcijos lygį ir gebėjimą šią paramą naudoti skaidriai, veiksmingai ir atskaitingai;
42. reikalauja, kad būtų gerokai padidinta pagal 4 išlaidų kategoriją skiriamų lėšų viršutinė riba, ypač numatyta išlaidoms, susijusioms su Europos kaimynystės ir partnerystės priemone (EKPP), kadangi nepaisant per pastaruosius metus padarytos tam tikros pažangos skatinant glaudesnį Europos Sąjungos ir šalių partnerių bendradarbiavimą ir laipsnišką jų ekonominę integraciją, reikia padaryti dar daugiau, nes atsiranda naujų sunkumų ir naujų bendradarbiavimo sričių;
43. ragina Europos Komisiją didinti finansinę paramą Rytų šalims pagal Europos kaimynystės politiką siekiant pasiekti numatytus tikslus ir užtikrinti veiksmingą Rytų partnerystės įgyvendinimą, bet tai daryti ragina nemažinant Viduržemio jūros šalių sąjungai skiriamo finansavimo;
44. pažymi, kad nors paramą galima naudoti kaip svertą EKP šalims, to nepakanka norint užtikrinti tvarų ir ilgalaikį vystymąsi; taigi ragina EKP šalis stiprinti ir telkti savo vidaus išteklius, aktyviai į EKP darbotvarkę įtraukti privatų sektorių, vietos vyriausybes ir pilietinę visuomenę ir užtikrinti, kad jie prisiimtų didesnę atsakomybę už EKP projektus;
45. pažymi, kad Rytų partnerystės iniciatyvos jaunimo aspekto stiprinimas – svarbi investicija į būsimus ES ir Rytų kaimynystės santykius, turinčius daug galimybių ateityje, ir į šių partnerių demokratizavimą ir jų teisės aktų derinimą, kad jie atitiktų Europos standartus; dar kartą primena, kad iš ES 2011 m. biudžeto Europos kaimynystės ir partnerystės priemonei 2011 m. papildomai numatytus 1 000 000 mln. eurų Komisija turėtų išleisti stiprindama Rytų partnerystės jaunimo aspektą ir skirdama:
a) nedideles dotacijas, kurios turėtų būti suteikiamos Komisijai arba ES delegacijai surengus konkursą teikti pasiūlymus ir turėtų būti skiriamos Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių jaunimo organizacijų bendriems projektams finansuoti;
b) stipendijas studentams iš EKP Rytų šalių;
46. džiaugiasi paramos teikėjų Baltarusijai konferencijos, vykusios 2011 m. vasario 2 d., rezultatais: maždaug 87 mln. eurų numatyta žmogaus teisių gynėjams remti, profesinėms sąjungoms, mokslinių tyrimų centrams ir studentų organizacijoms stiprinti;
47. pažymi, kad, įsteigus Europos Sąjungos pasienio pagalbos misiją (EUBAM) Moldovoje ir Europos Sąjungos stebėsenos misiją (EUMM) Gruzijoje, ES labiau įsitraukė sprendžiant kaimyninių rytinių šalių saugumo klausimus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT, remiantis tarptautinės teisės – visų pirma jėgos nenaudojimo, tautų apsisprendimo ir teritorinio vientisumo – principais, aktyviau dalyvauti sprendžiant užsitęsusius Padniestrės ir Pietų Kaukazo konfliktus priimant aktyvesnę politinę poziciją, aktyviau dalyvaujant ir atliekant pastebimesnį vaidmenį nuolatinėse ir ad hoc konfliktų sprendimo struktūrose, įskaitant jau vykdomas derybas, ypač Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) derybas;
48. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT parengti daugiau pasitikėjimą didinančių priemonių ir programų, taip pat pradėti įgyvendinti naujas misijas ir komunikavimo su gyventojais strategijas ir apsvarstyti praktiškas iniciatyvas bei naujus metodus, kaip antai neformalūs santykiai ir konsultacijos su atsiskyrusių teritorijų visuomene ir de facto valdžios institucijomis toliau laikantis ES nepripažinimo politikos, siekiant remti pilietinę kultūrą ir bendruomenės dialogą; pabrėžia, kad svarbu stiprinti gerų santykių su kaimyninėmis šalimis principą ir aktyviau plėtoti regioninį bendradarbiavimą įgyvendinant EKP, EKPP ir derantis dėl asociacijos susitarimų; mano, kad ES specialieji įgaliotiniai vis dar turi atlikti svarbų vaidmenį, ypač tada, kai jų įgaliojimai susiję su regioniniu aspektu, pvz., Pietų Kaukazo atveju; mano, kad reikėtų įgyvendinti daugiau ir geresnių priemonių norint išspręsti užsitęsusius regioninius konfliktus, kurie kliudo taikyti daugiašalį aspektą;
49. mano, kad norint sumažinti ES delegacijų šiose šalyse darbo krūvį ir siekti, kad ES aktyviau dalyvautų tarptautinėse derybose dėl užsitęsusių konfliktų sprendimų, naudinga priemone gali būti Europos Sąjungos specialiųjų įgaliotinių (ESSĮ) skyrimas, ypač Padnestrės ir Pietų Kaukazo atvejais; pabrėžia, kad Europos Sąjungos specialiųjų įgaliotinių darbą turėtų koordinuoti Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė;
50. yra susirūpinęs dėl to, kad dėl ginkluotų konfliktų šalių partnerių teritorijose prievarta perkeltiems asmenims (ir pabėgėliams, ir šalies viduje perkeltiems asmenims) vis dar neleidžiama naudotis savo teisėmis, pvz., teise sugrįžti, nuosavybės teise ir teise į asmens saugumą; ragina visas šalis vienareikšmiškai ir besąlygiškai pripažinti šias teises ir tai, kad reikia skubiai jas įgyvendinti ir skubiai spręsti šią problemą laikantis tarptautinės teisės principų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir ES valstybes nares toliau teikti ir didinti ES pagalbą ir finansinę paramą tokioje padėtyje atsidūrusioms Rytų partnerystės šalims, visų pirma padedant atnaujinti ir statyti būtinus pastatus ir kelius, vandens ir elektros tiekimo infrastruktūrą, ligonines ir mokyklas;
Europos Parlamento vaidmuo
51. pabrėžia, kad Europos Parlamento vaidmuo labai svarbus skatinant politines diskusijas ir stiprinant laisvę ir demokratiją kaimyninėse šalyse partnerėse, įskaitant parlamento rinkimų stebėjimo misijas; pabrėžia savo įsipareigojimą didinti įvairių Parlamento tarnybų darbo nuoseklumą, stiprinti savo santykius su pilietine visuomene ir gerinti savo tarnybų darbo efektyvumą, be kita ko, geriau naudojantis savo delegacijomis tarpparlamentinėse organizacijose;
52. dar kartą patvirtina, kad labai remia EURONEST parlamentinę asamblėją, pabrėždamas šios institucijos vaidmenį stiprinant demokratiją ir demokratines institucijas ir suteikiančios Rytų partnerystei parlamentinį aspektą; mano, kad ši asamblėja bus naudinga įgyvendinant sustiprintą EKP ir suteiks papildomos naudos visoms šalims, suinteresuotoms stiprinti bendradarbiavimą, solidarumą ir tarpusavio pasitikėjimą ir skatinti gerąją patirtį; teigia, kad Baltarusijos parlamento nariai kviečiami prisijungti prie EURONEST parlamentinės asamblėjos, tačiau tik po to, kai Baltarusijos parlamentas bus išrinktas demokratiškai ir kai šį demokratinį parlamentą pripažins Europos Sąjunga;
53. pabrėžia Europos Parlamento vaidmenį visais EKP plėtros etapais ir visose jos srityse priimant strateginius sprendimus ir kontroliuojant EKP įgyvendinimą ir pakartoja, kad įsipareigoja įgyvendinant EKP toliau naudotis parlamentinės patikros teise, taip pat reguliariai rengti diskusijas su Komisija dėl EKPP taikymo; vis dėlto apgailestauja, kad ribojama konsultacijų ir prieigos prie dokumentų galimybė rengiant susijusius programavimo dokumentus; ragina Parlamentui suteikti galimybę susipažinti su visais derybų dėl tarptautinių susitarimų su EKP šalimis partnerėmis, dėl kurių vyksta derybos, įgaliojimais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalį, kurioje teigiama, kad būtina nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą visais procedūros etapais;
54. palankiai vertina Tarybos sprendimą sukviesti antrąjį Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą 2011 m. antroje pusėje; atsižvelgdamas į tai, ragina ES valstybes nares pasinaudoti šia galimybe siekiant įvertinti padarytą pažangą ir toliau peržiūrėti Rytų partnerystės strategines gaires taip, kad ji ir ateityje teiktų apčiuopiamų rezultatų;
*
* *
55. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), Regionų komitetui, EKP šalių vyriausybėms ir parlamentams, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) ir Europos Tarybai.
- [1] OL C 287E, 2006 1 19, p. 312.
- [2] OL C 282E, 2008 11 6, p. 443.
- [3] OL C 303E, 2006 12 13, p. 760.
- [4] OL C 285E, 2009 11 26, p. 11.
- [5] OL C 76E, 2010 3 25, p. 83.
- [6] OL C 41E, 2009 2 19, p. 64.
- [7] Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2011)0025.
- [8] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0193.
- [9] COM(2010)0207.
- [10] COM(2008) 0823.
- [11] COM(2007)0774.
- [12] COM(2006)0726.
- [13] COM(2004)0373.
- [14] COM(2003)0104.
- [15] OL L 310, 2006 11 9, p.1.