PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl 2010 m. Islandijos pažangos ataskaitos

24.3.2011

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Cristian Dan Preda Užsienio reikalų komiteto vardu

B7‑0226/2011

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. Islandijos pažangos ataskaitos

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, pagal kurį Islandija įtraukiama į sąrašą šalių, kurioms gali būti suteikta ES pasirengimo narystei pagalba siekiant, kad šalys kandidatės atitiktų Europos teisės aktus,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 24 d. Komisijos nuomonę dėl Islandijos paraiškos dėl narystės Europos sąjungoje (SEC(2010) 153),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas dėl Islandijos stojimo į ES,

–   atsižvelgdamas į Bendrąją ES poziciją ir Bendrąją Islandijos vyriausybės poziciją, priimtas per ministrų susitikimą, kuriuo 2010 m. liepos 27 d. pradėta Islandijos stojimo į Europos Sąjungą tarpvyriausybinė konferencija,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2010–2011 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2010)660) ir į 2010 m. lapkričio 9 d. priimtą 2010 m. Islandijos pažangos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl 2009 m. plėtros strategijos Vakarų Balkanų šalims, Islandijai ir Turkijai,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Islandijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. pirmajame ES ir Islandijos jungtinio parlamentinio komiteto posėdyje priimtas rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Islandija tenkina Kopenhagos kriterijus ir 2010 m. liepos 27 d., gavus Tarybos sutikimą, su Islandija pradėtos stojimo derybos,

B.  kadangi 2010 m. lapkričio 15 d. pradėta acquis peržiūra, kurią planuojama tęsti iki 2011 m. birželio 17 d.,

C. kadangi, kaip pabrėžiama atnaujintame sutarime dėl plėtros, kiekvienos šalies pažanga siekiant narystės Europos Sąjungoje grindžiama nuopelnais,

D. kadangi Islandija jau glaudžiai bendradarbiauja su ES kaip Europos ekonominės erdvės (EEE), Šengeno susitarimų ir Dublino reglamento narė, todėl ji jau priėmė didelę dalį acquis communautaire,

E.  kadangi Islandija prisideda prie Europos sanglaudos ir solidarumo taikant finansinį mechanizmą pagal EEE ir bendradarbiauja su ES vykdant taikos palaikymo ir krizių valdymo operacijas,

1.  palankiai vertina tai, kad 2010 m. liepos mėn. pradėtos stojimo derybos su Islandija, kadangi itin svarbu sudaryti sąlygas, reikalingas siekiant užbaigti Islandijos stojimo procedūras ir užtikrinti, kad jos stojimas būtų sėkmingas,

Politiniai kriterijai

2.  teigiamai vertina perspektyvą, kad nauja ES valstybė narė bus narė, turinti tvirtą demokratinę tradiciją ir pilietinę kultūrą; pabrėžia, kad Islandijos narystė ES ir toliau stiprins Sąjungos, kaip pasaulinio masto žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatintojos ir gynėjos, vaidmenį;

3.  gerai vertina Islandijos laimėjimus saugant žmogaus teises ir užtikrinant aukšto lygio bendradarbiavimą su tarptautinėmis žmogaus teisių apsaugos organizacijomis;

4.  palaiko dedamas pastangas stiprinti teisėkūros aplinką žodžio laisvės ir prieigos prie informacijos aspektais; todėl palankiai vertina Islandijos šiuolaikinės žiniasklaidos iniciatyvą, kuri suteikia Islandijai ir ES galimybę turėti tvirtą poziciją žodžio ir informacijos laisvių teisinės apsaugos klausimais;

5.  palankiai vertina tai, kad 2010 m. spalio mėnesį buvo įsteigtas ES ir Islandijos jungtinis parlamentinis komitetas ir yra įsitikinęs, kad šis forumas padės plėtoti Islandijos parlamento (Althingi) ir Europos Parlamento bendradarbiavimą vykstant stojimo procesui;

6.  itin skatina Islandijos valdžios institucijas suderinti ES piliečių teises, susijusias su jų teise balsuoti Islandijos vietos rinkimuose;

7.  pažymi padarytą didelę pažangą stiprinant teismų nepriklausomumą ir palankiai vertina priemones, kurių 2010 m. gegužės mėn. ėmėsi Islandijos valdžios institucijos, siekdamos spręsti teisingumo ministro dominavimo skiriant teismų pareigūnus klausimą, taip pat padarytus teismų įstatymo pakeitimus, kurie padeda stiprinti teismų nepriklausomumą, drauge pabrėžia, kad būtina nuosekliai taikyti šias priemones;

8.  palankiai vertina Specialiojo prokuroro tarnybos atliktą darbą ir Specialiosios tyrimo komisijos, kurią 2008 m. gruodžio mėn. įsteigė Islandijos Parlamentas, siekdamas ištirti ir išnagrinėti procesus, dėl kurių žlugo bankų sistema, ataskaitą bei pažangą, padarytą sprendžiant klausimus, susijusius su Islandijos bankininkystės sistemos žlugimo politiniais, instituciniais ir administraciniais padariniais, drauge pažymi, kad šios tarnybos rekomendacijos vis dar įgyvendinamos ir kad pastangos siekiant jas įgyvendinti neturi mažėti;

Ekonominiai kriterijai

9.  pažymi, kad Islandijos laimėjimai įgyvendinant su EEE susijusius įpareigojimus ir gebėjimas atsilaikyti prieš konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES apskritai yra patenkinami;

10. vis dėlto pažymi, kad iš paskutiniosios ELPA suvestinės ataskaitos matyti, jog į nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų skaičius truputį padidėjo ir siekė 1,3, 3 proc., o tai vis dar daugiau negu 1 proc. pereinamojo laikotarpio tikslas, nors perkelti vėluojama mažiau;

11. palankiai vertina tai, kad buvo pasiektas Islandijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės vyriausybių susitarimas banko Icesave klausimu, visų pirma dėl išlaidų, patirtų siekiant išmokėti būtiniausias garantijas banko Landsbanki Islands hf. Filialų JK ir Nyderlanduose depozitoriams, grąžinimo; palankiai vertina tai, kad Islandijos Parlamentas trijų ketvirtadalių balsų dauguma 2011 vasario 17 d. patvirtino susitarimą; atkreipia dėmesį į Islandijos Prezidento sprendimą pateikti įstatymo projektą referendumui ir tikisi, kad bus baigta pažeidimo procedūra, ELPA priežiūros institucijos pradėta prieš Islandijos Vyriausybę 2010 m. gegužės 26 d.;

12. palankiai vertina tai, kad buvo sprendžiamos institucinės finansų sektoriaus problemos ir padaryta pažanga stiprinant bankų reguliavimą ir priežiūrą, visų pirma pažanga, susijusi su finansų priežiūros institucija;

13. teigiamai vertina Islandijos Europos Komisijai pateiktą pirmąją Pasirengimo narystei ekonominę programą, kuri yra svarbus žingsnis etape prieš narystę, taip pat tikisi, kad paskelbtas metinis dvišalis ekonominis dialogas sutvirtins abiejų šalių bendradarbiavimą;

14. ragina Islandijos institucijas tęsti veiklą parengiant kapitalo srautų kontrolės liberalizavimo strategiją, kuri yra svarbi šios šalies narystės ES sąlyga;

15. palankiai vertina teigiamą naujausią ketvirtąją TVF rezervinio susitarimo peržiūrą, kurią atlikus pažymimi teigiami fiskalinio ir ekonominio konsolidavimo Islandijoje pokyčiai, taip pat tai, kad Islandijos ekonomika, kuri smuko septynis ketvirčius iš eilės, nustojo smukti ir 2010 m. liepos – rugpjūčio mėn. užregistruotas 1,2 proc. faktinio bendrojo vidaus produkto augimas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu;

16. Palankiai vertina tolesnio Islandijos ekonomikos įvairinimo politiką kaip būtiną priemonę siekiant ilgalaikės šalies ekonominės gerovės; ragina Islandijos valdžios institucijas toliau vystyti turizmo verslą, kuris laikomas perspektyviu ilgalaikio augimo sektoriumi ir kurio dalis gamyboje ir užimtume apskritai pastebimai padidėjo;

17. atkreipia dėmesį į Islandijos ketinimą tapti euro zonos dalimi; tai tikslas, kurį galima pasiekti po to, kai ji taps ES nare, ir kai bus įgyvendintos visos būtinos sąlygos;

18. yra susirūpinęs aukštu nedarbo, ypač jaunimo, lygiu Islandijoje, taip pat tuo, kad dėl ekonominės ir finansų krizės sumažėjo investicijų ir vidaus vartojimas, nors ir mato gerėjančios padėties požymius kai kuriose iš šių sričių; pastebi, kad Islandijos gaminama pigi ekologiška energija ir ekologiškos energetikos technologijos galėtų būti svarbesnis ekonomikos atgaivinimo veiksnys;

19. gerai vertina Islandiją už dideles jos investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą ir už tai, kad ji remia Lisabonos strategiją ir prisideda prie jos, taip pat tai, kad ji patvirtino Islandijos strategiją 2020 m., kurioje pabrėžiama švietimo, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos svarba ir apibrėžiami pamatuojami tikslai;

Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus

20. Pažymi, kad Islandija, kaip EEE narė, padarė didelę pažangą, susijusią su 10 derybinių skyrių reikalavimų ir iš dalies vykdo 11 derybinių skyrių reikalavimų; pabrėžia, kad Islandijos įsipareigojimų vykdymas pagal EEE susitarimą yra svarbus stojimo derybų reikalavimas;

21. ragina Islandiją sustiprinti parengiamuosius veiksmus siekiant suderinti savo teisės aktus su ES teisynu, ypač tose srityse, kurioms netaikomas EEE susitarimas, ir užtikrinti jo įgyvendinimą bei galiojimą iki stojimo;

22. ragina Islandiją pasirengti dalyvauti ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politikoje, o ypač dėti daug pastangų siekiant iki stojimo sukurti šios politikos įgyvendinimui būtinas administracines struktūras; vis dėlto pabrėžia, kad Islandijos ekosistema yra savitumą ir ragina Komisiją ir Islandijos valdžios institucijos rasti abipusiškai patenkinamą susitarimą, kuriuo būtų atsižvelgta į unikalias Islandijos aplinkos savybes;

23. atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu persvarstoma bendra žuvininkystės politika ir kad teisynas gali būti keičiamas iki Islandijos stojimo, ragina Islandiją ir ES konstruktyviai spręsti šio derybinio skyriaus klausimus siekiant rasti sprendimą, kaip tvariai valdyti ir panaudoti žuvų išteklius, kuris tenkintų abi šalis;

24. pažymi Islandijos laimėjimus tvariai ir remiantis moksliniais tyrimais valdant žuvų išteklius;

25. ragina Islandijos valdžios institucijas suderinti savo teisės aktus su vidaus rinkos acquis, ypač įsisteigimo teisės, laisvės teikti paslaugas ir laisvo kapitalo judėjimo žuvininkystės gamybos ir perdirbimo sektoriuose klausimais;

26. ragina Islandiją ir ES konstruktyviai spręsti bendro atlantinės skumbrės išteklių valdymo klausimus, taip pat ragina Islandiją išlaikyti derybų tempą šiuo klausimu, ypač turint tikslą pasiekti susitarimą dėl ilgalaikių, tvarių kvotų dalybų;

27. pažymi, kad Islandija gali vertingai prisidėti prie ES aplinkos ir energetikos politikos, nes turi patirties atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač geoterminės energijos panaudojimo, aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita srityse;

28. tačiau pažymi, kad vis dar labai skiriasi ES ir Islandijos politika dėl jūros gyvybės formų valdymo, ypač banginių medžioklės, klausimais; pažimi, kad banginių medžioklės draudimas yra ES acquis dalis ir ragina rengti daugiau diskusijų šiuo klausimu siekiant uždrausti banginių medžioklę ir prekybą produktais iš banginių;

29. pažymi, kad Islandija ne karinė valstybė ir negamina ginklų; teigiamai vertina Islandijos paramą pilietinėms BSGP operacijoms ir jos pritarimą daugeliui pareiškimų ir sprendimų BUSP srityje;

30. teigiamai vertina Islandijos užsienio politikos tradiciją, pagrįstą tarptautine teise, žmogaus teisėmis, lyčių lygybe, vystomuoju bendradarbiavimu ir civilinėmis vertybėmis paremta saugumo politikos koncepcija;

Regioninis bendradarbiavimas

31. mano, kad Islandijos priėmimas į ES padidintų Sąjungos galimybes atlikti aktyvesnį ir konstruktyvesnį vaidmenį Šiaurės Europoje ir Arktyje ir taip prisidėtų prie daugiašalio valdymo ir tvarių politinių sprendimų regione; teigiamai vertina Islandijos dalyvavimą Šiaurės taryboje ir ES Šiaurės dimensijos politikoje, Barenco jūros Europos Arkties taryboje, taip pat Arkties taryboje, kuri yra pagrindinis daugiašalis bendradarbiavimo Arktyje forumas; mano, kad dėl Islandijos įstojimo į ES dar labiau sustiprėtų ES dalyvavimas Arkties tarybos veikloje;

32. pabrėžia, kad Europos Sąjungai būtina vykdyti veiksmingesnę koordinuotą Arkties politiką, ir reiškia nuomonę, kad Islandijos įstojimas į ES sustiprintų Sąjungos išorės politikos Šiaurės Atlanto dimensiją;

Viešoji nuomonė ir parama plėtrai

33. ragina Islandijos valdžios institucijas plėtoti viešas diskusijas apie stojimą į ES, kuriose būtų atsižvelgiama į būtinybę tvirtai įsipareigoti norint, kad derybos būtų sėkmingos; gerai vertina Islandiją už visuomenei skirtos tinklavietės eu.mfa.is sukūrimą ir palankiai vertina vis platesnes ir proporcingesnes diskusijas ES narystės privalumų ir trūkumų tema Islandijos žiniasklaidoje;

34. ragina Komisiją teikti materialinę ir techninę paramą, jei paprašytų Islandijos valdžios institucijos, siekiant padėti joms padidinti stojimo proceso skaidrumą ir su juo susijusią atskaitomybę ir padėti surengti visapusišką ir plačios apimties informacijos, kuri būtų aiški, tiksli ir grindžiama faktais, apie narystės ES pasekmes kampaniją visoje Islandijos teritorijoje, kad Islandijos piliečiams būtų sudarytos sąlygos būsimame referendume dėl stojimo priimti sprendimą remiantis išsamia informacija;

35. tikisi, kad ne tik skirtingos politinės nuomonės, bet ir gerai informuotos visuomenės nuomonė gali teigiamai paveikti Islandijos valdžios nusistatymą narystės ES klausimu;

36. mano, kad itin svarbu ES piliečiams teikti aiškią ir išsamią bei faktais grindžiamą informaciją apie Islandijos narystės ES pasekmes; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas siekiant šio tikslo ir mano, kad taip pat svarbu išgirsti piliečiams susirūpinimą keliančias problemas ir klausimus ir juos spręsti, taip pat reaguoti į jų nuomonę ir atsižvelgti į jų interesus;

37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Islandijos parlamento pirmininkui ir Islandijos vyriausybei.