Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0229/2011Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0229/2011

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu (2011 m. gegužės 9–13 d.)

    30.3.2011

    pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

    Eleni Theocharous, Filip Kaczmarek, Gay Mitchell, Michèle Striffler, Maurice Ponga, Alf Svensson PPE frakcijos vardu

    Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0228/2011

    Procedūra : 2011/2599(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B7-0229/2011
    Pateikti tekstai :
    B7-0229/2011
    Priimti tekstai :

    B7‑0229/2011

    Europos Parlamento rezoliucija dėl Ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu (2011 m. gegužės 9–13 d.)

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į JT Vystymosi politikos komiteto apibrėžtus kriterijus mažiausiai išsivysčiusioms šalims nustatyti,

    –   atsižvelgdamas į 1990 m. rugsėjo mėn. Paryžiaus deklaraciją, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims,

    –   atsižvelgdamas į JT Prekybos ir vystymosi konferencijos (UNCTAD) ataskaitą pavadinimu „Mažiausiai išsivysčiusios šalys – 2002 m. pranešimas – Kaip įveikti skurdą“,

    –   atsižvelgdamas į mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirtą Briuselio veiksmų programą, patvirtintą 2001 m. gegužės mėn. Trečiosios JT konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu metu,

    –   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą dėl mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirtos 2001–2010 m. dešimtmečio veiksmų programos įgyvendinimo (A/65/80),

    –   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2009 m. rezoliuciją 63/227 dėl mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirtos Briuselio veiksmų programos 2001–2010 m. laikotarpiui įgyvendinimo,

    –   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2010 m. rezoliuciją 64/213 dėl Ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu,

    –   atsižvelgdamas į ES iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“,

    –   atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo mėn. įvykusio JT aukšto lygio susitikimo Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais rezultatus,

    –   atsižvelgdamas į Europos Komisijos tarnybų 2011 m. vasario 16 d. darbo dokumentą dėl ES pozicijos rengiantis Ketvirtajai Jungtinių Tautų konferencijai mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu,

    –   atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą ir susijusius prekybos protokolus,

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

    A. kadangi 1971 m. Jungtinės Tautos pripažino mažiausiai išsivysčiusias šalis „neturtingiausia ir silpniausia“ tarptautinės bendruomenės dalimi; kadangi nuo to laiko, kai buvo nustatyta ši kategorija, mažiausiai išsivysčiusių šalių skaičius išaugo beveik dvigubai, t. y. nuo 25 iki 49,

    B.  kadangi nuo 1981 m. tarptautinė bendruomenė parengė tris veiksmų programas, kad būtų sutelkta pasaulinė parama socialiniam ir ekonominiam mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymuisi,

    C. kadangi Trečiosios JT konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu metu 10-ties metų laikotarpiui patvirtintoje programoje buvo numatytos priemonės, kurias turi įgyvendinti mažiausiai išsivysčiusios šalys ir jų vystymosi partneriai, siekiant sumažinti ypač didelį skurdą ir nuolatinį badą vykdant sutelktas intervencines priemones tarpusavyje susijusiose srityse,

    D. kadangi baigiantis Briuselio programos įgyvendinimo laikotarpiui JT Generalinė Asamblėja sušaukė Ketvirtąją Jungtinių Tautų konferenciją mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu, kuri vyks Stambule ir kurios metu bus pasidalinta geriausia praktika ir sukaupta patirtimi, nustatytos politikos kryptys ir problemos, su kuriomis susidurs mažiausiai išsivysčiusios šalys per ateinantį dešimtmetį, ir numatyti reikalingi veiksmai,

    E.  kadangi tik trys šalys (Botsvana, Žaliasis Kyšulys ir Maldyvai) per pastarąjį dešimtmetį buvo išbrauktos iš mažiausiai išsivysčiusių šalių sąrašo,

    F.  kadangi mažiausiai išsivysčiusios šalys nesugebėjo išspręsti administracinių ir finansinių išteklių trūkumo problemos, nors buvo įgyvendintos tam tikros plačių užmojų politinės reformos,

    G. kadangi finansų ir ekonomikos krizė, apsirūpinimo maistu krizė ir energetikos krizė parodė itin didelį mažiausiai išsivysčiusių šalių pažeidžiamumą esant išoriniams sukrėtimams ir turėjo papildomo neigiamo poveikio žmogaus socialinei raidai šiose šalyse,

    H. kadangi pusė mažiausiai išsivysčiusių šalių gyventojų, t. y. daugiau negu 800 mln. žmonių, negali naudotis pagrindinėmis savo teisėmis ir patenkinti būtiniausių poreikių, susijusių su apsirūpinimo maistu saugumu ir ekonominiu savarankiškumu; kadangi mažiausiai išsivysčiusiose šalyse susiduriama su daugelio skurdo veiksnių deriniu, įskaitant švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės infrastruktūros trūkumą ir didelį pažeidžiamumą stichinių katastrofų atveju,

    I.   kadangi žmogaus socialinės raidos indekso vidurkis laikotarpiu nuo 2000 iki 2010 m. išaugo tik nuo 0,34 iki 0,39; kadangi mažiausiai išsivysčiusios šalys vidutiniškai atitinka tik du iš septynių Tūkstantmečio vystymosi tikslų rodiklių,

    J.   kadangi neatsižvelgiant į tai, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) padidėjo, ji toli gražu neatitinka Briuselio veiksmų programoje nustatyto 0,2 proc. tikslo, o dauguma mažiausiai išsivysčiusių šalių vis dar susiduria su ypač dideliu skurdu, gamybinių pajėgumų trūkumu ir didėjančiu bedarbių skaičiumi,

    K. kadangi ekonomikos sąstingis dažniausiai kyla dėl politinio nestabilumo, pilietinių neramumų, blogo valdymo ir korupcijos; kadangi maždaug trečdalis mažiausiai išsivysčiusių šalių yra nukentėjusios arba kenčia dėl smurtinių konfliktų,

    L.  kadangi pagal Lisabonos sutarties nuostatas ir 2005 m. gegužės mėn. Tarybos priimtą sprendimą numatoma nuosekli politika, apimanti prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo sritis, klimato kaitą, transportą, energetiką, aprūpinimą maistu, migraciją bei bendrą žemės ūkio ir žuvininkystės politiką,

    M. kadangi parama tvariam vystymuisi reiškia, kad remiama sveikatos apsauga, švietimas ir mokymas, skatinama laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurios yra esminiai ES vystymosi politikos elementai,

    1.  palankiai vertina JT Generalinės Asamblėjos sprendimą 2011 m. gegužės mėn. surengti Ketvirtąją Jungtinių Tautų konferenciją mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu, nes šios konferencijos metu tarptautinė bendruomenė turės galimybę dar kartą patvirtini pasaulinį įsipareigojimą atsižvelgti į mažiausiai išsivysčiusių šalių reikmes ir imtis papildomų priemonių siekiant padėti šioms šalims;

    2.  ragina atlikti išsamų Briuselio veiksmų programos vertinimą ir mano, kad pagal naują programą turi būti siekiama konkrečių rezultatų, nustatomi aiškūs tikslai ir rodikliai, pagrįsti veiksmingais ir skaidriais stebėjimo ir tolesnių veiksmų mechanizmais;

    3.  pabrėžia, kad ES parama vystymuisi turėtų būti iš esmės prieinama visoms besivystančioms šalims, tačiau mažiausiai išsivysčiusioms šalims turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes skurdo panaikinimas išlieka pagrindinis tikslas;

    4.  primena apie tikslą padėti šalims išsibraukti iš mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijos ir atkreipia dėmesį į 2010 m. rugsėjo mėn. aukšto lygio susitikimo Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) klausimais metu numatytą sistemą, kuria siekiama paspartinti skurdo panaikinimą, skatinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, gerą valdymą ir pajėgumų kūrimą;

    5.  dar kartą patvirtina, kad svarbu padidinti OPV mažiausiai išsivysčiusioms šalims rodiklį nuo 0,15 iki 0,20 % BNP, šiuo tikslu sutelkti vidinius išteklius ir kaip papildomą priemonę taikyti naujoviškus finansavimo mechanizmus;

    6.  mano, kad ES, kaip didžiausia paramos vystymuisi teikėja, turi ir toliau atlikti vadovaujamą vaidmenį remiant mažiausiai išsivysčiusias šalis ir šiuo tikslu patvirtinti bendrą poziciją bei pagerinti bendradarbiavimo su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis partnerėmis priemones, kad būtų skatinama abipusė atskaitomybė ir abipusiai įsipareigojimai;

    7.  primena, kad ilgalaikis vystomojo bendradarbiavimo tikslas – sukurti sąlygas tvariam ekonominiam vystymuisi; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina nustatyti poreikius ir rengti strategijas, įvairinti gamybą ir pasirengti gamybos liberalizavimui didinant gamybos, tiekimo ir prekybos pajėgumus, taip pat didinti mažiausiai išsivysčiusių šalių gebėjimą pritraukti investicijas;

    8.  pabrėžia, kad mažiausiai išsivysčiusių šalių vyriausybės atsakingos už tai, kad būtų organizuojamas perėjimas prie įvairesnės gamybos; ragina ES remti šalis partneres, kurios kuria savo pajėgumus, kad galėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį vykstant tvariam vystymosi valdymo procesui, nes tai itin svarbu siekiant užtikrinti mažiausiai išsivysčiusių šalių atsakomybę už vystymosi procesą savo šalyje;

    9.  pabrėžia, kad būtinos naujos priemonės siekiant integruoti mažiausiai išsivysčiusias šalis į pasaulio ekonomiką ir pagerinti jų prieigą prie ES rinkų; ragina Komisiją padidinti su prekyba susijusią pagalbą siekiant padėti neturtingiausioms šalims spręsti liberalizavus rinką atsirandančius iššūkius konkurencijos srityje;

    10. pakartoja, kad ES iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“ turėtų ir toliau išlikti ES santykių su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis pagrindas, suteikiant laisvą prieigą ir nenustatant kvotų mažiausiai išsivysčiusių šalių prekėms; pabrėžia, kad ši sistema buvo papildyta naujomis, paprastesnėmis ir vystymuisi palankesnėmis kilmės taisyklėmis, susijusiomis su ES bendrąja lengvatų sistema, kuria vadovaujantis turėtų būti palengvinta prekyba su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis;

    11. mano, kad visos išsivysčiusios šalys ir dauguma kylančios ekonomikos šalių, įgyvendindamos panašias iniciatyvas, turėtų atverti savo rinkos mažiausiai išsivysčiusių šalių prekėms;

    12. supranta, kad nebuvo pasiekti visi pradiniai iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ tikslai, taigi prekybos mažiausiai išsivysčiusių šalių prekėmis ES rinkose kokybė ir apimtis nepatenkino lūkesčių, ypač dėl tinkamos prekybos ir uostų infrastruktūros trūkumo; pritaria tam, kad būtų plėtojama ši infrastruktūra, kuri išlieka pagrindinis veiksnys siekiant didinti prekybos pajėgumus;

    13. pabrėžia regioninės prekybos ir regioninės integracijos, kaip svarbiausių veiksnių siekiant plėsti mažiausiai išsivysčiusių šalių rinkų perspektyvas ir mastą, svarbą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad suderinti ir visapusiški ekonominės partnerystės susitarimai gali būti labai naudingi siekiant skatinti augimą ir palengvinti prekybos pajėgumų plėtrą;

    14. pabrėžia regioninio bendradarbiavimo ir aktyvesnio visų veikėjų, įskaitant nacionalinius ir regioninius veikėjus, nacionalinius parlamentus, pilietinę visuomenę ir privataus sektoriaus atstovus, dalyvavimo svarbą;

    15. ragina, kad pirmenybė būtų teikiama aprūpinimo maistu saugumui ir gamybiniams žemės ūkio pajėgumams mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir kad šiuo tikslu būtų įgyvendinamos veiksmingos priemonės, kuriomis būtų siekiama sumažinti kainų svyravimą, sureguliuoti žaliavų kainas, apsaugoti mažiausiai išsivysčiusias šalis ir mažinti jų pažeidžiamumą;

    16. primena, kad taika ir saugumas itin svarbūs siekiant užtikrinti vystymosi politikos veiksmingumą ir kad ES turėtų laikytis labiau koordinuoto požiūrio, siekdama spręsti stabilumo klausimus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, taip pat remti pastangas įgyti pajėgumų siekiant kurti taikingas, demokratines ir integracines valstybes;

    17. skatina ES ir mažiausiai išsivysčiusias šalis partneres stiprinti bendradarbiavimą siekiant skatinti gerą valdymą, demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms ir lyčių lygybę;

    18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.