Procedūra : 2011/2599(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0230/2011

Pateikti tekstai :

B7-0230/2011

Debatai :

PV 06/04/2011 - 14
CRE 06/04/2011 - 14

Balsavimas :

PV 07/04/2011 - 6.4
CRE 07/04/2011 - 6.4

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0149

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 131kWORD 80k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0228/2011
30.3.2011
PE459.765v01-00
 
B7-0230/2011

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl Ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu


Judith Sargentini Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl dėl Ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu  
B7‑0230

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į JT keturis vystymosi dešimtmečius, skirtus savarankiškam ekonomikos augimui ir socialinei pažangai skatinti (1961–1970), atotrūkiui tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių mažinti (1970–1980), naujai, teisingumu grindžiamai tarptautinei ekonominei santvarkai sukurti (1980–1990), nuosekliam susijusių, konkrečių ir veiksmingų politikos priemonių rinkiniui įgyvendinti visuose vystymosi sektoriuose ir naujiems prioritetams įgyvendinti siekiant paspartinti ekonomikos augimą, sumažinti itin didelį skurdą, gerinti tarptautinę finansų ir prekybos sistemą, sukurti patikimą makroekonomikos valdymą, sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą vystymosi labui ir specialias pastangas, skirtas mažiausiai išsivysčiusioms šalims (1990–2000),

–   atsižvelgdamas į 1986 m. JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi,

–   atsižvelgdamas į Tūkstantmečio vystymosi tikslą (2000–2015) iki 2015 m. per pusę sumažinti skurdą,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes JT konferencijas mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 9–13 d. Stambule, Turkijoje vyksiančią Ketvirtąją JT konferenciją mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi šiandien 48 šalys klasifikuojamos kaip mažiausiai išsivysčiusios šalys, iš jų 33 yra Afrikoje, 17 – Azijoje ir 1 – Lotynų Amerikoje; 16 iš šių šalių neturi prieigos prie jūros, o 12 iš jų yra mažos salos,

B.  kadangi nuo 1971 m., kai JT nustatė šią kategoriją, iki 2011 m. mažiausiai išsivysčiusių šalių skaičius išaugo nuo 25 iki 49 ir tik trys šalys nebepriskiriamos mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai: Botsvana nuo 1994 m., Žaliasis Kyšulys nuo 2007 m. ir Maldyvai nuo 2011 m. sausio mėn.,

C. kadangi daug naftos ir naudingųjų iškasenų turinčios Afrikos šalys taip pat priskiriamos mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai,

D. kadangi ankstesnėse konferencijose mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu JT šalys narės įsipareigojo įgyvendinti konferencijų rekomendacijas, tačiau įsipareigojimo neįvykdė; kadangi JT konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu rekomendacija gali būti įvykdyta tik tuo atveju, jeigu bus tinkamai sprendžiami svarbiausi su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis susiję klausimai, pvz., prekybos, žemės ūkio, žuvininkystės, investicijų, klimato kaitos politikos nuoseklumo klausimas,

E.  kadangi pastangos, dedamos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų dėl skurdo panaikinimo, turi būti laikomos JT konferencijos platesnės darbotvarkės dalimi,

 

F.  kadangi dėl to, jog nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis neįgyvendinamas politikos nuoseklumas vystymosi labui prekybos, investicijų, žemės ūkio ir prekių kainų spekuliacijų srityse, buvo padarytas neigiamas poveikis mažiausiai išsivysčiusių šalių tvaraus vystymosi galimybėms ir todėl šiose šalyse atsirado dar daugiau skurdo,

G. kadangi padėtis mažiausiai išsivysčiusiose šalyse dar labiau pablogėjo dėl neseniai kilusios daugeriopos pasaulinės krizės, susijusios su klimato kaita, finansine, maisto ir energetikos krize, ir dėl esamų struktūrinių sunkumų, kaip antai skola, sąlygotoji pagalba ir nesąžiningos prekybos taisyklės,

H. kadangi liberalizavus finansus, įskaitant spekuliatyvius ir nepastovius finansų srautus, kurių mažiausiai išsivysčiusios šalys beveik negali kontroliuoti, tarptautiniu mastu susidarė labai nestabili padėtis, kuri turėjo pražūtingų padarinių besivystančių šalių ekonomikai,

I.   kadangi nepaisant to, kad žemės ūkis sudaro mažiausiai išsivysčiusių šalių ekonomikos pagrindą ir šioje srityje dirba iki 90 % darbo jėgos, apsirūpinimui maistu kyla pavojus dėl to, kad užsienio investuotojai įsigyja dirbamą žemę, taigi, paramos teikėjai turėtų gerbti ir remti šiuos prioritetus,

J.   kadangi kiekviena mažiausiai išsivysčiusi šalis privalo nustatyti prioritetus ir rasti sprendimus, kurie būtų tinkami atsižvelgiant į jų nacionalines aplinkybes ir grindžiami gyventojų demokratiško dalyvavimo priimant sprendimus principu,

1.  mano, kad reikia atsižvelgti į patirtį, susijusią su neįgyvendintomis ankstesnės JT konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu rekomendacijomis, ir reikia užtikrinti, kad vystymosi politika būtų labiau orientuota į socialinį teisingumą, turto perskirstymą mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir tarp tautų siekiant skatinti socialinę sanglaudą ir užkirsti kelią konfliktui;

2.  ragina pramonines šalis apskritai ir ypač vis dar atsiliekančias ES valstybes nares iki 2015 m. įvykdyti savo įsipareigojimą 0,7 proc. biudžeto skirti paramai vystymuisi;

 

3.  mano, kad Ketvirtojoje Jungtinių Tautų konferencijoje reikėtų skirti daug dėmesio politikos nuoseklumui vystymosi labui, nes tai svarbus veiksnys siekiant politikos pokyčių nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; todėl ragina visas politikos sritis (prekybos, žuvininkystės, aplinkos, žemės ūkio, klimato kaitos, energetikos, investicijų ir finansų) parengti taip, būtų tenkinami mažiausiai išsivysčiusių šalių tvaraus vystymosi poreikiai siekiant kovoti su skurdu, užtikrinti tinkamas pajamas ir pragyvenimo lygį;

4.  ragina ES suderinti bendrą žemės ūkio politiką ir mažiausiai išsivysčiusių šalių tvaraus vystymosi politiką ir užkirsti kelią tokiai dempingo veiklai, kaip eksporto subsidijos, nes ji daro žalą apsirūpinimo maistu saugumui ir tvaraus ūkininkavimo sistemoms mažiausiai išsivysčiusiose šalyse;

5.  ragina nustatyti reguliavimo priemones, įskaitant kainų kontrolę, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant užkirsti kelią pernelyg didelei spekuliacijai prekėmis – tai būtų svarbus žingsnis siekiant kovoti su spekuliacija prekėmis, ypač maisto ir energijos rinkose;

6.  ragina ES ir kitas išsivysčiusias šalis pašalinti struktūrines kliūtis, kurios trukdo mažiausiai išsivysčiusioms šalims pasinaudoti savo pagrindinėmis tvaraus vystymosi teisėmis, pertvarkant tarptautinę ekonomikos politiką, įskaitant: PPO reformą, tarptautinį prekybos reguliavimą, privalomo mechanizmo, kuris užkirstų kelią nelegaliam kapitalo nutekėjimui iš mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mokesčių slėpimui, sukūrimą; politikos, kurią įgyvendinant būtų užtikrintas visiškas tarptautinių finansinių sandorių skaidrumas, kūrimą;

7.  laikosi nuomonės, kad mokestinės pajamos mažiausiai išsivysčiusiose šalyse yra labai svarbios siekiant patenkinti pagrindinius jų piliečių poreikius ir mažiau priklausyti nuo užsienio pagalbos; mano, kad visų pirma reikėtų spręsti vystymosi politikos mokesčių aspekto klausimus ir sukurti veiksmingas bei perspektyvias mokesčių sistemas siekiant užtikrinti tvarų vystymosi finansavimo šaltinį;

8.  pabrėžia, kad bendradarbiaujant tarptautiniu mastu turėtų būti siekiama sukurti tokią tarptautinę aplinką, kuri sudarytų sąlygas užtikrinti mažiausiai išsivysčiusių šalių piliečių socialines ir ekonomines teises – aprūpinimo maistu, vandeniu, būstu saugumą ir tvarų pragyvenimo lygį, prieigą prie sveikatos priežiūros ir švietimo, kad būtų galima išsivaduoti iš baisaus skurdo;

9.  ragina įgyvendinti 1986 m. JT deklaraciją dėl Teisės į vystymąsi, kurioje nurodoma, kad valstybės privalo tarpusavyje bendradarbiauti užtikrinant vystymąsi ir pašalinant vystymosi kliūtis, jos turi naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas taip, kad skatintų naują tarptautinę ekonominę santvarką, grindžiamą suverenia lygybe, tarpusavio priklausomybe ir abipusiais interesais;

10. ragina mažiausiai išsivysčiusias šalis, kurios nuomoja savo dirbamą žemę užsienio investuotojams ir dėl to nukenčia vietos apsirūpinimo maistu saugumas, persvarstyti savo politiką ir savo gyventojams užtikrinti galimybę saugiai naudotis žeme, vandeniu ir kitais gyvybiškai svarbiais ištekliais;

11. ragina JT ir ES, vykstant Ketvirtajai JT konferencijai mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu, iš esmės spręsti su neigiamu poveikiu, kurio priežastis dirbamos žemės įsigijimas, susijusias problemas, kaip antai smulkių ūkių nusavinimas ir netvarus žemės ir vandens naudojimas;

12. mano, kad naujojo JAV įstatymo dėl konfliktų zonose išgautų naudingųjų iškasenų priėmimas yra didžiulis žingsnis į priekį siekiant kovoti su neteisėta naudingųjų iškasenų Afrikoje gavyba, kuri padeda finansuoti pilietinius karus ir konfliktus; mano, kad JT turėtų pateikti panašų pasiūlymą siekiant užtikrinti į pasaulio rinką importuojamų naudingųjų iškasenų atsekamumą;

13. ragina panaikinti mažiausiai išsivysčiusių šalių skolas, kadangi jos susidarė dėl to, kad šių šalių diktatoriai skolinosi nepaisydami savo gyventojų interesų, ir primygtinai ragina, jog skolų nurašymas nebūtų laikomas OPV;

14. ragina vykdyti sisteminį su klimato kaita susijusios rizikos vertinimą, apimantį visus politikos planavimo ir priėmimo aspektus, įskaitant prekybą, žemės ūkį, aprūpinimą maistu ir t. t.; ragina, kad šio vertinimo rezultatais būtų naudojamasi siekiant apibrėžti aiškias tvaraus vystomojo bendradarbiavimo politikos gaires;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Tarybai ir Komisijai.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika