Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0231/2011Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0231/2011

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu

    30.3.2011

    pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

    Gabriele Zimmer, João Ferreira, Cornelis de Jong GUE/NGL frakcijos vardu

    Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0228/2011

    Procedūra : 2011/2599(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B7-0231/2011
    Pateikti tekstai :
    B7-0231/2011
    Priimti tekstai :

    B7‑0231/2011

    Europos Parlamento rezoliucija dėl Ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į JT Vystymosi politikos komiteto apibrėžtus kriterijus mažiausiai išsivysčiusioms šalims nustatyti,

    –   atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo mėn. įvykusio JT aukšto lygio susitikimo Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais rezultatus,

    –   atsižvelgdamas į mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirtą Briuselio veiksmų programą, patvirtintą 2001 m. gegužės mėn. Briuselyje vykusios Trečiosios JT konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu metu,

    –   atsižvelgdamas į 2008 m. priimtą JT Generalinės Asamblėjos sprendimą surengti Ketvirtąją JT konferenciją mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu (angl. LDC-IV),

    –   atsižvelgdamas į 1986 m. JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi,

    –   atsižvelgdamas į 2000–2015 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslus iki 2015 m. perpus sumažinti skurdą,

    –   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 9–13 d. Stambule, Turkijoje, vyksiančią Ketvirtąją JT konferenciją mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu,

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

    A. kadangi 1971 m. JT pripažino mažiausiai išsivysčiusias šalis „neturtingiausia ir silpniausia“ tarptautinės bendruomenės dalimi,

    B.  kadangi Ketvirtojoje JT konferencijoje mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu bus vertinami Briuselio veiksmų programos rezultatai, kadangi programa baigiasi ir reikia pasiūlyti naujų veiksmų siekiant spręsti naujas vystymosi problemas, su kuriomis susiduria mažiausiai išsivysčiusios šalys, įskaitant klimato kaitą, apsirūpinimo maistu savarankiškumą, energijos išteklius ir ekonomikos ir finansų krizę,

    C. kadangi šiuo metu mažiausiai išsivysčiusioms šalims priskiriamos 48 šalys, iš jų 33 yra Afrikoje, 17 – Azijoje ir 1 – Lotynų Amerikoje; 16 iš šių šalių neturi prieigos prie jūros, o 12 yra mažos salos; kadangi šios mažiausiai išsivysčiusios šalys yra vargingiausios ir pažeidžiamiausios tarptautinės bendruomenės šalys,

    D. kadangi, 1971 m. JT nustačius šią kategoriją, iki 2011 m. mažiausiai išsivysčiusių šalių skaičius išaugo nuo 25 iki 49 ir kadangi per dešimtmetį tik trys šalys – Botsvana, Žaliasis Kyšulys ir Maldyvai, išbrauktos iš šio sąrašo,

    E.  kadangi nuo 1981 m. tarptautinė bendruomenė parengė tris veiksmų programas, kad būtų sutelkta pasaulinė parama socialiniam ir ekonominiam mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymuisi, ir kadangi JT valstybės narės įsipareigojo įgyvendinti konferencijos rekomendacijas, tačiau to nepadarė,

    F.  kadangi tarptautinė finansų ir ekonomikos krizė, apsirūpinimo maistu krizė, pagrindinių produktų rinkų, energetikos krizė pablogino mažiausiai išsivysčiusių šalių padėtį ir parodė mažiausiai išsivysčiusių šalių pažeidžiamumą išoriniams sukrėtimams, tarptautinės paramos priemonių silpnumą ir prekybos taisyklių nesąžiningumą,

    G. kadangi liberalizavus finansus, įskaitant spekuliatyvius ir kintančius finansų srautus, kurių mažiausiai išsivysčiusios šalys beveik ar visiškai negali kontroliuoti, tarptautiniu mastu susidarė labai nestabili padėtis, kuri turėjo pražūtingų padarinių besivystančių šalių ekonomikai,

    H. kadangi daug naftos ir naudingųjų iškasenų turinčios Afrikos šalys taip pat priskiriamos mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai,

    I.   kadangi nepaisant to, kad žemės ūkis sudaro mažiausiai išsivysčiusių šalių ekonomikos pagrindą ir šioje srityje dirba iki 90 % darbo jėgos, apsirūpinimui maistu kyla pavojus dėl užsienio investuotojų įsigyjamos dirbamos žemės,

    1.  mano, kad privalu pasimokyti iš patirties, kai nebuvo įgyvendintos ankstesnės JT konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu rekomendacijos;

    2.  ragina būtinai teikti pirmenybę apsirūpinimo maistu saugumui ir savarankiškumui, žemės ūkio, būtinos infrastruktūros plėtrai, pajėgumo didinimui ir prieigai prie technologijų, taip pat žmogaus ir socialiniam vystymuisi mažiausiai išsivysčiusiose šalyse;

    3.  mano, kad Ketvirtoji JT konferencija mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu turėtų siekti rezultatų, nustatydama aiškius tikslus ir rodiklius, remdamasi veiksmingais ir skaidriais stebėjimo ir tolesnių veiksmų mechanizmais;

    4.  primygtinai ragina imtis būtinų veiksmingų priemonių, kad būtų sumažintas mažiausiai išsivysčiusių šalių pažeidžiamumas išoriniams sukrėtimams, ekonomikos ir finansų krizei ir klimato kaitos poveikiui; ragina panaikinti mažiausiai išsivysčiusių šalių skolas;

    5.  ragina imtis būtinų veiksmingų priemonių dėl kainų svyravimų ir kainų skaidrumo, reguliuojamų finansų rinkų, apsaugant mažiausiai išsivysčiusias šalis ir mažinant jų pažeidžiamumą; ragina nutraukti spekuliaciją pagrindiniais produktais;

    6.  ragina ES ir kitas išsivysčiusias šalis pašalinti struktūrines kliūtis, kurios trukdo mažiausiai išsivysčiusioms šalims patenkinti savo pagrindinius tvaraus vystymosi poreikius, atsižvelgiant į demokratinę tarptautinę ekonominę santvarką; ragina, kad PPO reforma būtų labiau demokratinė, įdiegiant privalomą mechanizmą, kuris padėtų sutrukdyti nelegaliam kapitalo nutekėjimui iš mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mokesčių slėpimui, įgyvendinant politiką, kuria būtų užtikrintas visiškas tarptautinių finansinių sandorių skaidrumas; nepritaria pasaulinės prekybos liberalizavimui, laisvosios prekybos susitarimams ir ekonominės partnerystės susitarimams;

    7.  ragina būtinai padidinti mažiausiai išsivysčiusių šalių pajėgumą kovoti su klimato kaita, didinant jų pajėgumus ir skatinant technologijų perdavimą, gerinant veiksmus pagal Kankūno prisitaikymo prie klimato kaitos programą ir aplinkos tvarumo politiką pagal Kopenhagos susitarimą;

    8.  pabrėžia, kad reikia didinti pagalbos vystymuisi veiksmingumą, laikantis Paryžiaus deklaracijos ir Akros darbotvarkės;

    9.  ragina ES ir valstybes nares būtinai vykdyti nuoseklią politiką, į kurią įeitų visos prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo sritys, klimato kaita, transportas, energetika, apsirūpinimo maistu saugumas ir savarankiškumas, taip pat bendroji žemės ūkio ir žuvininkystės politika; mano, kad nesąžiningos pasaulinės prekybos taisyklės, nepakeliama skolų našta, klimato kaitos padariniai yra kelios iš daugelio skurdo priežasčių, kurias reikia šalinti;

    10. ragina nustatyti sąžiningos ir lygiateisės prekybos taisykles ir įgyvendinti integruotą politiką sprendžiant įvairiausius tvaraus vystymosi ekonominius, socialinius ir aplinkos klausimus;

    11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.