PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Ko galima pasimokyti branduolinio saugumo Europoje klausimu po branduolinės avarijos Japonijoje
4.4.2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Bairbre de Brún, Takis Hadjigeorgiou, Nikolaos Chountis, Elie Hoarau, Marie-Christine Vergiat, Marisa Matias GUE/NGL frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0236/2011
B7‑0243/2011
Europos Parlamento rezoliucija „Ko galima pasimokyti branduolinio saugumo Europoje klausimu po branduolinės avarijos Japonijoje“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi penktadienį, kovo 11 d. dėl žemės drebėjimo sukelto cunamio, kuris užliejo pakrantę, nusiaubė ištisus miestus ir Fukušimos Dajiči branduolinę jėgainę, Japonijoje žuvo daugiau kaip 12 000 žmonių,
B. kadangi reikėtų sugriežtinti tarptautinius branduolinės saugos standartus,
C. kadangi greta tokių branduolinių avarijų, kaip antai 1957 m. Vindskeilyje, Didžiojoje Britanijoje, įvykusi avarija, po kurios į dangų pakilo radioaktyvus debesis, paskleidęs radionuklidus po visą šalį ir Šiaurės Europą, arba visiems gerai žinoma 1979 m. JAV Trijų Mylių saloje įvykusi avarija, 1989 m. Černobylio avarija Ukrainoje, taip pat saugumo duomenų klastojimo panaudoto branduolinio kuro gamykloje Selafylde, Anglijoje, ir Japonijos Tepko branduolinės energijos stotyje, per pastaruosius 12 metų Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje bei Vengrijoje taip pat būta rimtų branduolinių avarijų, kurių negalima nepaisyti,
D. kadangi 2007 m. Japonija jau patyrė panašią avariją dėl didelio 6,8 balų žemės drebėjimo, kurio metu buvo sugriautas reaktorių kompleksas Kašivazdakyje ir dėl to kilo gaisras transformatoriuose, ėmė tekėti radioaktyvios nuotėkos ir galiausiai įmonė „Tokyo Electric Power Co.“ – ta pati, kuri valdo Fukušimos jėgainę – buvo priversta ilgam uždaryti didžiulę septynių blokų jėgainę,
E. kadangi įvykus avarijai Japonijoje paaiškėjo, kad Japonijos nacionalinės saugos reguliavimo institucijos nepakanka ir todėl ją reikėtų stiprinti, ir visos nacionalinės saugos reguliavimo institucijos turėtų priklausyti valstybei ir prisiimti atsakomybę,
F. kadangi kovo 21 d. Energetikos taryba susitarė, kad Europos Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, iki birželio mėn. parengs bendrus standartus ir reikalavimus, kuriais remiantis 143 branduolinių įrenginių, veikiančių ES, bus atliktas išsamus rizikos ir saugos įvertinimas, vadinamasis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kadangi šioje srityje iki šiol nebuvo imtasi jokių veiksmų,
G. kadangi tokie testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuos reikės atlikti per 2011 m. antrąjį pusmetį, yra neprivalomo pobūdžio ir kol kas nėra numatyta, kokių atsargumo priemonių reikėtų imtis testavimo laikotarpiu ir kokie įpareigojantys sprendimai bus priimti dėl branduolinių įrenginių, kurių testavimo rezultatai netenkins saugumo reikalavimų, ateities,
H. kadangi Europos Vadovų Taryba kovo 25 d. dar kartą patvirtino, jog už šių testų atlikimą bus atsakingos valstybės narės, nors atsižvelgiant į tai, kad daugelis branduolinių įrenginių yra netoli valstybinių sienų, yra reikalinga bendra Europos saugos koncepcija ir bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti ES lygmens apsaugą,
I. kadangi branduolinės avarijos padariniai ir jos skaudžios pasekmės, atsižvelgiant į tai, kad jokiai kitai technologijai nekyla panaši grėsmė, t. y. pavojus, kad bus negrįžtamai užterštas oras ir gamtiniai ištekliai, maisto produktai, pašarai ir žmonės, neapsiriboja tik ta valstybe, kuriai priklauso branduoliniai įrenginiai, kuriuose gali įvykti avarija,
J. kadangi būtina nedelsiant toliau stiprinti visus tris Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ramsčius, t. y. siekį užkirsti kelią ginklų platinimui, nusiginklavimo skatinimą ir branduolinės energijos naudojimo civilinėms reikmėms kontrolės mechanizmus, ir dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti ginklų neplatinimo taisyklių ir priemonių visuotinį ir veiksmingą įgyvendinimą, visų pirma gerinant ir stiprinant patikros priemones,
1. dar karta išreiškia savo paramą Japonijos žmonėms, nukentėjusiems nuo šios branduolinės avarijos – pačios didžiausios tragedijos su ypač skaudžiomis pasekmėmis ne tik žmonėms, bet ir aplinkai; todėl pabrėžia, jog visame pasaulyje būtina pasimokyti iš šios katastrofos;
2. patvirtina, jog reikia parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikę strategiją dėl laipsniško branduolinės energijos atsisakymo, kaip tai jau padarė Vokietija ir Ispanija;
3. ragina paskelbti motartoriumą naujų branduolinių jėgainių statybai, laikantis atsargumo principo, ir primygtinai reikalauja, kad branduolinės jėgainės nebūtų statomos seisminėse zonose;
4. ragina Komisiją ir valstybes nares po šios avarijos persvarstyti savo energetikos politiką ir nustatyti didesnius su atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu susijusius tikslus bei griežtinti energijos vartojimo efektyvumo standartus ir užtikrinti tinkamą atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos energijos, efektyvaus energijos vartojimo ir energijos taupymo priemonių finansavimą, taip pat sukurti paskatas moksliniams tyrimams ir naujovėms šioje srityje;
5. primygtinai reikalauja, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis būtų privalomas ir būtų nustatyti bendri aukščiausi standartai, atsižvelgiant į įvairius ir sudėtingus veiksnius – nuo saugios geologinės aplinkos branduolinėms jėgainėms ir joms kylančios pavojingų incidentų rizikos iki susijusių procedūrų peržiūrėjimo ir atnaujinimo, taip pat įtraukti tokius vertinimus į nacionalinę branduolinės saugos teisės aktų sistemą, kaip to reikalaujama direktyvoje 2009/71;
6. ragina atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis įvertinti viso branduolinės energijos gamybos proceso patikimumą, įrangos eksploatacijos laikotarpį, visų pirma įvertinant projektą, konstrukcinius reikalavimus, gamybą, transportą ir atliekų apdorojimą, taip pat priemones, skirtas užtikrinti saugų panaudoto branduolinio kuro saugojimą;
7. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti skaidrumą ir išsamiai informuoti visus piliečius, atitinkamus suinteresuotuosius asmenis, profsąjungas ir aplinkos asociacijas apie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarkaraštį ir rezultatus, taip pat vėlesnius sprendimus, kurie bus priimti patikrinimo metu įrenginiuose nustačius pavojingų arba nepriimtinų saugumo trūkumų jų esamai ir būsimai veiklai; taigi ragina surengti viešas diskusijas apie tai, kaip patenkinti būsimus energijos poreikius, ir būtinybę didinti saugumą, įvairovę ir stiprinti kovą su klimato kaita;
8. rekomenduoja valstybėms narėms, kol bus rengiamas išsamus jų branduolinių įrenginių rizikos ir saugos įvertinimas, jei reikia, priimti sprendimą laikinai sustabdyti tas branduolines jėgaines, kurios veikia daugiau kaip 25 metus, imantis atsargumo priemonių, kol bus laukiama galutinio ir saugaus jų eksploatacijos laikotarpio įvertinimo; valstybės narės bendradarbiaudamos tarpusavyje turėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad dėl tokių laikinų nuostatų neatsirastų nepagrįstų papildomų finansinių išlaidų galutiniam vartotojui;
9. pabrėžia, kad panaudojant reglamente 300/2007 nurodytus fondus reikia pakviesti kaimynines šalis, ypač narystės siekiančias šalis ir tas, kuriose didesnė žemės drebėjimo grėsmė dėl jose esančių seisminių zonų, savo branduoliniuose įrenginiuose atlikti panašius saugumo patikrinimus arba iš naujo įvertinti planuojamus statyti įrenginius ir viešiesiems konkursams nustatytus reikalavimus tam, kad jie atitiktų naujas griežtesnes apsaugos nuostatas;
10. pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu stiprinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, kaip visuotinio ginklų neplatinimo režimo kertinį akmenį, ir kad reikia dėti visas pastangas siekiant Sutartį visapusiškai įgyvendinti; patvirtina, jog siekiant, kad daugiašalės pastangos būtų veiksmingos, jos turi būti įgyvendinamos vadovaujantis tinkamai parengta vizija siekti, kad kuo greičiau pasaulyje neliktų branduolinių ginklų;
11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Euratomui ir Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupei (ENSREG).