PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl seksualinės prievartos naudojimo per konfliktus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose
4.4.2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Britta Thomsen, Véronique De Keyser, Emine Bozkurt, Richard Howitt, Ana Gomes, Maria Eleni Koppa S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0244/2011
B7‑0245/2011
European Parliament resolutiondėl seksualinės prievartos naudojimo per konfliktus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,
– atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje ir išžaginimo kaip karo nusikaltimo[1],
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 7 d. rezoliuciją dėl kaimyninių pietų šalių, ypač Libijos,
– atsižvelgdamas į Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl 2010 m. lapkričio 25 d. – Tarptautinės smurto prieš moteris panaikinimo dienos,
– atsižvelgdamas į Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl 2011 m. kovo 8 d. – Tarptautinės moterų dienos,
– atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių, ypač moterų teisių, srities teisines priemones, pvz., JT Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir jos fakultatyvinį protokolą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į asmens negrąžinimo principą,
– atsižvelgdamas į kitas JT priemones dėl smurto prieš moteris, pvz., Vienos deklaraciją, Pasaulio žmogaus teisių konferencijos 1993 m. birželio 25 d. priimtą veiksmų programą (A/CONF. 157/23) ir 1993 m. gruodžio 20 d. deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo (A/RES/48/104),
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1997 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl nusikalstamumo prevencijos ir baudžiamosios teisenos priemonių, taikomų siekiant panaikinti smurtą prieš moteris (A/RES/52/86), 2002 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl nusikaltimų prieš moteris dėl garbės panaikinimo (A/RES/57/179) ir 2003 m. gruodžio 22 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris namuose panaikinimo (A/RES/58/147),
– atsižvelgdamas į JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro specialiųjų pranešėjų pranešimus dėl smurto prieš moteris ir į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto Bendrąją rekomendaciją Nr. 19 (11-oji sesija, 1992 m.),
– atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Pekine vykusioje ketvirtojoje pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais priimtą deklaraciją ir veiksmų platformą ir į 2000 m. gegužės 18 d. Parlamento rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Pekino veiksmų platforma, 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais – veiksmų platforma (Pekinas +10)[2] ir 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Pekino veiksmų platforma (Pekinas +15),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl pastangų panaikinti visų formų smurtą prieš moteris suintensyvinimo (A/RES/61/143) ir į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo,
– atsižvelgdamas į 1998 m. priimtą Romos statutą, pagal kurį įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas, ir ypač į jo 7 ir 8 straipsnius, kuriuose išžaginimas, įtraukimas į seksualinę vergovę, vertimas užsiimti prostitucija, priverstinis apvaisinimas, priverstinė sterilizacija ar bet kokių kitų formų sunki seksualinė prievarta apibrėžiami kaip nusikaltimai žmoniškumui bei karo nusikaltimai ir prilyginami kankinimams bei sunkiems karo nusikaltimams, nesvarbu ar jie sistemingai, ar nesistemingai vykdomi tarptautinių arba vidaus konfliktų metu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi moterys aktyviai dalyvavo sukilimuose, kuriais reikalauta daugiau demokratijos, teisių ir laisvių Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose,
B. kadangi tuometiniai valdžios režimai Libijoje ir Egipte, pasinaudodami konfliktais, kilusiais šių revoliucijų metu, griebėsi seksualinio smurto prieš moteris, kad, visų pirma, jos būtų pažeidžiamos,
C. kadangi, atrodo, seksualinis smurtas nuolat naudojamas siekiant įbauginti ir pažeminti moteris, taip pat pabėgėlių stovyklose, ir kadangi dėl susidariusio valdžios vakuumo gali pablogėti moterų ir mergaičių teisių padėtis,
D. kadangi teisės studijas pabaigusi libietė Iman-al-Obeidi, kuri Tripolio viešbutyje žurnalistams sakė tapusi grupinio išprievartavimo ir kareivių piktnaudžiavimo auka, kovo 26 d. buvo laikoma nežinomoje vietoje, o dabar vyrai, kuriuos ji kaltina išprievartavimu, jai iškėlė baudžiamąją bylą dėl šmeižto,
E. kadangi egiptietės protestuotojos tvirtina, kad kovo 9 d. Tahriro aikštėje jas apsupę kariškiai surengė joms nekaltybės testą, vėliau kankino ir žagino, o nekaltybės testai buvo atliekami ir fotografuojami dalyvaujant kariams,
F. kadangi kai kurios egiptietės turės stoti prieš karinį teismą dėl to, kad neišlaikė nekaltybės testo,
1. ragina Komisiją ir valstybių narių vyriausybes griežtai pasmerkti seksualinės prievartos, bauginimo ir prieš moteris nukreiptų veiksmų Libijoje ir Egipte naudojimą;
2. rekomenduoja atlikti nepriklausomą tyrimą ir priversti atsakyti atskirus nusikaltimų vykdytojus, ypatingai atidžiai ištirti M. al Kaddafi padarytus nusikaltimus laikantis Tarptautinio baudžiamojo teismo nuostatų; visoms saugumo ir karinėms pajėgoms turi būti aiškiai nurodyta, kad kankinimai ir kitoks netinkamas elgesys, įskaitant priverstinius nekaltybės testus, nebus toleruojami ir turės būti visapusiškai ištirti; už tokius veiksmus atsakingi asmenys turi stoti prieš teismą, o drąsios moterys, kurios praneša apie tokią prievartą, privalo būti apsaugotos nuo atsakomųjų veiksmų;
3. pabrėžia, kad kiekvienam turėtų būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl demokratinės savo šalies ateities ir už tai asmuo neturi būti sulaikytas, kankinamas, žeminamas arba diskriminuojamas;
4. tvirtai įsitikinęs, kad Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose vykstantys pokyčiai turi padėti panaikinti moterų diskriminaciją ir pasiekti, kad jos galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenėje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vyrai, laikantis Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW);
5. pabrėžia, kad reikia bendrai užtikrinti moterų teises naujose šių visuomenių demokratinėse ir teisinėse struktūrose; atsižvelgdamas į tai, reikalauja, kad parlamentiniuose ir vyriausybiniuose organuose būtų nustatyta 25 proc. moterų kvota, įskaitant jų atstovavimą formuojant konstitucinius komitetus, taigi didinant jų vaidmenį būsimose šalių sistemose;
6. pabrėžia moterų vaidmenį, kurį jos atlieka revoliucijose ir demokratizacijos procese, tačiau atkreipia dėmesį į specifines grėsmes, kurias jos gali patirti, ir pabrėžia, jog reikia remti ir apsaugoti jų teises;
7. pabrėžia, kad yra poreikis integruoti lyčių aspektą, tvirtai grindžiamą žmogaus teisėmis, į Europos kaimynystės politiką, ir pabrėžia poreikį aktyviai dalytis ES patirtimi lyčių smurto ir lygybės klausimais, suvokiant tai kaip neatskiriamą demokratizacijos proceso dalį;
8. pabrėžia, jog reikia integruoti lyčių aspektą ir remti konkrečius veiksmus, kuriais EKP šalyse būtų užtikrintas veiksmingas ir sistemingai taikomas lyčių lygybės principas; ragina vyriausybes ir pilietinę visuomenę didinti moterų socialinę įtrauktį, kovoti su moterų neraštingumu bei tradiciniais žalingais papročiais ir skatinti moterų užimtumą siekiant užtikrinti tinkamą moterų dalyvavimą visais lygmenimis; be to, prioritetinę reikšmę reikėtų suteikti moterų ir mergaičių švietimui, įskaitant švietimą ir informuotumo didinimą apie jų teises; ekonominė nepriklausomybė ir sektini pavyzdžiai – labai svarbūs aspektai siekiant suteikti moterims daugiau galių, kurios kuriamos skatinant verslumą, pvz., suteikiant mikrokreditus;
9. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT ir Komisiją bendraujant su pietinėmis EKP šalimis pirmenybę teikti ES politikos prioritetams dėl mirties bausmės panaikinimo, pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, ir pagarbą pagrindinėms laisvėms bei keleto tarptautinių teisinių priemonių ratifikavimui, įskaitant Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso;
10. ragina Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.