PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl vienodų galimybių patekti į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių viešųjų sektorių rinkas ir dėl viešojo pirkimo, įskaitant koncesijas, teisinės tvarkos persvarstymo

4.5.2011

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Andreas Schwab, Raffaele Baldassarre, Regina Bastos, Frank Engel, Jean-Paul Gauzès, Philippe Juvin, Constance Le Grip, Konstantinos Poupakis, Zuzana Roithová PPE frakcijos vardu
Evelyne Gebhardt, Bernadette Vergnaud S&D frakcijos vardu
Jürgen Creutzmann, Cristian Silviu Buşoi ALDE frakcijos vardu
Malcolm Harbour ECR frakcijos vardu
Heide Rühle Verts/ALE frakcijos vardu

B7‑0284/2011

Europos Parlamento rezoliucija dėl vienodų galimybių patekti į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių viešųjų sektorių rinkas ir dėl viešojo pirkimo, įskaitant koncesijas, teisinės tvarkos persvarstymo

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Direktyvas 2004/18/EB ir 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų ir į Direktyvas 89/665/EB, 92/13/EB ir 2007/66/EB dėl teisės gynimo priemonių suteikiant viešųjų pirkimų sutartis,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl naujovių viešųjų pirkimų sistemoje (P7_TA(2010)0173),

–   atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti ataskaitą Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barrosui „Nauja strategija bendrajai rinkai. Tarnaujant Europos ekonomikai ir visuomenei“,

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (COM(2010)608),

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos žaliąją knygą dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo siekiant veiksmingesnės Europos pirkimų rinkos (COM(2011)0015);

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi gerai veikianti viešųjų pirkimų rinka yra itin svarbi siekiant skatinti bendrąją rinką, naujovių diegimą, aukštesnį aplinkos ir klimato apsaugos lygį, taip pat socialinę įtrauktį visoje ES ir pasiekti optimalią viešosios valdžios institucijų, piliečių ir mokesčių mokėtojų išlaidų naudą,

B.  kadangi ypač siekiant įveikti finansų ir ekonominę krizę bei apsisaugoti nuo krizių ateityje, viešųjų pirkimų svarba yra didžiulė, nes jie yra ES ekonomikos, taigi ir užimtumo bei gerovės atgaivinimo katalizatoriai ES,

C. kadangi patikimas ir gerai apgalvotas viešųjų pirkimų teisinės tvarkos optimizavimo procesas yra esminės svarbos ES piečių, vartotojų, įmonių gerovei, nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, taigi ir ES, kaip visumos, priimtinumui,

D. kadangi, atsižvelgiant į tai, kad ES viešųjų pirkimų teisės aktų persvarstymas apima daug klausimų, reikia nustatyti prioritetus, susijusius su skuba bei su teminėmis sąsajomis, atsižvelgiant į ES ir tarptautiniu lygmeniu vykstančius politinius pokyčius,

E.  kadangi reikės nuosekliai įvertinti, remiantis nuolatinėmis konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis, daugelį klausimų, susijusių su tradicine viešojo pirkimo tvarka, ir glaudžiai susijusį koncesijų klausimą,

F.  kadangi konkrečiam vienodų sąlygų taikymo ir sąžiningos konkurencijos vykdant viešuosius pirkimus ES ir trečiosiose šalyse klausimui reikia skubiai skirti daugiau politinio dėmesio, ypač atsižvelgiant į dabartines problemas, susijusias su patekimu į trečiųjų šalių viešojo sektoriaus rinkas, lėta derybų dėl PPO Viešųjų pirkimų susitarimo (angl. GPA) persvarstymo pažanga ir akivaizdžiu daugelio trečiųjų šalių nenoru prisijungti prie GPA,

1.  primena savo komentarus 2010 m. gegužės 18 d. rezoliucijoje dėl naujovių viešųjų pirkimų sistemoje, ypač jos 46 dalį, kurioje teigiama, kad nors Parlamentas griežtai nesutinka su tuo, kad pasaulio lygmeniu viešųjų pirkimų srityje būtų imamasi protekcionistinių priemonių, tvirtai tiki abipusiškumo, abipusės naudos ir proporcingumo principais šioje srityje; ragina Komisiją išsamiai ištirti galimą naudą ir problemas, susijusias su proporcingų ir tikslingų patekimo į kai kurias ES viešųjų pirkimų rinkas apribojimų nustatymu, atlikti poveikio vertinimą išnagrinėjant, kada juos galima taikyti ir įvertinti, kokiu teisiniu pagrindu reikėtų remtis, kai šios priemonės taikomos tiems prekybos partneriams, kurie naudojasi ES rinkos atvirumu, tačiau neparodė ketinimo atverti savo pačių rinkas ES bendrovėms, kartu toliau ragina, prieš pateikiant pasiūlymą dėl bet kokio naujo teksto viešųjų pirkimų srityje, ES partnerius siūlyti abišales ir proporcingas Europos bendrovių patekimo į rinką sąlygas;

2.  laikosi nuomonės, kad abipusiškumo ir skaidrumo dvasia iš tiesų padės užtikrinti atviresnes viešųjų pirkimų rinkas ir, naudojant visas esamas priemones, išvengti protekcionistinių priemonių;

3.  yra įsitikinęs, kad siekiant išvengti naujų protekcionistinių priemonių, kurios galėtų pakenkti ES eksportuotojų interesams, įskaitant ir kitose, nei viešojo sektoriaus rinkos, srityse, Komisija turėtų stengtis rasti adekvačias priemones, dėl kurių nereikėtų priimti bendrų ES ar nacionalinių atsakomųjų priemonių, tačiau kurios būtų grindžiamos tinkamomis priemonėmis viešųjų pirkimų srityje;

4.  todėl ragina Komisiją įvertinti problemas, susijusias su ypač mažais pasiūlymais, ir pateikti tinkamus sprendimus;

5.  rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms iš anksto pateikti pakankamos informacijos kitiems konkurso dalyviams nenormaliai mažų pasiūlymų atveju tam, kad jie galėtų įvertinti, ar yra pagrindas inicijuoti persvarstymo procedūrą;

6.  mano, kad ES turi skubiai geriau suderinti bendrą ES išorės prekybos politiką ir praktiką tų valstybių narių, kurios ES valstybių narių bendrovių nenaudai priima išskirtinai žemus bendrovių, įsikūrusių šalyse, nepasirašiusiose GPA, pasiūlymus;

7.  atsižvelgdamas į Komisijos žaliosios knygos dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo 114 klausimą, kuriame prašoma šioje žaliojoje knygoje nagrinėjamus klausimus išdėstyti pagal svarbą ir nustatyti prioritetus, pabrėžia, kad itin svarbu gerai apsvarsčius rasti skubiausio klausimo dėl patekimo į rinką, taip pat dėl kitų viešųjų pirkimų ir koncesijų persvarstymo aspektų, sprendimą; todėl ragina Komisiją pirmiausia spręsti darnaus patekimo į viešojo sektoriaus rinkas klausimą, o paskui imtis viešųjų pirkimų ir koncesijų persvarstymo siekiant, kad jame būtinai ir visapusiškai dalyvautų ne tik Europos Parlamentas ir valstybės narės, bet ir piliečiai bei įmonės, norint, kad visi šie su bendrąja rinka susiję klausimai, kurie yra svarbūs bendrai ES gerovei, būtų priimti, nes tai yra būtina;

8.  ragina Komisiją prioritetą teikti viešųjų pirkimų taisyklių modernizavimui, o paslaugų koncesijų klausimą spręsti taip, kad, vadovaujantis geresnio reglamentavimo principais, būtų išvengta dar didesnio ES viešųjų pirkimų teisės aktų susiskaidymo;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.