Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0474/2011Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0474/2011

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl visapusiško požiūrio į įtakos klimatui turinčius antropogeninius (ne CO2) teršalus

    5.9aa.2011

    pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu B7‑0418/2011
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

    Richard Seeber, Theodoros Skylakakis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu


    Procedūra : 2011/2726(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B7-0474/2011

    B7‑0474/2011

    Europos Parlamento rezoliucija dėl visapusiško požiūrio į įtakos klimatui turinčius antropogeninius (ne CO2) teršalus

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolą ir į Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos Monrealio protokolą,

    –   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. patvirtintą ES klimato ir energetikos srities teisės aktų paketą ir Reglamentą (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą COM(2010) 265, kuriame pateikiama galimybių sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daugiau nei 20 % analizė ir anglies dioksido nutekėjimo rizikos vertinimas, Komisijos komunikatą COM(2010) 0086 „Tarptautinė kovos su klimato kaita politika po Kopenhagos konferencijos. Neatidėliotini aktyvesnės kovos su klimato kaita visame pasaulyje veiksmai“, ir į Komisijos komunikatą COM(2011) 0112, kuriame pateikiamas konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas,

    –   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ 2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“[1], 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimu (COP 15) rezultatų[2] ir 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne (COP16)[3],

    –   atsižvelgdamas į klausimą žodžiu ..., kurį pateikė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsniu, taip pat atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos pareiškimus,

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

    A. kadangi moksliniai klimato kaitos įrodymai ir jos poveikis nekelia abejonių ir kadangi norint spręsti šią visuotinę problemą būtina imtis neatidėliotinų, koordinuotų ir plataus užmojo Europos ir tarptautinio lygmens veiksmų,

    B.  kadangi tikslas apriboti bendrą kasmetinį pasaulio vidutinės paviršiaus temperatūros kilimą iki 2 ºC (2 ºC tikslas) po Kankūne vykusioje konferencijoje (COP16) priimtų susitarimų tapo tarptautiniu tikslu,

    C. kadangi JTBKKK Kioto protokolas taikomas tik tam tikroms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, kurios lemia pasaulinį atšilimą, t. y. anglies dioksidui (CO2 ), metanui (CH4), diazoto monoksidui (N2O), hidrofluorangliavandeniliams (HFC), perfluorangliavandeniliams (PFC) ir sieros heksafluoridui (SF6), o kitos visuotinį klimato atšilimą sukeliantys halogenangliavandeniliai dėl jų galimo poveikio ozono sluoksnio suplonėjimui reguliuojamos Monrealio protokolu,

    D. kadangi šiltnamio efektą sukeliančių dujų šildantis poveikis (išreiškiamas kaip spinduliuojantis poveikis vatais kvadratiniam metrui) pasaulio klimato sistemai skiriasi dėl jų skirtingų spinduliavimo savybių ir išsilaikymo atmosferoje trukmės; kadangi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2007 m. 4-joje įvertinimo ataskaitoje nurodyti tokie energetinio poveikio duomenys: CO2 − 1,66W/m2 , CH4 − 0,48W/m2 , N2O − 0,16W/m2 ir halogenangliavandenilių − 0,35W/m2,

    E.  kadangi dėl teršiančių dujų, pvz., anglies monoksido (CO), azoto oksidų (NOx), metano ir kitų lakiųjų organinių junginių (LOJ), 10−15 km virš žemės paviršiaus (troposferoje) formuojasi ozonas; kadangi dėl padidėjusio metano, CO, LOJ ir NOx kiekio nuo ikipramoninio laikotarpio, ozono kiekis troposferoje padidėjo 30 proc., o jo poveikis visuotiniam atšilimui sudaro 20 proc. CO2 poveikio (0,36 W/m2),

    F.  kadangi juodosios anglies dalelės (suodžiai), t. y. aerozolis, išmetamas nevisiškai sudegus iškastiniam kurui ir biomasei, sukelia visuotinį atšilimą dviem būdais: atmosferoje sugeria saulės spinduliavimą, kuris šildo aplinkui esantį orą, ore esančios dalelytės juodai nuspalvina sniegą ir ledą ir paspartina jų tirpimą (0,10W/m2),

    G. kadangi, jei nebus pasiektas 2 ºC tikslas, tai turės svarbų poveikį aplinkai ir kils didelių ekonominių išlaidų, taip pat padidėtų tikimybė, kad bus pasiekti vadinamieji galutiniai taškai, kai dėl padidėjusios temperatūros išskiriama daugiau CO2 ir CH4 iš absorbentų, pvz., miškų ir amžinojo įšalo, taip pat ribojamos gamtos galimybės absorbuoti anglies dioksidą į vandenynus,

    H. kadangi, anot Jungtinių Tautų aplinkos programos Pasaulinės meteorologijos organizacijos 2010 m. mokslinės grupės ataskaitos, Monrealio protokolas itin prisidėjo prie pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo; kadangi 2010 m. įgyvendinant Monrealio protokolą išmetamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų kiekis sumažėjo ir šis sumažėjimas sudaro apie 10 gigatonų neišmesto CO2 atitikmens per metus, t y. penkis kartus daugiau nei metinis išmetamų teršalų mažinimo tikslas pirmuoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu (2008-2012 m.),

    I.   kadangi šiuo metu Komisija peržiūri Reglamentą (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų,

    1.  pažymi, kad įgyvendinant Europos ir tarptautinę klimato politiką visų pirma dėmesys buvo skirtas ilgalaikiam išmetamo CO2 kiekio mažinimui, pvz., didinant energijos vartojimo efektyvumą, plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir rengiant kitas anglies dioksido kiekio mažinimo strategijas;

    2.  ragina parengti išsamią Europos klimato politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į visus atšilimo veiksnius ir jo poveikio švelninimo alternatyvas; pabrėžia, kad reikėtų ne tik svarstyti, kaip mažinti išmetamo CO2 kiekį, bet ir skirti dėmesį strategijoms, kuriomis vadovaujantis galima būtų greičiausiu būdu reaguoti į klimato kaitos problemas;

    3.  pažymi, kad jau parengtos skubių veiksmų reguliavimo strategijos, kuriomis būtų siekiama palaipsniui atsisakyti hidrofluorangliavandenilių gamybos ir naudojimo ir sumažinti išmetamų suodžių ir dujų, dėl kurių troposferoje formuojasi ozonas, kiekį, ir kad jas įgyvendinti galima pradėti per 2−3 metus, o iki galo įgyvendinti per 5–10 metų, ir tokiu būdu per dešimtmečius ar greičiau užtikrinti norimą atsaką į klimato kaitą, ypač užtikrinti, kad visuomenės išlaidos kai kuriems hidrofluorangliavandeniliams sudarytų ne daugiau kaip 5−10 centų už toną, kai tuo tarpu išlaidos anglies dioksidui šiuo metu sudaro 13 eurų už toną;

    4.  pabrėžia, kad šalių veiksmai, susiję su fluorintomis dujomis, nurodyti fluorintų dujų reglamente, labai nepatenkino lūkesčių ir kad dėl nesugebėjimo pašalinti kliūčių gerokai susilpnės Sąjungos derybinė pozicija JTBKKK;

    5.  ragina Komisiją ir toliau peržiūrėti fluorintų dujų reglamentus ir pateikti pasiūlymų dėl greito hidrofluorangliavandenilių (HFC) gamybos ir naudojimo nutraukimo, palaipsniui uždrausti hidrochlorfluorangliavandenilius (HCFC) įvairiuose produktuose ir prietaisuose, surinkti ir sunaikinti stratosferos ozono sluoksnį ardančias šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmestose prekėse ir įrangoje;

    6.  palankiai vertina Europos Sąjungos įsipareigojimą remti su hidrofluorangliavandeniliais (HFC) susijusius veiksmus pagal Monrealio protokolą, kaip geriausią ne rinka grindžiamo metodo pavyzdį, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą per 17-ąją JTBKKK šalių konferenciją Durbane;

    7.  pabrėžia, kad per paskutinį Monrealio protokolo šalių posėdį Komisija, kaip ES derybininkė, palaikė Šiaurės Amerikos ir Mikronezijos Federacinių Valstijų pasiūlymų principą palaipsniui sumažinti hidrofluorangliavandenilių (HFC) kiekį ir sunaikinti trifluormetaną (HFC-23), pagamintus kaip šalutinius produktus, ir kad per paskutinę JTBKKK šalių konferenciją Kankūne ES pasiūlė sprendimą, pagal kurį šalys įpareigojamos šiuo klausimu sudaryti susitarimą pagal Monrealio protokolą nepažeidžiant JTBKKK tikslo;

    8.  atsižvelgdamas į neseniai nustatytą piktnaudžiavimą trifluormetano (HFC-23) kreditais taikant Švarios plėtros mechanizmą (angl. CDM), ragina Komisiją ištirti galimybes tarptautiniu lygmeniu skatinti nedelsiant palaipsniui jį panaikinti pagal sėkmingą Monrealio protokolą, o ne pagal lanksčius Kioto protokolo mechanizmus;

    9.  ragina nedelsiant imtis veiksmų siekiant sumažinti išmetamų suodžių kiekį, kadangi tai būdas greitai sustabdyti ledynų tirpimą, teikiant pirmenybę išmetamiems teršalams, kurie daro poveikį sniegu ir ledu padengtiems regionams, įskaitant Arktiką, Grenlandiją ir Himalajų bei Tibeto ledynus;

    10. ragina ES skatinti naudoti esamas technologijas, kuriomis galima radikaliai sumažinti išmetamų suodžių kiekį; be to, primygtinai reikalauja remti ir skatinti taikyti reglamentus, pagal kuriuos draudžiama dirbti miškuose naudojant „kirsk ir degink“ metodą ir kuriais siekiama nuolat vykdyti griežtą transporto priemonių išmetamųjų dujų kiekio kontrolę, riboti biomasės deginimą ir stebėti metinį jėgainių išmetamų teršalų kiekį;

    11. ragina pasauliniu mastu griežtai įgyvendinti oro taršos reglamentus ir diegti turimas technologijas, kurias naudojant galima sumažinti išmetamų NOx ir CO kiekį, o tai sumažintų antropogeninį troposferinį ozoną, kuris sukelia šiltnamio efektą;

    12 tvirtai reikalauja, kad Europos Komisija informuotų Europos Parlamentą apie visus savo veiksmus šioje srityje ir kompensuotų prarastą laiką skubiai įtraukdama šias politines priemones į teisėkūros procesą;

    13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.