PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos
9.11.2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Reinhard Bütikofer, Raül Romeva i Rueda, Jan Philipp Albrecht, Tarja Cronberg, Ulrike Lunacek Verts/ALE frakcijos vardu
B7‑0578/2011
Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, ypač į 2009 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo (P7_TA(2010)0396),
– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio mėn. vykusiame penktajame Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikime patvirtintą pažangos ataskaitą ir į 2011 m. liepos 1 d. Budapešte vykusiame Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo šalių susitikime patvirtintą bendrą pranešimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi transatlantinė partnerystė pagrįsta bendromis esminėmis vertybėmis, t. y. laisve, demokratija, žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principais, taip pat bendrais tikslais, pvz., siekti socialinės pažangos ir įtraukties, atviros ir integruotos ekonomikos, tvaraus vystymosi ir taikiai spręsti konfliktus, ir yra saugumo ir stabilumo euroatlantinėje erdvėje pagrindas;
B. kadangi ES ir JAV vaidina pagrindinį vaidmenį pasaulio arenoje ir dalijasi atsakomybe prisidėdamos prie kovos su ekonomine ir finansine krize, klimato kaita, nagrinėdamos konfliktus ir nusiginklavimo klausimus, naikindamos skurdą ir įgyvendindamos kitus TVT, gindamos ir skatindamos žmogaus teises bei teisinę valstybę, kovodamos su terorizmu ir branduolinių ginklų platinimu, remdamosi tarptautine teise ir daugiašalėmis institucijomis, visų pirma JT sistema, ir kviesdamos kitus partnerius prisidėti prie šių pastangų;
C. kadangi Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) ir Transatlantinės energetikos tarybos darbu siekiama geresnio transatlantinės rinkos, kuri sudarytų palankesnes sąlygas tvariam ekonomikos vystymuisi ir socialiniam teisingumui, veikimo;
D. kadangi ES ir JAV bendrai atsakingos už tai, kad per būsimąją 17-ąją JT BKKK šalių konferenciją Durbane būtų prisiimti tinkami pasauliniai įsipareigojimai siekiant veiksmingai kovoti su klimato kaita,
Pasaulinio aplinkos valdymo sunkumai
1. džiaugiasi JAV ir ES bendradarbiavimu tarptautinio aplinkos valdymo srityje siekiant daryti pažangą pagal Monrealio protokolą sprendžiant trifluormetano poveikio klimatui klausimą; atsižvelgdamas į aukščiausiojo lygio susitikimą Rio + 20 ragina šalis pateikti konkrečių pasiūlymų dėl naujoviškų finansavimo šaltinių, norint paremti veiksmus, kurių imasi besivystančios šalys, siekdamos įgyvendinti Rio konvencijose numatytus tikslus, visų pirma susijusius su klimato ir biologinės įvairovės apsauga, prisitaikymu prie neišvengiamos klimato kaitos ir perėjimu prie ekologiškos ekonomikos;
2. mano, kad turi būti toliau gerinamas aplinkos valdymas tarptautiniu lygiu, ir rekomenduoja remiantis JT aplinkosaugos programa sukurti JT specializuotą agentūrą; be to, ragina ES ir JAV aptarti tarptautinio aplinkos teismo įsteigimo klausimą;
3. pripažindamas, kad dabartiniai pagal Kopenhagos susitarimą prisiimti ir Kankūno susitarimais oficialiai įteisinti įsipareigojimai yra toli gražu nepakankami norint pasiekti bendrą pasaulinį tikslą sumažinti vidutinės metinės žemės paviršiaus temperatūros kilimą iki 2 °C, pabrėžia, kad reikia skubiai daryti pažangą pasauliniu lygiu sprendžiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų problemą; ragina ES ir JAV dirbti kartu siekiant užtikrinti, kad per Durbano klimato kaitos konferenciją būtų susitarta dėl išsamių įgaliojimų užbaigti derybas dėl bendro visapusiško klimato kaitos susitarimo iki 2015 m.;
Užsienio reikalai ir saugumas
4. nurodo, kad Arabų šalių pavasaris paruošė dirvą ilgai lauktam reformų procesui Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regione; pabrėžia, kad reikia darnių ES ir JAV pastangų norint parengti šiam regionui skirtą veiksmingą strategiją, kurią vykdant būtų padedama atitinkamoms šalims pereiti prie veiksmingos demokratijos; todėl ragina ES ir JAV gerinti koordinavimą, gilinti bendrą požiūrį ir plėtoti sąveikas siekiant padėti įgyvendinti teisėtus gyventojų, kurie drąsiai pasipriešino autoritariniams režimams, siekius ir išvengti dubliavimosi ir konkurencijos, kuri kenktų proceso sėkmei;
5. atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad siekiant stabilumo ir taikaus viso regiono vystymosi itin svarbu išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą; ragina JAV ir ES dėti visas reikiamas pastangas, kad būtų ištesėti pažadai ir įvykdyti įsipareigojimai ir kad taikos procesas būtų atnaujinamas laikantis Artimųjų Rytų ketverto paskelbto tvarkaraščio ir baigtųsi ilgalaikiu visapusišku susitarimu, kuriame būtų numatyta perspektyvi, turinti saugias ir užtikrintas sienas Palestinos valstybė, kuri taikiai gyvuotų šalia Izraelio valstybės; ypač ragina ES ir JAV parengti bendrą iniciatyvą norint įtikinti Izraelio vyriausybę atšaukti sprendimą, kurį priėmė reaguodama į Palestinos priėmimą į UNESCO, dėl 2000 namų ir butų statybos pagreitinimo Vakarų Krante ir muito pajamų, kurias ji skolinga Palestinos Nacionalinei Administracijai, negrąžinimo;
6. reiškia savo susirūpinimą dėl naujo TATENA pranešimo, kuriame nurodoma, kad Irano branduolinės technologijos programoje gali būti karinių aspektų; atkreipia dėmesį į tai, kad gali kilti branduolinio ginklavimosi varžybų Artimuosiuose Rytuose pavojus; smerkia visų šalių rengiamas provokacijas ir pabrėžia, kad tarptautiniai ir regioniniai subjektai turėtų bendradarbiauti, kad išvengtų tokių įvykių;
7. mano, kad tik visapusiški tarptautiniai diplomatiniai veiksmai, įskaitant branduolinio nusiginklavimo siekimą, gali sustabdyti pavojingą ir neveiksmingą vyriausybių susidomėjimą tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms skirtomis branduolinėmis technologijomis, ir ragina visas branduolinių ginklų turinčias valstybes remti JT Generalinio Sekretoriaus pasiūlymą sudaryti Branduolinių ginklų konvenciją; aktyviai remia planus Artimuosiuose Rytuose ir Europoje sukurti zonas be branduolinio ginklo, ir tai būtų etapas siekiant visiško branduolinių ginklų panaikinimo;
8. pabrėžia, kad transatlantinis saugumas susijęs su ES saugumo ir gynybos politika, tačiau jį užtikrina ir bendros institucijos, pvz., ESBO ir NATO; ragina abi partneres atsakingai įsipareigoti siekti sutartimis pagrįsto nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo ir taikyti griežtesnį dvigubos paskirties gaminių kontrolės režimą; ragina JAV ir ES pasimokyti iš Arabų šalių pavasario ir pradėti rengti visuotinę Sutartį dėl prekybos ginklais, pagal kurią būtų uždrausta parduoti ginklus nedemokratiniams ir autoritariniams režimams; ragina visų pirma JAV, tačiau ir ES valstybes nares, neskatinti priimti Konvencijos dėl įprastinių ginklų protokolo, pagal kurį būtų leidžiama naudoti kasetinius šaudmenis;
9. ragina ES ir ES valstybes nares stengtis, kad būtų sėkminga 2012 m. konferencija, skirta zonai Artimuosiuose Rytuose be masinio naikinimo ginklų sukurti; ragina JAV pašalinti iš Europos žemės savo taktinę branduolinę ginkluotę, kad būtų įvykdyta viena iš sąlygų kuriant Europą be branduolinių ginklų, ir ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį; labai susirūpinęs dėl JAV politikos, kuria siekiama skatinti Indiją tapti nauja Branduolinių tiekėjų grupės (NSG) nare, nors Indija atsisako laikytis tarptautinių normų, pvz., Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) reikalavimų;
10. ragina NATO priklausančią 21 ES valstybę narę ir JAV atsisakyti planų per 2012 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Čikagoje priimti teigiamą sprendimą dėl priešraketinės gynybos skydo įrengimo; ypatingai perspėja dėl pasekmių, kurių gali atsirasti, jei į šią iniciatyvą nebus įtraukta Rusija;
Transatlantinis ekonominis bendradarbiavimas ir Transatlantinė ekonomikos taryba (TET)
11. pabrėžia, kad glaudesnė transatlantinė partnerystė siekiant pagerinti socialinės rinkos ekonomikos principu grindžiamos transatlantinės rinkos veikimą yra svarbi pasaulinių prekybos santykių subalansavimo ir pasaulinių ekonomikos ir socialinių krizių įveikimo priemonė;
12. ragina abi šalis pripažinti, kad prekybos politika susijusi su galimybe pasiekti pasaulio finansų stabilumą ir įtvirtinti sąžiningus didžiausios ekonomikos šalių valiutų keitimo kursus; pataria abiem šalims dirbti kartu atitinkamuose daugiašaliuose forumuose ir siekti tvaresnio pasaulinės prekybos balanso, pvz., taikyti priemones, kurios padėtų stabdyti agresyvų eksportą, nustatyti privalomus socialinius standartus, pakeisti antidempingo taisykles taip, kad jos apimtų aplinkos dempingo aspektą, nustatyti prekybos finansinėmis paslaugomis liberalizavimo kriterijus ir apribojimus, panaikinti visas žemės ūkio produktų eksporto subsidijas ir nustatyti užsienio investicijų į maisto ir paskirstymo sektorius kriterijus;
13. palankiai vertina idėją suteikti Transatlantinei ekonomikos tarybai išskirtinį strateginio ekonomikos politikos koordinavimo vaidmenį, ypač su Didžiojo dvidešimtuko procesu susijusių klausimų srityje; vis dėlto primena, kad bet koks Transatlantinės ekonomikos tarybos vaidmuo politikos formavimo srityje turėtų būti kruopščiai suderintas su nuolat atliekamu sprendimų konkrečiais transatlantinės politikos darbotvarkės klausimais, kaip antai finansų rinkos, ekologiška ekonomika, skaitmeninė darbotvarkė, aukštosios technologijos ir inovacijų politika, ieškojimo darbu, kuris atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant teisės aktų leidėjams abiejose Atlanto pusėse;
14. džiaugiasi pagal TET veiksmų naujovių srityje partnerystę įsteigta sektorinio darbo grupe žaliavų klausimu; mano, kad ši darbo grupė ypatingą pirmenybę turėtų teikti retųjų žemių klausimui; ragina parengti bendrai atliekamų mokslinių tyrimų darbotvarkę ir keistis geriausia patirtimi būtiniausių žaliavų srityje, ypač atsižvelgiant į trišalį bendradarbiavimą su Japonija; ragina bendradarbiauti transatlantiniu lygiu keičiantis duomenimis apie žaliavas, įskaitant antrines žaliavas; mano, kad toks bendradarbiavimas turėtų apimti bendras prognozes, tiekimo grandinių analizes, bendrų atsargų klausimo svarstymą ir galimą duomenų pateikimo formos suderinimą; mano, kad transatlantinė partnerystė ir bendradarbiavimas su Japonija turėtų skatinti sukurti pasaulinio žaliavų valdymo institucijas, panašias į Tarptautinį energetikos forumą (TEF); ragina Europos Komisiją būtiniausių žaliavų, ypač retųjų žemių, klausimą įtraukti į kito ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę;
15. teigiamai vertina praėjusiais metais ES ir JAV energetikos taryboje pirmą kartą vykusią diskusiją dėl skalūno dujų; ragina daugiau dėmesio skirti poveikiui, kuris daromas aplinkai išgaunant šias dujas, ir transatlantiniam bendradarbiavimui šiuo klausimu; ragina Europos Komisiją sukaupti daugiau žinių apie poveikį, kuris daromas išgaunant ir naudojant skalūno dujas, ir koordinuoti Aplinkos ir Energetikos generalinių direktoratų ir Europos cheminių medžiagų agentūros bei partnerių iš JAV, pvz., Aplinkos apsaugos agentūros, veiklą siekiant tinkamai atlikti reglamentavimo sistemos persvarstymą ir sukurti standartus; mano, kad pirmieji tokie mainai turėtų vykti per 2012 m. surengtą vienos dienos konferenciją, geriausiai po to, kai Aplinkos apsaugos agentūra paskelbs tyrimą skalūnų dujų tema;
16. ragina ES ir JAV energetikos tarybą siekti koordinuoti energetikos strategijas, remiant efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių, politinių priemonių ir metodų vystymą ir įgyvendinimą dideliu mastu, potencialiai sukuriant milijonus naujų ekologiškų darbo vietų; ragina abi šalis pasiekti didžiausią konvergenciją įgyvendinant biokuro tvarumo kriterijus, įskaitant ir tuos, kurie turi tiesioginės ar netiesioginės įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui;
17. apgailestauja dėl to, kad JAV Atstovų rūmai patvirtino teisės aktą Nr. 2594, kuriuo siekiama uždrausti JAV oro linijoms laikytis ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos teisės aktuose nustatytų reikalavimų; ragina ES Senatą neremti šio teisės akto ir ragina TET skatinti pradėti konstruktyvų dialogą tarptautinio transporto išmetamo ŠESD kiekio mažinimo klausimu;
18. pripažįsta, kad ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų standartizacijos sistemos skiriasi; mano, kad, nepaisant šių skirtumų, reikia skirti ypatingą dėmesį transatlantiniam bendradarbiavimui standartizacijos srityje, ypač siekiant geresnio transatlantinės rinkos veikimo; mano, kad ypač svarbu gerinti bendradarbiavimą standartų klausimu naujųjų technologijų, pvz., elektrinių transporto priemonių, srityje siekiant skatinti prekybą ir sąveikas šioje srityje;
19. ragina glaudžiau bendradarbiauti ir keistis inovacijų politikos plėtros, ypač atvirų naujovių diegimo modelių taikymo, patirtimi, kuri galėtų būti naudinga universitetams, aukštosioms mokykloms, MVĮ, privačiam ir viešajam sektoriui;
20. palankiai vertina tai, kad buvo sukurtas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi JAV vartojimo prekių saugos komisija gali derėtis su ES dėl susitarimo, pagal kurį turėtų būti pagerintas keitimasis informacija dėl pavojingų produktų, žalos ir taisomųjų veiksmų, kurių imtasi tiek ES valstybėse narėse, tiek JAV;
21. mano, kad spekuliacijos prekių rinkose, kuri buvo vienas iš didžiausią maisto produktų kainų svyravimą pastaraisiais metais lėmusių veiksnių, mažinimo klausimas turėtų tapti vienu iš abiejų šalių dialogo klausimų; atsižvelgdamas į tai, primena, kad reikia neleisti spekuliantams pasirinkti iš įvairių reguliavimo sistemų sau palankių nuostatų ir toliau kurti nestabilumą atliekant didelio masto spekuliacinius veiksmus prekių rinkose; teigiamai vertina Ch. Doddo ir B. Franko pasiūlytą Volstryto reformų ir vartotojų apsaugos aktą, kuris priimtas JAV, ir ragina abi šalis toliau siekti didinti rinkų skaidrumą ir riboti spekuliacijas;
22. palankiai vertina pasiūlymą įtraukti bendradarbiavimo investicijų srityje klausimą į TET darbotvarkę; yra įsitikinęs, kad bendri bendradarbiavimo investicijų srityje ir investicijų apsaugos srities kriterijai galėtų padėti siekti tvaresnės investuotojų teisių ir jų atsakomybės pusiausvyros, norint, kad būtų įgyvendinti valstybės politikos tikslai;
23. primena, kad kai kurių netarifinių prekybos ir investicijų kliūčių, kurias Transatlantinė ekonomikos taryba raginama pašalinti, atsiranda dėl sąmoningų teisėkūros institucijų veiksmų, kuriais siekiama socialinių, susijusių su sveikata, kultūra ar aplinka tikslų, taigi šias kliūtis reikia šalinti priimant atitinkamą teisės aktą;
24. pakartoja savo raginimą ES ir JAV vadovams ir Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams atsižvelgti į lemiamą teisės aktų leidėjų vaidmenį, jei norima, kad Transatlantinės ekonomikos tarybos veikla būtų sėkminga; ragina juos į Transatlantinę ekonomikos tarybą visiškai ir tiesiogiai įtraukti Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo atstovus, nes teisės aktų leidėjai kartu su atitinkama vykdomąja valdžia dalijasi atsakomybe tvirtinti ir prižiūrėti daugelį TET sprendimų;
Finansinis stabilumas ir tarptautinis reguliacinis arbitražas
25. pabrėžia, kad finansinės ir monetarinės sumaišties, svertų poveikio mažėjimo ir kreditų krizės atsinaujinimo pavojus dar nepraėjo; šiuo požiūriu pažymi, kad suderinta makroekonomikos politika gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti tvarų pasaulinės ekonomikos atsigavimą;
26. pabrėžia, kad labai svarbu, jog naujai įsteigta Europos sisteminės rizikos valdyba ir Finansinės priežiūros komitetas koordinuotai apibrėžtų, reguliuotų ir prižiūrėtų finansų institucijas, kurios yra pernelyg didelės, kad joms būtų galima leisti žlugti (sistemines finansų įstaigas), ir siektų, kad pasaulyje tokių įstaigų visiškai nebeliktų;
27. pabrėžia, kad reikia įgyvendinti III-ąjį Bazelio susitarimą, įskaitant privalomus atsvaros koeficientus ir papildomą kapitalo apmokestinimą sisteminėms finansų įstaigoms, likvidumo valdymo standartus ir viršutines ribas riziką skatinančioms priemokoms ir dividendams; pabrėžia, kad įgyvendinus III-ąjį Bazelio susitarimą turėtų būti veiksmingai nutraukta lengvatinio apmokestinimo balansavimo struktūrų veikla; apgailestauja dėl to, kad, atsižvelgiant į labai sunkią ir tebesitęsiančią finansų krizę, numatyti pereinamieji laikotarpiai yra pernelyg ilgi, o kapitalo didinimas – nepakankamas;
28. pabrėžia, kad apskaitos reikalavimų palyginamumas būtinas norint išsaugoti vienodas veiklos sąlygas ir užtikrinti duomenų palyginamumą pasauliniu mastu; siūlo sukurti viešai ir demokratiškai kontroliuojamą tarptautinę apskaitos standartų įstaigą, kuri įveiktų, visų pirma, ES ir JAV skirtumus apskaitos srityje, dėl kurių galėtų kilti pavojus finansiniam stabilumui;
29. pabrėžia, kad svarbu, jog ES ir JAV reguliuotojai veiksmingai keistųsi informacija, ypač informacija apie reguliuotojų galimybes naudotis išvestinių finansinių priemonių sandorių duomenų saugyklomis ir informacija apie kapitalo ir rizikos srautus tarp bankų, draudimo ir pensijų įstaigų ir investicijų fondų, siekiant stebėti sisteminę riziką ir riboti reguliacinio arbitražo galimybes ir šios srities skatinamąsias priemones;
30. pabrėžia, kad vienoje jurisdikcijoje nustatyti reguliavimo standartai turėtų tapti norma kitoje ir tai turėtų skatinti nuolat gerinti tarptautinio finansų reguliavimo kokybę, ypač susijusio su nebiržinės prekybos išvestiniu kliringu, kredito reitingų agentūrų reguliavimu, alternatyviais investavimo fondais, skolintų vertybinių popierių pardavimu ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad JAV priėmė sprendimą savo reglamento dėl nebiržinės prekybos išvestinio kliringo netaikyti užsienio valiutos išvestinėms finansinėms priemonėms;
Pagrindinės teisės ir duomenų apsauga
31. džiaugiasi tuo, kad 2011 m. kovo mėn. pradėtos derybos dėl ES ir JAV susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos, kai tie duomenys perduodami ir tvarkomi nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencijos, tyrimo, nustatymo arba baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose; tikisi, kad artimiausioje ateityje bus padaryta didelė šių derybų pažanga; primena 2010 m. lapkričio 11 d. savo rezoliucijoje dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pateiktą poziciją šio susitarimo klausimu ir pabrėžia, kad pagal tokį pamatinį susitarimą turėtų būti užtikrinama patikima pagrindinių teisių apsauga ir nustatomi teisiškai privalomi ir įvykdomi duomenų apsaugos standartai, taip pat numatomos priemonės, kurios būtų naudojamos siekiant užtikrinti veiksmingą šių standartų taikymą praktikoje;
32. ragina JAV administraciją atsižvelgti į galimus kovos su klastojimu prekybos susitarimo (ACTA) ir JAV konstitucijoje įtvirtintų pagrindinių teisių neatitikimus ir galutinį Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą dėl ACTA susitarimo ratifikavimo leisti priimti savo teisės leidėjams;
33. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui, Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo pirmininkams, Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams ir jos sekretoriatui.