Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0693/2011Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0693/2011

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo (2011/2948(RSP))

12.12.2011

siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Rebecca Harms, Werner Schulz, Barbara Lochbihler, Bart Staes, Tarja Cronberg, Raül Romeva i Rueda, Indrek Tarand, Rui Tavares, Ulrike Lunacek Verts/ALE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0693/2011

Procedūra : 2011/2948(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0693/2011
Pateikti tekstai :
B7-0693/2011
Debatai :
Priimti tekstai :

B7‑0693/2011

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo (2011/2948(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, o ypač į rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio 2011 m. birželio 9 ir 10 d. Nižnij Novgorode, išvadų, 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl pasirengimo Rusijos Valstybės Dūmos rinkimams 2011 m. ir į 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 m. ir kurio galiojimas pratęstas, kol jis bus pakeistas nauju susitarimu,

–   atsižvelgdamas į tebevykstančias 2008 m. pradėtas derybas dėl naujo susitarimo, kuriuo nustatomas naujas išsamus ES ir Rusijos santykių pagrindas, taip pat į 2010 m. inicijuotą Partnerystę siekiant modernizavimo,

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais ir ypač į naujausią susitikimą, įvykusį Briuselyje 2011 m. lapkričio 29 d.,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliuciją Nr. 1728 dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, taip pat į 2010 m. kovo 31 d. Ministrų komiteto rekomendaciją CM/Rec(2010)5 dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių,

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto 2011 m. rugsėjo 19–20 d. Varšuvoje vykusio 14-ojo posėdžio pabaigoje priimtą galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos pilietinės visuomenės forumo susitikimą Varšuvoje 2011 m. gruodžio 1–2 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi neseniai pasiektas Gruzijos ir Rusijos Federacijos susitarimas atveria galimybes Rusijai įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją ir panaikina pagrindinę kliūtį, kuri trukdė stiprinti ES ir Rusijos ekonominius ir prekybinius ryšius; kadangi dėl nesusipratimų ir nepasitikėjimo pagrindiniais klausimais, kurie sutrukdė šalims sukurti tikrą strateginę partnerystę, politiniai ryšiai nesiplėtoja, nepaisant didėjančios prekybos ir ekonominės tarpusavio priklausomybės;

B.  kadangi ES ir Rusijos glaudesnis bendradarbiavimas ir geri kaimynių ryšiai labai svarbūs siekiant užtikrinti Europos stabilumą, saugumą ir gerovę; kadangi ES ir Rusijos Federacijos strateginės partnerystės plėtojimas gali būti grindžiamas tik bendromis vertybėmis; kadangi nepaprastai svarbu paskatinti abiejų partnerių visų institucijų, organizacijų ir forumų bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu, siekiant pagerinti visuotinį valdymą ir spręsti bendras problemas;

C. kadangi lapkričio 27 d. Vieningos Rusijos partijos suvažiavimas oficialiai pritarė buvusio prezidento V. Putino kandidatūrai 2012 m. kovo mėn. vyksiančiuose prezidento rinkimuose; kadangi savo kalboje ministras pirmininkas V. Putinas įspėjo vakarų šalis, kad jos nesikištų į rinkimus Rusijoje ir nustotų teikusios finansinę pagalbą NVO ir Kremliaus kritikams;

D. kadangi labai abejojama dėl gruodžio 4 d. įvykusių rinkimų sąžiningumo, nes nebuvo laikomasi kai kurių pagrindinių sąlygų, būtinų rinkimams surengti, pvz., nebuvo užtikrintos viešosios diskusijos, laisva spauda ir vienodos sąlygos visoms politinėms šalies jėgoms, be to, užfiksuota, kad buvo labai trukdoma paskirti atstovus ir įregistruoti partijas, taip pat nebuvo lygių galimybių surengti kampanijas;

E.  kadangi 2011 m. gruodžio 1 d. Maskvos prokuratūra iškėlė administracinę bylą ir paskyrė baudą labiausiai patyrusiai Rusijos rinkimų stebėjimo grupei „Golos“ už tai, kad organizacija pažeidė rinkimų įstatymus, t. y. sukūrė interneto svetainę, kurioje buvo galima fiksuoti rinkimų klastojimo ir neteisėtos veiklos atvejus;

F.  kadangi ESBO/Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnyba apie rinkimų dieną teigia, kad „rinkimų proceso kokybė žymiai pablogėjo per balsų skaičiavimą, nustatyti dažni procedūriniai pažeidimai ir akivaizdaus manipuliavimo atvejai, įskaitant kelis rimtus balsų klastojimo požymius“; kadangi policijos pareigūnai sulaikė šimtus opozicijos aktyvistų, kurie mėgino mitinguoti Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose Rusijos miestuose gruodžio 4 d. ir kelias kitas dienas, protestuodami prieš tai, kaip buvo organizuoti rinkimai;

G. kadangi gruodžio 10 d. bent 50 000 žmonių mitingavo Bolotnajos aikštėje, Maskvoje, per pačią didžiausią protesto akciją nuo Tarybų Sąjungos žlugimo, ragino panaikinti gruodžio 4 d. rinkimų rezultatus, surengti naujus rinkimus, reikalavo, kad atsistatydintų rinkimų komisijos pirmininkas Vladimiras Čurovas, kad būtų tiriamas įtariamas biuletenių klastojimas ir nedelsiant paleisti suimti protestuotojai; kadangi panašios demonstracijos vyko ir kituose Rusijos miestuose;

H. kadangi 2010 m. birželio 1 d. ES ir Rusija priėmė bendrą pareiškimą dėl naujos Partnerystės siekiant modernizavimo, kuria siekiama modernizuoti abiejų šalių ekonomiką ir visuomenes, prioritetų; kadangi šiuo požiūriu imtasi mažai tolesnių esminių priemonių dėl darbo plano dalių, kuriose nustatyti konkretūs pasiūlymai ir bendradarbiavimo bei pagalbos žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityje projektai;

I.   kadangi energetika yra pagrindinė Rusijos užsienio politikos priemonė ir toliau atlieka pagrindinį strateginį vaidmenį ES ir Rusijos santykiuose; kadangi didelė ES priklausomybė nuo iškastinio kuro trukdo plėtoti pusiausvirą, nuoseklų ir vertybėmis pagrįstą ES požiūrį į Rusiją; kadangi ES ir Rusijos konkurencija energetikos srityje vis didėja tokiose bendro intereso teritorijose, kaip Pietų Kaukazas ir Vidurinė Azija; kadangi nepaprastai svarbu, kad ES kalbėtų vienu balsu ir parodytų tvirtą vidaus solidarumą;

J.   kadangi šiuo metu apleistos kelios bendradarbiavimo energetikos klausimais, kuris būtų naudingas abiem šalims, sritys, pvz., energijos vartojimo efektyvumas ar atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų moksliniai tyrimai;

K. kadangi žodžio, asociacijos ir susirinkimų laisvėms Rusijoje vis dar kyla grėsmė ir žmogaus teisių gynėjų, nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų, politinių oponentų, nepriklausomos žiniasklaidos ir eilinių piliečių iniciatyvos ir veikla dažnai ribojami ar trukdomi, ir ypatingą susirūpinimą kelia padėtis Šiaurės Kaukaze ir kitose Rusijos Federacijos dalyse,

L.  kadangi 2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl žmogaus teisių pasaulyje 2009 m. ir ES politikos šioje srityje ES Taryba paraginta apsvarstyti Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnickio mirtimi, taikytiną draudimą atvykti į ES ir turto įšaldymą;

M. kadangi Rusijos Federacija, būdama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė, yra įsipareigojusi gerbti demokratinius principus ir žmogaus teises, visų pirma, susijusias su žodžio ir susirinkimų laisve;

N. kadangi geri kaimyniški santykiai, taika ir stabilumas bendros kaimynystės šalyse atitinka ir Rusijos, ir ES interesus; kadangi atviras, nuoširdus ir rezultatų siekiantis dialogas turėtų vykti krizių šiose šalyse klausimais, visų pirma, susijusiais su įšaldytais konfliktais, siekiant sustiprinti saugumą ir stabilumą, remti atitinkamų šalių teritorinį vientisumą ir parengti bendrus krizių valdymo mechanizmus;

O. kadangi Europoje saugumo klausimas vis dar labai opus ir kursto nesutarimus, ir kadangi ES ir Rusija neturėtų gailėti pastangų siekdamos įveikti esamus skirtumus ir besiskiriančius požiūrius ir gerinti dialogą ir bendradarbiavimą šioje srityje;

1.  mano, kad Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimas galėtų būti proga iš esmės pagerinti ES ir Rusijos santykius, kurie atitiktų abiejų šalių užmojus, tik tuo atveju, jei būtų visapusiškai paisoma teisinės valstybės principų ir demokratinių vertybių ir jie būtų laikomi šių santykių pagrindu; pabrėžia, kad naujasis susitarimas, dėl kurio šiuo metu abi šalys derasi, turėtų būti teisiškai privalomas ir išsamiai apimti visus santykių aspektus; pakartoja savo nuomonę, kad demokratija ir žmogaus teisės turi būti neatskiriama šio susitarimo dalis, visų pirma turi būti apibrėžta ir įtraukta veiksminga ir realiai taikoma žmogaus teisių užtikrinimo sąlyga;

2.  smerkia policijos susidorojimą su taikiomis demonstracijomis, protestavusiomis prieš rinkimų pažeidimus ir klastojimo atvejus, apie kuriuos pranešė tarptautiniai stebėtojai ir kurie buvo užfiksuoti eilinių piliečių padarytuose vaizdo įrašuose; ragina Rusijos valdžios institucijas visapusiškai gerbti susirinkimo ir žodžio laisvę ir nuodugniai ištirti visus rinkimų klastojimo atvejus, siekiant nubausti su tuo susijusius pareigūnus ir surengti naują balsavimą ten, kur buvo pažeidimų; ragina nedelsiant išlaisvinti visus demonstrantus;

3.  ragina Tarybos pirmininką, Komisijos pirmininką, vyriausiąją įgaliotinę-Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES pirmininkaujančią šalį tvirtai iškelti gruodžio 4 d. rinkimų klausimą aukščiausiojo lygio susitikime ir primygtinai paraginti Rusiją laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, susijusių, visų pirma, su Rusijos naryste Europos Taryboje ir ESBO; ragina nuodugniai persvarstyti rinkimų procesą, siekiant sudaryti sąlygas iš tiesų laisviems ir sąžiningiems prezidento rinkimams 2012 m. kovo mėn.;

4.  pažymi, kad bendros problemos, su kuriomis susiduria ES ir Rusija, pvz., ekonominė ir finansinė krizė, daugiašalių institucijų veiksmingumas, energetikos ir su energijos tiekimo patikimumu susiję klausimai, demokratinė pertvarka arabų pasaulyje ir įšaldyti konfliktai tose pačiose kaimyninėse šalyse, reikalauja abiejų šalių glaudesnio bendradarbiavimo ir geresnio bendradarbiavimo krizių valdymo srityje; į tai atsižvelgdamas, ragina Rusiją ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

5.  mano, kad Partnerystė siekiant modernizavimo neturi būti susiaurinta ir apimti tik ekonominį bendradarbiavimą ir technologijų naujoves, o turi atitikti plačių užmojų vidinių reformų procesą, į kurį įeina demokratinių institucijų ir patikimos teisinės sistemos įtvirtinimas, pagarba teisinės valstybės principams ir netrukdomas tikros pilietinės visuomenės vystymasis; į tai atsižvelgdamas, ragina Komisiją ir Rusijos vyriausybę nustatyti veiksmus, kurių reikia imtis norint pasiekti šių tikslų;

6.  pažymi, kad ES ir Rusijos pilietinės visuomenės forumas galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant Partnerystę siekiant modernizavimo žmogaus ir pilietinių teisių, kovos su korupcija srityse; į tai atsižvelgdamas, palankiai vertina konstruktyvų požiūrį, darbingą atmosferą Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikime ir priimtas rekomendacijas;

7.  pabrėžia, kad šiuo metu santykiai su Rusija gali būti tik pragmatinio pobūdžio; palankiai vertina pasiektą Gruzijos ir Rusijos Federacijos susitarimą dėl Rusijos įstojimo į PPO ir tikisi, kad būsima Rusijos narystė šioje organizacijoje paspartins derybas dėl naujojo partnerystės susitarimo;

8.  palankiai vertina, kad užbaigtas galutinis bendrų veiksmų, siekiant bevizio trumpų kelionių režimo Rusijos ir ES piliečiams, sąrašas ir tikisi, kad įgyvendinus tuos veiksmus atsivers galimybių derybos dėl bevizio režimo susitarimo; vis dėlto pažymi, kad Rusijos Federacijai taikomo vizų režimo supaprastinimas ir liberalizavimas jokiu būdu neturėtų suteikti privilegijų Rusijos pasus turintiems asmenims, kurie gyvena įšaldytų konfliktų zonose, Moldovos ir Gruzijos piliečių sąskaita;

9.  pažymi, kad bendradarbiavimas energetikos srityje ir ypač dialogas energetikos klausimais yra vienas pagrindinių ES ir Rusijos santykių elementų; pabrėžia, kad ES būtina sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, laikantis užsibrėžtų tikslų; pabrėžia, kad tarpusavio priklausomybės, skaidrumo ir ES teisės aktų paisymo principai kartu su lygiomis galimybėmis patekti į rinką, naudotis infrastruktūra, investicijomis ir patikima teismine sistema turėtų sudaryti tokio bendradarbiavimo pagrindą; laukia, kada bus parengtos ilgalaikės gairės, siekiant aptarti Rusijos energijos šaltinių svarbą ES energijos rūšims iki 2050 m.;

10. ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad Energetikos chartija ir prie jos pridėto Tranzito protokolo principai būtų įtraukti į naująjį ES ir Rusijos partnerystės susitarimą;

11. pabrėžia, kad energijos šaltinių ir tiekimo būdų įvairinimas yra strateginis ES apsirūpinimo energija saugumo politikos aspektas; į tai atsižvelgdamas, apgailestauja, kad Rusija prieštarauja būsimoms ES, Azerbaidžano ir Turkmėnistano deryboms dėl Kaspijos jūros regiono vamzdynų sistemos statybos;

12. ragina Rusijos Federaciją padidinti savo įnašą, siekiant spręsti klimato kaitos problemą, ir mažinti šalyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, dalyvauti tarptautinėse derybose dėl visapusiškos klimato politikos po 2012 m. programos pagal JTBKKK ir Kioto protokolą; į tai atsižvelgdamas, pabrėžia, kad norėdamos iki 2020 m. pasiekti reikiamus sumažinto palyginus su 1990 m. išmestu kiekiu į I priedą įtrauktų šalių išmetamo kiekio rodiklius, visos pramoninės šalys turi įsipareigoti siekti rodiklių, kurie rodytų ženklų dabartinio išmetamo kiekio sumažinimą ir didėjantį miškų įsisavinamą anglies dioksido kiekį;

13. pabrėžia, kad ES turėtų plėsti savo bendradarbiavimą su Rusija energetikos srityje ir taikyti jį kitose srityse, kuriose toks bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms, pvz., energijos vartojimo efektyvumo arba atsinaujinančių šaltinių energijos technologijų mokslinių tyrimų srityse; primena, kad energetikos srities tarpvyriausybiniai susitarimai ir komerciniai Rusijos ir Europos įmonių susitarimai turi atitikti abiejų šalių teisės aktus ir nuostatas;

14. primena, kad netoli ES sienų vis dar esama Černobylio tipo ir kitų pirmosios kartos branduolinių reaktorių, ir ragina Rusiją nedelsiant juos uždaryti; tuo tarpu primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares uždrausti branduolinių medžiagų importą, kuris neatitinka aukščiausių branduolinio saugumo ir saugos standartų;

15. reiškia didelį susirūpinimą dėl branduolinių jėgainių projektų Kaliningrado srityje ir Sasnovy Bore; į tai atsižvelgdamas, ragina Rusiją nedelsiant ratifikuoti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JTEEK) konvenciją (ESPOO) ir jos laikytis ir primena Rusijai įsipareigojimą plėtoti bendrus poveikio aplinkai vertinimo standartus, taikomus tarpvalstybiniams projektams;

16. labai apgailestauja dėl toliau blogėjančios bendros žmogaus teisių padėties Rusijoje ir dėl to, kad nėra jokio poslinkio ES ir Rusijos konsultacijų žmogaus teisių klausimais procedūrose; reiškia savo susirūpinimą dėl šio dialogo, nes jis tapo procesu, o ne priemone pasiekti išmatuojamų ir apčiuopiamų rezultatų; dar kartą primygtinai teigia, kad būtina į tas konsultacijas žmogaus teisių klausimais įtraukti visuomeninius pažangos rodiklius, gerinti dialogo procedūras, pvz., konsultacijų vietos keitimą, gerinti Rusijos NVO ir Rusijos valdžios institucijų bendravimą dėl šio proceso pagrindo ir Rusijos delegacijos sudėties ir pateikti viešus pažangos vertinimus ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimuose ir po Partnerystės tarybos posėdžių;

17. apgailestauja, kad Rusija ir toliau priešinasi kitų (pvz., panašių į ombudsmeną) ministerijų ir agentūrų nei Užsienio reikalų ministerija įtraukimui, konsultacijų organizavimui paeiliui Rusijoje ir ES ir susitikimams su Rusijos ir tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis;

18. ragina Tarybos pirmininką ir Komisiją pabrėžti ES susirūpinimą dėl nuolat priešiškos žmogaus teisėms atmosferos Rusijoje, ypač tai, kad reikia erdvės pilietinei visuomenei, kad ji galėtų veikti be nepagrįstų apribojimų, dėl žmogaus teisių gynėjų saugumo ir dėl to, kad skubiai reikia kovoti su klestinčiu nebaudžiamumu, susijusiu su tebevykstančiais kankinimais, prievartiniais dingimais ir kitais sunkiais pažeidimais Šiaurės Kaukaze; be to, pabrėžia, jog labai svarbu, kad Rusija visapusiškai įgyvendintų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus kaip priemones spręsti tų pažeidimų problemą;

19. smerkia neseniai pateiktus teisinius pasiūlymus kriminalizuoti viešą informavimą apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę Sankt Peterburge; taip pat apgailestauja, kad panašios nuostatos taikomos Archangelsko ir Riazanės regionuose ir kad ateityje galbūt bus pateikti pasiūlymai Maskvoje ir federacijos lygiu; ragina visas Rusijos politines valdžios institucijas neriboti žodžio laisvės ir nebepainioti seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimų su pedofilija; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą pabrėžti, kad ES tvirtai oponuoja šiems pasiūlymams;

20. primena Rusijos Federacijai, kad ji įsipareigojusi pagal Europos žmogaus teisių konvenciją užtikrinti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) žmogaus teises; ragina Rusiją vykdyti Ministrų komiteto rekomendaciją dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių ir užtikrinti LGBT žmonių teisę į žodžio laisvę ir teisę į susirinkimo laisvę;

21. mano, kad pagrindinė nebaudžiamumo Rusijoje priežastis – teisminių institucijų nepriklausomumo trūkumas, ir reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie politinius teismo procesus, nesąžiningas procedūras ir tokių sunkių nusikaltimų kaip nužudymai, priekabiavimas ir kitoks smurtas neištyrimą;

22. apgailestauja, kad praėjus dvejiems metams po Sergejaus Magnickio mirties Rusijos valdžios institucijų žadėtas tyrimas neatliktas iki lapkričio mėn. pabaigos ir papildomai atidėtas iki 2012 m.; atkreipia dėmesį į Prezidento D. Medvedevo sudarytos Žmogaus teisių tarybos 2011 m. liepos mėn. paskelbtą ataskaitą, kurioje pateikta duomenų, kad Sergejaus Magnickio areštas neteisėtas ir kad sulaikytasis buvo mušamas ir kankinamas, siekiant iš jo išgauti kaltės prisipažinimą;

23. pažymi, kad, atsižvelgdami į Rusijos valdžios institucijų neveiklumą, JAV valstybės departamentas ir JK užsienio reikalų tarnyba nusprendė 2011 m. nustatyti draudimą išduoti vizą 60 Rusijos pareigūnų, kurie, kaip manoma, susiję su Sergejaus Magnickio mirtimi; kadangi nėra teigiamo poslinkio Sergejaus Magnickio atvejo tyrime, dar kartą ragina Tarybą primygtinai reikalauti, kad Rusijos valdžios institucijos kaltuosius patruktų atsakomybėn ir sykui primygtinai ragina Tarybą nedelsiant taikyti visose ES valstybėse narėse draudimą išduoti vizas ir turto įšaldymą Rusijos vyriausybės pareigūnams, susijusiems su mokestiniu sukčiavimu, ir tiems, kurie atliko tam tikrą vaidmenį, kai S. Magnickis buvo neteisėtai areštuotas, kankintas, neleista jam suteikti medicininės pagalbos ir nužudytas įkalinimo įstaigoje, taip pat kai nusikaltimas buvo nuslėptas;

24. apgailestauja, kad Rusija atsisako pritarti JTST rezoliucijai dėl Sirijoje vykstančių žiaurių represijų pasmerkimo ir taip neleidžia tarptautinei bendruomenei daryti reikiamo politinio ir ekonominio spaudimo B. al Asado režimui ir išvengti tolesnio smurto ir vis didesnės karinės jėgos naudojimo;

25. palankiai vertina Rusijos pasirengimą siekti pažangos sudarant bendrąjį susitarimą krizių valdymo operacijų srityje; taigi ragina Rusijos valdžios institucijas elgtis nuosekliai ir leisti ES stebėjimo misijai Gruzijoje patekti į atskirtas Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijas pagal 2008 m. paliaubų susitarimą;

26. ragina Rusijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekta konkrečios pažangos ieškant Padniestrės konflikto sprendimo, ir, į tai atsižvelgiant, atnaujinti oficialias 5+2 šalių derybas, siekiant kuo greičiau surasti visapusišką sprendimą;

27. apgailestauja, kad nepadaryta pažangos sprendžiant Kalnų Karabacho konflikto klausimą; reiškia susirūpinimą dėl karinių pajėgų didinimo regione ir primygtinai ragina Rusijos vyriausybę nutraukti bet kokį ginklų tiekimą konflikto šalims, kad būtų išsklaidyta įtampa ir sudarytos galimybės ilgalaikiam ir visapusiškam ginčo sprendimui;

28. apgailestauja dėl to, kad Kaliningrade neseniai įdiegtas išankstinio perspėjimo raketų aptikimo radaras ir kad Rusijos lyderiai neseniai paskelbė, jog Rusija galbūt atsisakys Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (angl. START), reaguodama į JAV raketinio skydo projektą; ragina, kad JAV, NATO ir Rusija konstruktyviai bendrautų saugumo klausimais, įskaitant dalijimąsi duomenimis ir keitimąsi informacija;

29. primena, kad ESBO atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant Europos saugumą; ragina atnaujinti įprastinės ginkluotės apribojimo ir nusiginklavimo procesą ESBO; pritaria tam, kad būtų pradėtos derybos dėl tolesnių pajėgų ir ginkluotės mažinimo veiksmų (CFE II); primygtinai ragina Rusijos Federacijos vyriausybę panaikinti savo įsipareigojimų pagal pirminę Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį vykdymo sustabdymą ir taip pat laikytis 1999 m. Stambulo įsipareigojimų; primygtinai ragina NATO valstybes nares nebeatidėliojant ratifikuoti ir įgyvendinti pakoreguotą Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį;

30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ESBO, Europos Tarybai ir Rusijos Federacijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.