PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje ribojimo (2011/2958(RSP))
13.12.2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Rovana Plumb, Stephen Hughes S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0727/2011
B7‑0728/2011
Europos Parlamento rezoliucija dėl laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje ribojimo (2011/2958(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0258/2011),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21, 45 ir 47 straipsnius ir į Pagrindinių teisių chartijos 15, 21, 29, 34 ir 45 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Judumas – priemonė kurti daugiau ir geresnių darbo vietų. 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų planas“ (COM(2007) 0773),
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą „Laisvas darbuotojų judėjimo poveikis plečiantis ES“ (COM(2008) 0765),
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“ (COM(2010) 0373),
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, ribojančių laisvą darbuotojų judėjimą ES darbo rinkose,
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai dėl laisvo darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo (COM(2011) 729 galutinis),
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl vis dar esančių kliūčių judumui vidaus darbo rinkoje identifikavimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi teisė gyventi ir dirbti kitoje Sąjungos šalyje yra viena iš ES pagrindinių laisvių, užtikrinanti vienodą požiūrį ir apsaugą nuo diskriminacijos dėl pilietybės, ir esminis Sutartyse pripažintas Sąjungos pilietybės komponentas, tačiau dvi valstybės narės vis dar susiduria su kliūtimis, trukdančiomis pasinaudoti teise ieškoti darbo kitos valstybės narės teritorijoje;
B. kadangi pagal 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą judūs darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos daro teigiamą poveikį tokius darbuotojus priėmusių valstybių narių ekonomikai;
C. kadangi valstybės narės, kurios nebuvo pateikusios paraiškų dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su laisvu darbuotojų, kilusių iš valstybių narių, kurios įstojo į ES 2004 ir 2007 m., judėjimu, nepranešė apie jokius neigiamus padarinius, tačiau kelios valstybės narės labiau dėl politinio spaudimo, o ne dėl pagrįsto galimo neigiamo poveikio ekonomikai ir darbo rinkai, nusprendė toliau taikyti savo darbo rinkos apribojimus Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams;
D. kadangi pagal neseniai paskelbtą statistiką 2010 m. pabaigoje kitos valstybės narės teritorijoje gyvenantys judūs darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos sudarė 0,6 proc. viso ES gyventojų skaičiaus;
E. kadangi Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojų antplūdis turėjo teigiamos įtakos priimančiųjų šalių rinkoms, nes jie užėmė tas darbo vietas ar įsidarbino tuose sektoriuose, kuriuose trūko darbuotojų;
F. kadangi Komisija savo paskutiniame komunikate teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog jaunesni kaip 35 metų mobilieji darbuotojai iš ES-2 šalių sudaro 65 proc. visų darbingo amžiaus mobilių darbuotojų (ES-15 šalyse šis skaičius siekia 34 proc.), mobilūs darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos dažniau yra ekonomiškai produktyvaus amžiaus nei priimančiosios šalies piliečiai;
G. kadangi, remiantis naujais Eurostato duomenimis, mobilūs darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos nedaro didelio poveikio atlyginimams ir nedarbo lygiui priimančiosiose šalyse;
H. kadangi judumo srautus daugiausia lemia darbo paklausa ir tuo metu, kai Europos lygmeniu atsiranda darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimų, pereinamosios kliūtys gali stabdyti Europos įmonių ekonominę plėtrą ir trukdyti įgyvendinti teisę gyventi ir dirbti kitos valstybės narės teritorijoje;
I. kadangi Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojai susiduria su Sutartyse pripažįstamos ir vienodo požiūrio principu grindžiamos pagrindinės teisės laisvai judėti visišku ar daliniu apribojimu, o tuo pat metu darbuotojų tarpvalstybinis judumas teikiant paslaugas (per subrangovus ir tarpininkus) vis dažniau pakeičia laisvą darbuotojų judumą ir dėl to atsiranda nesąžininga konkurencija darbo užmokesčio ir darbo sąlygų požiūriu;
J. kadangi laisvas darbuotojų judumas yra teigiamas socialinis ir ekonominis pavyzdys ir ES, ir valstybėms narėms, nes tai svarbus ES integracijos, ekonomikos plėtros, socialinės sanglaudos, asmeninio tobulėjimo profesinėje srityje etapas ir padeda panaikinti neigiamą ekonomikos krizės poveikį ir sukurti didesnę ekonominę galią, kuri pasirengusi spręsti globalių pokyčių keliamas problemas;
K. kadangi dėl pastaruoju metu vykstančios mūsų visuomenės raidos, kuriai įtaką daro pramonės pokyčiai, globalizacija, nauji darbo modeliai, demografiniai pokyčiai ir transporto priemonių vystymasis, reikia užtikrinti didesnį darbuotojų judumą,
L. kadangi judumas ES viduje yra itin svarbus norint užtikrinti, kad visiems Europos Sąjungos piliečiams būtų suteiktos tokios pačios teisės ir pareigos;
M. kadangi naujausiame Europos Komisijos komunikate teigiama, kad valstybių narių darbo rinkos sutrikimų kilo dėl daugybės veiksnių, tokių kaip finansų ir ekonomikos krizė bei struktūrinės darbo rinkos problemos, o ne dėl darbuotojų iš Rumunijos ir Bulgarijos srautų;
N. kadangi 2010 m. ES darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos sudarė vos 1 proc. visų nedirbančių asmenų (amžius 15–64 metų) palyginti su 4,1 proc. trečiųjų šalių piliečių, todėl jie neturėjo įtakos atskirų šalių darbo rinkos krizei;
O. kadangi dabartinio ekonominio nuosmukio visoje Europoje sąlygomis judžių darbuotojų daromi pinigų pervedimai į savo šalis gali turėti teigiamą grynąjį poveikį siunčiančiųjų šalių mokėjimų balansui;
P. kadangi kai kurios valstybės narės pranešė, kad apribojimus Bulgarijos ir Rumunijos darbuotojams ketina taikyti iki 2014 m.; kadangi kitos valstybės narės pranešė, kad savo darbo rinką atvers visiems ES darbuotojams;
1. ragina valstybes nares panaikinti visas galiojančias pereinamojo laikotarpio priemones atsižvelgiant į tai, kad nėra tikro ekonominio pagrindo apriboti rumunų ir bulgarų teisės dirbti ir gyventi kitos valstybės narės teritorijoje; laikosi nuomonės, kad šios kliūtys nenaudingos ir taip diskriminuojami ES piliečiai, todėl ragina visiems Europos Sąjungos piliečiams taikyti pirmumo nuostatą;
2. ragina Tarybą visiškai pritarti naujausiam Europos Komisijos komunikatui ir vertinant, ar pereinamojo laikotarpio kliūtys yra teigiama ir būtina priemonė, laikytis siūlomo pagrindo;
3. ragina Komisiją pasiūlyti aiškias tokių sąvokų kaip „dideli darbo rinkos sutrikimai“ ar „tokių sutrikimų grėsmė“ apibrėžtis;
4. ragina Komisiją remiantis ekonominiais ir socialiniais rodikliais parengti rodiklius ir metodologiją, kuriais būtų galima įvertinti, ar tikrai būtina pratęsti valstybių narių nustatytus visus ar dalinius pereinamojo laikotarpio apribojimus, nes rumunų ir bulgarų darbuotojai galbūt daro neigiamą poveikį jų nacionalinėms darbo rinkoms, ir šią tvarką taip pat taikyti, kai valstybė narė prašo apsaugos sąlygos;
5. ragina Komisiją kuo skaidriau paskelbti kriterijus, kuriais remiantis valstybėms narėms leidžiama išlaikyti pereinamojo laikotarpio apribojimus, atsižvelgiant į šio sprendimo poveikį Europos Sąjungos ekonomikai ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo patvirtintus išaiškinimus, susijusius su griežtu pagrindinių laisvių suvaržymo vertinimu;
6. pabrėžia, kad valstybės narės, kurios ir toliau taiko apribojimus aiškiai ir skaidriai nenustačius didelių darbo rinkos sutrikimų pagal Teisingumo Teismo sprendimus, pažeidžia stojimo sutartis; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, užtikrinti atitiktį stojimo sutartims;
7. ragina valstybes nares rengiant pranešimus Komisijai, kuriuose prašoma leisti taikyti pereinamojo laikotarpio kliūtis arba pratęsti jų taikymą, laikytis apibrėžties, metodologijos, rodiklių ir kriterijų;
8. pažymi, kad dėl apribojimų Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams teisėtai patekti į ES-25 šalių darbo rinkas daugėja nedeklaruojamo darbo atvejų, kurių pasekmės galų gale yra darbuotojų teisių pažeidimai ir didėjanti šešėlinės ekonomikos dalis;
9. ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti apribojančias pereinamojo laikotarpio nuostatas, kad Bulgarijos ir Rumunijos piliečiai galėtų naudotis vienodomis sąlygomis, kaip pripažįstama Sutartyse, taip užtikrinant sąžiningą įmonių konkurenciją ir užkertant kelią bet kokiam socialiniam ir ekonominiam dempingui;
10. pažymi, kad pareinamojo laikotarpio priemonės trukdo kovoti su fiktyviu savarankišku darbu ir neteisėtu darbu, nes darbuotojai, kurie neturi teisės laisvai patekti į įprastą darbo rinką, kartais nusprendžia imtis fiktyvaus savarankiško darbo arba dirbti neteisėtai, be deramo atlyginimo ir tinkamų darbo sąlygų;
11. ragina ES-25 šalis prieš priimant sprendimą, ar pratęsti visų ar dalinių apribojimų, susijusių su laisvu darbuotojų iš Rumunijos ir Bulgarijos judėjimu, taikymą, ar jų nebetaikyti, konsultuotis su socialiniais partneriais;
12. ragina valstybes nares, kurios ketina išlaikyti darbuotojams iš Rumunijos ir Bulgarijos darbo rinkoje taikomus apribojimus, aiškiai ir skaidriai nurodyti visas priežastis ir pagrįsti jas įtikinamais argumentais ir duomenimis, įskaitant visus socialinius ir ekonominius rodiklius, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad dėl geografinio darbuotojų judumo kyla itin didelių nacionalinės darbo rinkos sutrikimų;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.