PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje (2011/2958(RSP))

13.12.2011

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B7‑0673/2011 ir B7‑0674/2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

Marian Harkin, Renate Weber, Filiz Hakaeva Hyusmenova ALDE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0727/2011

B7‑0730/2011

Europos Parlamento rezoliucija dėl laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje (2011/2958(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl darbuotojų judumo Europos Sąjungoje skatinimo[1],

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21, 45 ir 47 straipsnius ir į Pagrindinių teisių chartijos 15, 21, 29, 34 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, kodifikuotą Reglamentu (ES) Nr. 492/2011[2],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Judumas – priemonė kurti daugiau ir geresnių darbo vietų. 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų planas“ (COM(2007)0773),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą „Laisvas darbuotojų judėjimo poveikis plečiantis ES“ (COM(2008) 0765),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“ (COM(2010)0373),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, ribojančių laisvą darbuotojų judėjimą ES darbo rinkose,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai dėl laisvo darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo (COM(2011)729 galutinis),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl vis dar esančių kliūčių judumui vidaus darbo rinkoje nustatymo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi teisė gyventi ir dirbti kitoje Sąjungos šalyje yra viena iš ES pagrindinių laisvių ir esminis Sutartyse pripažintas Sąjungos pilietybės dėmuo, tačiau dviems valstybėms narėms vis dar sudaroma kliūčių, susijusių su teise ieškoti darbo kitos valstybės narės teritorijoje;

B.  kadangi pagal neseniai paskelbtą statistiką 2010 m. pabaigoje kitoje valstybės narės teritorijoje gyvenantys judūs darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos sudarė 0,6 proc. viso ES gyventojų skaičiaus;

C. kadangi 2010 m. pabaigoje dėl darbuotojų iš Rumunijos ir Bulgarijos ES-25 šalių BVP ilguoju laikotarpiu padidėjo 0,3 proc., o konkrečiai Ispanijoje ir Italijoje –atitinkamai 1,7 proc. ir 1,3 proc.;

D. kadangi Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojų antplūdis turėjo teigiamos įtakos priimančių šalių rinkoms, nes jie užėmė tas darbo vietas ar įsidarbino tuose sektoriuose, kuriuose trūko darbuotojų;

E.  kadangi Komisija savo paskutiniame komunikate teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog jaunesni kaip 35 metų judūs darbuotojai iš ES-2 šalių sudaro 65 proc. visų ekonomiškai produktyvaus amžiaus darbuotojų (ES-15 šalyse šis skaičius siekia 34 proc.), judūs darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos dažniau yra ekonomiškai produktyvaus amžiaus nei priimančios šalies piliečiai;

F.  kadangi, remiantis naujais Eurostato duomenimis, judūs darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos neturi didelio poveikio atlyginimams ir nedarbo lygiui priimančiosiose šalyse;

G. kadangi judumo srautus daugiausia lemia darbo paklausa ir tuo metu, kai Europos lygmeniu atsiranda darbo pasiūlos ir paklausos nesutapimų, pereinamosios kliūtys gali stabdyti Europos įmonių ekonominę plėtrą ir trukdyti įgyvendinti teisę gyventi ir dirbti kitos valstybės narės teritorijoje;

H. kadangi laisvas darbuotojų judumas yra teigiamas socialinis ir ekonominis pavyzdys ir ES, ir valstybėms narėms, nes jis yra svarbus ES integracijos, ekonomikos plėtros, socialinės sanglaudos, asmeninio tobulėjimo profesinėje srityje, etapas ir padeda panaikinti neigiamą ekonominės krizės poveikį ir sukurti stipresnę ekonominę galią, kuri pasirengusi atremti globalių pokyčių keliamus iššūkius;

I.   kadangi dėl pastaruoju metu vykstančios mūsų visuomenės raidos, kuriai įtaką daro pramonės pokyčiai, globalizacija, nauji darbo modeliai, demografiniai pokyčiai ir transporto priemonių vystymasis, reikia užtikrinti didesnį darbuotojų judumą,

J.   kadangi pagal 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą judūs darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos daro teigiamą poveikį tokius darbuotojus priėmusių valstybių narių ekonomikai;

K. kadangi migracija yra itin opus politinis klausimas ES ir ji itin svarbi norint užtikrinti, kad visi Europos Sąjungos piliečiams būtų suteiktos tokios pačios teisės ir pareigos;

L.  kadangi naujausiame Europos Komisijos komunikate teigiama, kad valstybių narių darbo rinkos sutrikimų kilo dėl daugybės veiksnių, tokių kaip ekonominė ir finansinė krizė bei struktūrinės darbo rinkos problemos, o ne dėl darbuotojų iš Rumunijos ir Bulgarijos srautų;

M. kadangi darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos sudaro vos 1 proc. visų nedirbančių asmenų (amžius 15–64 metų) palyginti su 4,1 proc. trečiųjų šalių piliečių;

N. kadangi dabartinio ekonominio nuosmukio visoje Europoje sąlygomis judžių darbuotojų daromi pinigų pervedimai į savo šalis gali turėti teigiamą grynąjį poveikį siunčiančiųjų šalių mokėjimų balansui;

1.  mano, kad darbuotojų judumas ES niekada negali būti laikomas grėsme vidaus darbo rinkoms;

2. ragina valstybes nares panaikinti galiojančias pereinamojo laikotarpio priemones atsižvelgiant į tai, kad nėra tikro ekonominio pagrindo apriboti rumunų ir bulgarų teisės dirbti ir gyventi kitos valstybės narės teritorijoje;

3.  ragina Tarybą atidžiai atsižvelgti į naujausią Europos Komisijos komunikatą vertinant, ar pereinamojo laikotarpio kliūtys yra teigiama ir būtina priemonė;

4.  ragina Komisiją pasiūlyti aiškią termino „rimti darbo rinkos sutrikimai“ apibrėžtį;

5.  ragina Komisiją, remiantis ekonominiais ir socialiniais rodikliais, paaiškinti rodiklius ir metodologiją, kuriais būtų įrodyta, kad akivaizdžiai būtina pratęsti valstybių narių nustatytas pereinamojo laikotarpio kliūtis, nes rumunų ir bulgarų darbuotojai daro neigiamą poveikį jų nacionalinėms darbo rinkoms;

6.  ragina Komisiją pačiu skaidriausiu būdu paskelbti kriterijus, pagal kuriuos valstybei narei leidžiama išlaikyti pereinamojo laikotarpio kliūtis, atsižvelgiant į tokio sprendimo poveikį Europos Sąjungos ekonomikai ir Europos Teisingumo Teismo pripažintam nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo pagrindinių laisvių, aiškinimui;

7.  ragina valstybes nares rengiant pranešimus Komisijai, kuriuose prašoma leisti taikyti pereinamojo laikotarpio kliūtis arba pratęsti jų taikymą, laikytis apibrėžties, metodologijos, rodiklių ir kriterijų;

8.  prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad būtų tinkamai taikoma darbo teisė, siekiant garantuoti vienodą požiūrį į visus ES darbuotojus, teisingą konkurenciją tarp įmonių bei užkirsti kelią ekonominiam ir socialiniam dempingui;

9.  ragina ES-25 šalis prieš priimant sprendimą, ar pratęsti pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su laisvu darbuotojų iš Rumunijos ir Bulgarijos judėjimu, taikymą, ar jų nebetaikyti, prireikus konsultuotis ir su darbdaviais, ir su darbuotojais;

10. ragina valstybes nares, kurios ketina išlaikyti darbuotojams iš Rumunijos ir Bulgarijos darbo rinkoje taikomus apribojimus, aiškiai ir skaidriai nurodyti visus socialinius ir ekonominius rodiklius, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad dėl geografinio darbuotojų judumo kyla itin didelių nacionalinės darbo rinkos sutrikimų;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2011)0455.
• [2]  OL L 141, 2011 5 27, p. 1–12.