Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0007/2012Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0007/2012

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl disbalanso maisto produktų platinimo grandinėje (2011/2904(RSP))

16.1.2012

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu B7‑0021/2012, B7–0675/2011 ir B7‑0676/2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

James Nicholson, Janusz Wojciechowski Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu

Procedūra : 2011/2904(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0007/2012
Pateikti tekstai :
B7-0007/2012
Priimti tekstai :

B7‑0007/2012

Europos Parlamento rezoliucija dėl disbalanso maisto produktų platinimo grandinėje (2011/2904(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.[1], 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją „Žemės ūkio pripažinimas strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimo maistu saugumą“[2] ir 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“[3],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009) 0591),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimą, kuriuo įkuriamas veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumas (2010/C 210/03),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 17 d. žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo klausimus nagrinėjančios aukščiausiojo lygio grupės galutines rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į specialiojo Jungtinių Tautų pranešėjo teisės į maistą klausimais pranešimą „Žemės ūkio verslas ir teisė į maistą“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009) 0591) pripažįstama, kad Europos namų ūkių išlaidos maisto produktams sudaro 16 proc. visų išlaidų, todėl aukštos kainos vartotojams kelia susirūpinimą, nes daromas spaudimas ūkio pajamoms;

B.  kadangi Komisijos komunikate nurodyti įvairūs maisto produktų platinimo grandinės trūkumai, įskaitant piktnaudžiavimą dominuojančia perkamąja galia, nesąžiningas sutarčių sąlygas, pavėluotus mokėjimus, vienašališką sutarčių sąlygų pakeitimą, prieigos prie rinkos ribojimą ir netolygų pelno maržų pasiskirstymą maisto grandinėje, taip pat daug problemų, susijusių su padidėjusia koncentracija mažmeninės prekybos sektoriuje;

C. kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo didžiulis susirūpinimas dėl maisto tiekimo grandinių veikimo ir gebėjimo pasiekti pagrindinius tiekimo grandinės tikslus, t. y. užtikrinti, kad ūkininkai gautų sąžiningas pajamas ir Europos vartotojams būtų tiekiami kokybiški produktai už tokią kainą, kokią jie pasirengę mokėti, ir kad apskritai būtų gaminama tvariai;

D. kadangi reikia sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ patekti į rinką visoje tiekimo grandinėje;

E.  kadangi dėl bet kurio ekonominio sektoriaus rinkos koncentracijos mažėja kainos ir dėl to didėja nauda vartotojams, tačiau, jei rinkos koncentracijos nekontroliuoja konkurencijos tarnybos, jos poveikis gali būti neigiamas ir trukdyti laisvai konkurencijai,

F.  kadangi, atsižvelgiant į tiekimo grandinės subjektų skaičių ir į tai, kad pirminio produkto kaina gali sudaryti tik mažą galutinio produkto kainos dalį, ne visada lengva nustatyti kainų ūkininkams ir kainų vartotojams ryšį;

G. kadangi ūkininkai labai dažnai tiekia perdirbėjams ir tiesiogiai mažmeninės prekybos įmonėms ir kadangi reikia labiau išnagrinėti maisto tiekimo grandinės perdirbimo dalį;

H. kadangi galima aiškiai atskirti nesąžiningą verslo praktiką ir galimą antikonkurencinę veiklą ir kadangi nė viena jų nėra neišvengiama skirtingos susitariančių šalių derybinės galios pasekmė;

I.   kadangi platintojų savo prekės ženklo produktai yra tik produktai, kuriuos gamina mažmeninės prekybos įmonės arba kurie gaminami joms, kadangi taip padidėja jų vertė ir pasirinkimas vartotojams, o daugeliui mažų ir vidutinio dydžio tiekėjų daugelyje valstybių narių suteikiama pardavimo galimybių, kadangi šiuos produktus gamina kai kurie pirmaujantys kitų prekės ženklų produktų gamintojai, kurie dažnai yra rinkos lyderiai vartotojų informavimo ir visuomenės sveikatos požiūriu;

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares vienareikšmiškai pripažinti, kad geras maisto produktų tiekimo grandinės veikimas geriausiai gali būti užtikrinamas esant laisvai konkurencingai rinkai, kurioje visi subjektai gali veikti komerciniu požiūriu išmintingai ir gauti sąžiningą pelną ir kurioje reguliavimas taikomas siekiant užtikrinti ir sustiprinti konkurenciją, užtikrinti galimą naujų dalyvių patekimą į rinką, užtikrinti saugumą ir pašalinti aiškiai įrodytus rinkos veiklos sutrikimus;

2.  mano, kad prekių ir maisto produktų kainų vartotojams raida, neatitinkanti prekių kainų svyravimo, galėtų būti ženklas, kad maisto produktų tiekimo grandinėje nėra pusiausvyros, ir daryti neigiamą poveikį gamintojams ir vartotojams; ragina Komisiją išnagrinėti ir prireikus sustiprinti Sąjungos priemones, kad būtų sumažintas kainų svyravimas žemės ūkio maisto produktų rinkoje;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad konkurencijos teisės aktai būtų parengti ir taikomi taip, kad būtų įmanoma išspręsti bet kurią problemą, susijusią su konkurencijos teisės pažeidimais maisto produktų tiekimo grandinėje; pabrėžia, kad taisykles reikia keisti tik tuo atveju, jei esama aiškių įrodymų, kad tinkamai taikant galiojančias taisykles negalima neutraliai nutraukti akivaizdžiai antikonkurencinės veiklos;

4.  ragina nacionalines ir ES konkurencijos tarnybas išnagrinėti antikonkurencinę visų maisto produktų tiekimo grandinės dalyvių veiklą, įskaitant tokią veiklą, dėl kurios ūkininkai gali patekti į nesąžiningą derybinę padėtį, ir prireikus imtis veiksmų, nukreiptų prieš tokią veiklą;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti piktnaudžiavimo vykdant komercinę veiklą atvejus, nes tai kenkia vidaus rinkos veikimui, taip pat didmenininkų ir mažmenininkų piktnaudžiavimą, dėl kurio ūkininkai galėtų patekti į itin nesąžiningą derybinę padėtį; pabrėžia, kad geresnis sutartinių teisių supratimas padės užkirsti kelią tokiai veiklai;

6.  ragina valstybes nares siūlyti savanoriškus gerų sutartinių santykių praktikos kodeksus ir taip užtikrinti tvirtesnį sutartinių santykių visoje maisto produktų tiekimo grandinėje pagrindą;

7.  siūlo, kad Komisija pradėtų nuo valstybių narių keitimosi geriausia patirtimi skatinimo ir išnagrinėtų valstybėse narėse savanoriškai ir kaip reguliavimo priemonė naudojamus nesąžiningos komercinės veiklos nustatymo ir kovos su ja metodus;

8.  ragina visose valstybėse narėse įsteigti ombudsmeno institucijas, kurios spręstų visų subjektų ginčus, nagrinėtų skundus ir rengtų rekomendacijas, kaip geriau laikytis teisės aktų ir savanoriškų kodeksų; ragina šias ombudsmeno institucijas keistis geriausia patirtimi ir koordinuoti savo veiksmus;

9.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymų dėl BŽŪP reformos projekte pateikiamas priemones, kuriomis siekiama stiprinti ūkininkų padėtį maisto produktų tiekimo grandinėje remiant gamintojų organizacijas ir tarpšakines organizacijas; mano, kad ūkininkų padėties stiprinimas padės jiems gauti teisingesnę pridėtinės vertės dalį;

10. prašo Komisijos ir valstybių narių raginti tiekėjus, ypač ūkininkus, burtis į kooperatyvus ir (arba) gamintojų organizacijas, kad jų derybinė galia padidėtų, ir taip tapti veiksmingesniais tiekimo grandinės subjektais; ragina juos investuoti į tolesnes tiekimo grandinės grandis, kad galėtų gauti naudos iš savo produktų pridėtinės vertės;

11. ragina Komisiją atmesti visus pasiūlymus, kuriuose teigiama, kad kurti savo prekės ženklus yra antikonkurencinė ir nesąžininga veikla, arba tokius, dėl kurių sumažėtų nuosavų prekės ženklų gebėjimas užtikrinti priimtiną kainą už atitinkamą kokybę ir mažųjų bei vidutinių įmonių, taip pat didesnių gamintojų patekimą į rinką laisvai, sąžiningai ir atvirai konkuruojant su kitais prekių ženklais; pabrėžia, kad mažmenininkai yra įmonės ir turi teisę nustatyti, kokius produktus jie, laikydamiesi konkurencijos teisės aktų ir vykdydami sąžiningą veiklą, nori parduoti, ir kad nuosaviems prekės ženklams turėtų būti taikomi tokie patys reglamentuojamieji aktai, kaip ir kitiems prekių ženklams;

12. ragina valstybes nares nustatyti teisingą ir tinkamą veiklos vykdytojų ir asmenų, piktnaudžiaujančių maisto produktų tiekimo rinka, teisinę atsakomybę.