Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0008/2012Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0008/2012

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl disbalanso maisto produktų platinimo grandinėje (2011/2904(RSP))

16.1.2012

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu B7‑0021/2012, B7–0675/2011 ir B7‑0676/2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

George Lyon, Britta Reimers, Liam Aylward, Marit Paulsen, Sylvie Goulard, Riikka Manner ALDE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0006/2012

Procedūra : 2011/2904(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0008/2012
Pateikti tekstai :
B7-0008/2012
Priimti tekstai :

B7‑0008/2012

Europos Parlamento rezoliucija dėl disbalanso maisto produktų platinimo grandinėje (2011/2904(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m., 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu ir 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009) 0591) ir į įvairius prie šio komunikato pridedamus darbo dokumentus, taip pat į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją „Sąžiningos pajamos ūkininkams: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimą, kuriuo įkuriamas veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumas (2010/C 210/03),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 17 d. Žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės galutines rekomendacijas ir 2010 m. kovo 29 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl būtinybės ištirti ir ištaisyti Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimą savo galiomis ir į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009) 0591) nurodyti dideli maisto platinimo grandinės trūkumai, įskaitant piktnaudžiavimą dominuojančia perkamąja galia, nesąžiningas sutarčių sąlygas, pavėluotus mokėjimus, vienašališką sutarčių sąlygų keitimą, prieigos prie rinkos ribojimą, nepakankamą informavimą apie kainodarą, netolygų pelno maržų pasiskirstymą maisto produktų grandinėje ir daug problemų, susijusių su padidėjusia koncentracija mažmeninės prekybos sektoriuje;

B.  kadangi labai didelių mažmenininkų koncentracija Europos Sąjungoje daro neigiamą poveikį gamintojams, nes dėl jos didėja susitariančiųjų šalių galios skirtumai ir todėl žemės ūkio produktų gamintojai praranda vis daugiau derybinės galios nustatant kainas vertės grandinėje − pradedant gamyba ir perdirbimu ir baigiant galutiniu vartotoju;

C. kadangi dėl derybinės galios praradimo ir gamybos sąnaudų padidėjimo žemės ūkio bendrovės atsiduria nepalankioje padėtyje, todėl gali susilpnėti ilgalaikis gamybos pajėgumas valstybėse narėse ir padidėti jų priklausomybė nuo išorės rinkų;

D. kadangi, gamintojams ir kitiems tiekėjams mokant mažas kainas, vartotojams kainos ne visada sumažėja, o sumažėjus platinimo kanalų skaičiui ilgainiui galėtų sumažėti taip pat ir vartotojams prieinamų produktų įvairovė;

1.  pabrėžia, kad visoje Europos svarbi disbalanso maisto platinimo grandinėje problema, turint mintyje strateginę žemės ūkio maisto produktų svarbą Europos Sąjungai; primena, kad užimtumas maisto produktų tiekimo grandinėje, žemės ūkyje, žemės ūkio maisto produktų pramonėje ir platinimo sferoje sudaro 7 % viso ES užimtumo ir įvertinamas 1400 mlrd. EUR per metus;

2.  atkreipia dėmesį į nuolatinį veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo, ypač į „verslas verslui“ platformos darbą; ragina, kad Europos Parlamentas būtų oficialiai ir reguliariai informuojamas apie darbo eigą ir priimtus sprendimus;

3.  ragina Komisiją, prireikus ir neiškraipant tinkamo rinkų veikimo, siūlyti teisės aktus, taip pat skatinti savireguliaciją sektoriuje siekiant sukurti teisingesnius ir skaidresnius maisto produktų gamintojų, tiekėjų, perdirbėjų ir platintojų santykius ir užtikrinti tinkamą jau galiojančių taisyklių įgyvendinimą;

4.  tvirtina, kad valstybės narės turėtų aktyviai dalyvauti steigiant konsultacijų forumus, kuriuose būtų skatinamas dialogas ir nustatomos gairės siekiant užtikrinti teisingesnius ir geriau subalansuotus visos maisto produktų grandinės dalyvių santykius;

5.  tvirtina, kad būtina patikslinti piktnaudžiavimo ir nesąžiningos praktikos apibrėžtį tam, kad prireikus būtų galima imtis atitinkamų priemonių, vykdyti priežiūrą ir taikyti sankcijas;

6.  nori atkreipti dėmesį į toliau pateikiamą neišsamų sąrašą veiklos, dėl kurios gamintojai išreiškia susirūpinimą:

     I) Prieigos galimybė mažmenininkams:

        i)  išankstiniai mokėjimai kaip sąlyga dalyvauti derybose
  ii)  įtraukimo į sąrašą mokesčiai
  iii)   patekimo į rinką mokesčiai
  iv)  vietos lentynose kainų nustatymas
  v)  skatinimo taikymas
  vi)  mokėjimų vėlavimas
  vii) kainų nustatymas
  viii) didžiausią palankumą turinčio kliento sąlyga

     II) Neteisingos sutartimis numatomos sąlygos arba vienašalis sutarčių sąlygų keitimas:

        i)  vienašalis sutarčių sąlygų keitimas ir jų keitimas atgaline data
  ii)  vienašalis sutarties nutraukimas
  iii)   sąlygos dėl išimtinių teisių / mokesčių
  iv)  privalomos įmokos taikymas privatiems prekių ženklams „Dirbtinis“
  v) standartinių pavyzdinių sutarčių įvedimas
  vi) represiniai veiksmai
  vii) sutartyse neįrašyti susitarimai
  viii) pelno maržos atgavimas
  ix) svarbiausios nuolaidos
  x) mokėjimų vėlavimas
  xi) atliekų perdirbimo / pašalinimo mokesčio įvedimas
  xii) grupinis pirkimas / bendros derybos
  xiii) atvirkštiniai aukcionai
  xiv) nerealistiški pristatymo terminai
  xv) reikalavimas naudoti (konkretaus) tiekėjo pakuotę ar pakavimo medžiagą
  xvi) reikalavimas naudotis (konkrečiu) logistikos centru ar veiklos vykdytoju
  xvii) (anksčiau nesutartos) reklamos sąnaudų apmokėjimas
  xviii) produkto, kurio pardavimą ketinama skatinti, pernelyg didelio kiekio užsakymas
  xix) mokestis už nepakankamą parduotą kiekį
  xx) iš tiekėjų reikalaujama papildoma nuolaida už didesnį nei numatyta parduotą kiekį
  xxi) vienašališkas produktų pašalinimas iš lentynų
  xxii) besąlyginis (neparduotų) prekių grąžinimas
  xxiii) tiekėjams taikomas reikalavimas apmokėti už produktų sumažėjimą ar jų vagystę
  xxiv) tiekėjams taikomas reikalavimas apmokėti nepagrįstas sąnaudas, susijusias su vartotojų skundais;

7.  ragina sukurti sistemą, skirtą šiai praktikai efektyviai kontroliuoti, visų pirma atliekant viso sektorius apklausą ir parengiant vertinimo ir stebėsenos sistemą, kurią taikytų valstybės narės ir koordinuotų Europos Komisija;

8.  ragina sustiprinti priemones, kuriomis užtikrinama, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, ir, jei reikia, nustatyti naujas priemones siekiant kiek galima labiau sumažinti laikotarpio nuo pristatymo iki faktiškai tiekėjų gauto atsiskaitymo trukmę; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikia skubiai išspręsti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria greitai gendančių produktų, kurių galiojimo terminas yra trumpas, gamintojai, turintys didelių problemų dėl pinigų srautų;

9.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymų dėl BŽŪP reformos projekte pateikiamas priemones, kuriomis siekiama stiprinti ūkininkų padėtį maisto produktų tiekimo grandinėje remiant gamintojų organizacijas ir tarpšakines organizacijas bei skatinant trumpas gamintojų ir vartotojų grandines, pvz., vietinių produktų rinkas; mano, kad ūkininkų padėties stiprinimas padės jiems gauti teisingesnę pridėtinės vartės dalį;

10. taip pat reikalauja užtikrinti, kad nepriklausomi prekių ženklai prekybos centrų lentynose būtų rikiuojami greta mažmenininkų prekių ženklų tam, kad vartotojas turėtų kiek galima platesnį pasirinkimą; ragina užtikrinti didesnį skaidrumą ir sąžiningumą nustatant kainas savo prekių ženklui ir nepriklausomiems prekių ženklams; tvirtina, kad reikia nustatyti taisykles siekiant užkirsti kelią piktavališkam nepriklausomų prekių ženklų kopijavimui didiesiems mažmenininkams kuriant savo prekių ženklus;

11. ragina suderinti ES konkurencijos teisės nacionalinius interpretavimus tam, kad būtų galima nustatyti antikonkurencinį elgesį ir vienodai jį aiškinti visoje Sąjungoje, ir prašo Komisijos parengti gaires nacionalinėms konkurencijos institucijoms siekiant užtikrinti visaapimantį požiūrį į vertikalią koncentraciją visoje maisto produktų tiekimo grandinėje;

12. ragina Komisiją atlikti išsamią 27 nacionalinių konkurencijos politikos požiūrių skirtumų analizę ir paskatinti parengti sprendimus, kurie apimtų visus maisto produktų tiekimo grandinės partnerius ir užkirstų kelią piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi, dėl kurios dažniausiai nukenčia žemės ūkio gamintojai;

13. ragina Komisiją koordinuoti įvairių savo tarnybų veiklą, kad galėtų veiksmingiau dalyvauti stebint kainas maisto produktų tiekimo grandinėje ir mažmeninės prekybos dinamiką, taip pat atitinkamą užimamos rinkos dalį visoje ES;

14. ragina įsteigti nepriklausomo prekybos maisto produktais ombudsmeno tarnybą, palaikančią ryšius su atitinkamomis prekybos ir konkurencijos institucijomis, kurios dalytųsi informacija ir pažangia patirtimi, konsultuotų apie galiojančius teisės aktus ir taisykles ir rekomenduotų laiku taikyti atitinkamas sankcijas;

15. primygtinai reikalauja, kad nustatytais piktnaudžiavimo atvejais būtų taikomos sankcijos; jos privalo būti proporcingos maisto produktų tiekimo grandinės dalyviams padarytą finansinę ir komercinę žalą;

16 mano, jog disbalanso maisto produktų platinimo grandinėje problemą galima išspręsti taikant pakoreguotą sistemą, kurioje būtų derinami reguliavimas, konkurencijos teisės pakeitimai ir horizontalesnis požiūris, taip pat ir savireguliavimo susitarimai; tvirtina, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su visomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų skatinti plėtoti geriausią praktiką ir (arba) elgesio kodeksus;

17. mano, kad reikėtų pradėti visos ES informavimo kampaniją, kurios metu ūkininkai būtų supažindinami su jų sutartinėmis teisėmis, taip pat su dažniausiai pasitaikančiais neteisėto ir nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavimo sudarant sutartis ir vykdant komercinę veiklą atvejais;

18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.