PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl disbalanso maisto produktų platinimo grandinėje (2011/2904(RSP))
16.1.2012
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
José Bové Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0006/2012
B7‑0009/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl disbalanso maisto produktų platinimo grandinėje (2011/2904(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009) 0591) ir į įvairius prie šio komunikato pridedamus darbo dokumentus,
– atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 17 d. paskelbtas galutines Žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės rekomendacijas[1],
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje[2],
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių[3],
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl geriau veikiančios Europos maisto produktų tiekimo grandinės[4],
– atsižvelgdamas į specialiojo Jungtinių Tautų pranešėjo teisės į maistą klausimais pranešimą „Žemės ūkio verslas ir teisė į maistą“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo didžiulis susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto produktų tiekimo grandinių veikimo;
B. kadangi, nors maisto produktų kainos nuo 1996 m. kilo 3,3 proc. per metus, ūkininkams mokamos kainos pakilo tik 2,1 proc., tuo tarpu eksploatacijos išlaidos padidėjo 3,6 proc., ir iš to matyti, kad maisto produktų tiekimo grandinė veikia netinkamai;
C. kadangi Komisijos komunikate pripažįstama, kad „dėl visų šių pokyčių kilo didelių sunkumų žemės ūkio produktų gamintojams, dėl to nukenčia ir vartotojai“[5];
D. kadangi kainos galutiniams vartotojams apskritai liko tokios pat ar net padidėjo nepaisant to, kad 2008 m. pagrindinių žemės ūkio prekių kainos smarkiai sumažėjo;
E. kadangi darnūs prekybos santykiai ne tik pagerintų maisto produktų tiekimo grandinės veiksmingumą, bet būtų naudingi ir ūkininkams;
F. kadangi dėl mūsų dienomis plintančios nesąžiningos prekybos praktikos ūkininkams sunku investuoti ir taikyti naujoves (ypač aplinkai nekenkiančių technologijų, klimato kaitos švelninimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityse, nors reikalaujama, kad ūkininkai laikytųsi aukštų aplinkos apsaugos standartų, ir šie reikalavimai bus toliau griežtinami vykdant bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m.);
G. kadangi 25-iose ES valstybėse narėse žemės ūkio pridėtinės vertės dalis, kurią sukuria maisto produktų tiekimo grandinė, sumažėjo nuo 31 proc. (1995 m.) iki 24 proc. (2005 m.) ir kadangi preliminarūs ateinančių metų duomenys rodo, kad grąžos ūkininkams dalis toliau mažės, nors perdirbėjų, didmenininkų ir (arba) mažmenininkų ir maisto produktų tiekimo grandinei nepriklausančių ekonominės veiklos vykdytojų pelnai nuolat didės;
H. kadangi 2009 m. vidutinės ūkininkų pajamos 27-iose ES valstybėse narėse sumažėjo daugiau negu 12 proc., o tai reiškia, kad ūkininkai iš savo darbo nebegali gauti teisingų pajamų, ir kadangi, nepaisant to, siekiant pagal BŽŪP nustatytų tikslų ūkininkai ir žemės ūkio maisto produktų sektorius ir toliau turi gaminti labai aukštus kokybės reikalavimus atitinkančius maisto produktus prieinamomis vartotojams kainomis;
I. kadangi maisto produktų tiekimo grandinėje dalyvauja ūkininkai, ūkininkų kooperatyvai ir gamintojų organizacijos, maisto perdirbimo įmonės, didmenininkai, mažmenininkai, stambių prekybos centrų tinklai, viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, tiesiogiai iš natūrinių ūkių ir privačių gamintojų tiekiančios įmonės ir vartotojai, taip pat maisto produktų tiekimo grandinei nepriklausantys ekonominės veiklos vykdytojai, pvz., ryšių ir reklamos įmonės, transporto ir logistinių paslaugų, energijos ir komunalinių paslaugų, pakavimo, techninių išteklių, priedų, technologijų ir konsultacinių paslaugų teikėjai; kadangi norint pagerinti visos grandinės tvarumą būtina atsižvelgti į šią sudėtingą sistemą ir didelę jos įvairovę;
J. kadangi Komisijos komunikate įvardyta rimtų problemų, pvz., piktnaudžiavimas dominuojančia pirkėjo galia, nesąžiningas sutarčių sudarymas (įskaitant pavėluotus mokėjimus), vienašališki sutarčių sąlygų pakeitimai, išankstiniai mokėjimai kaip sąlyga pradėti derybas, prieigos prie rinkos ribojimas, nepakankamas informavimas apie kainodarą ir netolygus pelno maržų pasiskirstymas visoje maisto produktų tiekimo grandinėje, kuris glaudžiai susijęs su didesne sąnaudų koncentracija ir didmenos bei mažmenos sektoriais;
K. kadangi 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate rekomenduojama skatinti žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimą ir konsolidavimą ir sudaryti geras sąlygas jiems vykdyti skatinant kurti savanoriškas žemės ūkio produktų gamintojų organizacijas;
L. kadangi dėl globalizacijos ir koncentracijos proceso, ypač mažmeninės prekybos lygmenyje, skirtingų maisto produktų grandinės dalyvių padėtis tapo labai nelygi ir šiandien tik nedaug labai galingų mažmenininkų tiesiogiai ar netiesiogiai derasi su 13,4 milijonais ūkininkų ir su 310 000 žemės ūkio pramonės įmonių visoje Sąjungoje;
M. kadangi dėl pernelyg didelės koncentracijos nukenčia gaminių įvairovė, kultūros paveldas, prarandamos mažmeninės prekybos ir darbo vietos bei pragyvenimo šaltiniai;
N. kadangi Komisija tvirtina, kad sutartinių santykių problemos, kurias lemia nevienoda derybinė galia, neigiamai veikia maisto produktų tiekimo grandinės konkurencingumą, kadangi efektyviai dirbantys mažesni proceso dalyviai gali būti priversti tenkintis mažesniu pelningumu, o dėl to būtų ribojamos jų galimybės ir paskatos investuoti į produktų kokybės gerinimą ir diegti naujoves gamybos procesuose;
O. kadangi maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujama laisvai ir gamintojų (organizacijų), perdirbėjų, prekybininkų ir mažmenininkų derybų dėl kainų rezultatai dažnai priklauso nuo kainų pokyčių pasaulio rinkoje;
P. kadangi dėl labai didelių ūkininkų ir mažmenininkų skaičiaus ir jų ekonominės galios skirtumų aiškiai matyti, kad maisto produktų tiekimo grandinėje trūksta pusiausvyros ir kadangi norint sumažinti šiuos skirtumus būtina skatinti ūkininkų ekonominių organizacijų vystymąsi; kadangi kooperatyvai labai svarbūs, nes jiems esant didėja ūkininkų įtaka ir stiprėja jų derybiniai pajėgumai;
Q. kadangi Europos Sąjunga integruota į pasaulio prekybą ir susijusi su ja sutarties įsipareigojimais;
R. kadangi Europos Sąjunga importuoja ir eksportuoja daugiausia žemės ūkio produktų pasaulyje ir 2008 m. ES žemės ūkio produktų importas padidėjo maždaug 10 proc. iki 98 600 milijonų eurų, o žemės ūkio produktų eksportas padidėjo beveik 11 proc. iki 75 200 milijonų eurų;
S. kadangi Europos Sąjunga pagal savo paramos vystymuisi politiką jau dabar daro daug nuolaidų ir kadangi dvišaliai susitarimai neturi būti sudaromi vienašališkai ir kenkiant Europos žemės ūkiui;
1. teigiamai vertina 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009) 0591), kadangi jame pripažįstama, kad veiklos vykdytojų derybinė galia labai skiriasi, tačiau mano, jog šiame komunikate siūlomų priemonių nepakanka siekiant kovoti su minėtomis problemomis;
2. ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant spręsti neteisingo pelno paskirstymo maisto produktų tiekimo grandinėje problemą, ypač atsižvelgiant į siekį užtikrinti ūkininkams tinkamas pajamas; pripažįsta, kad norint skatinti tvarios gamybos, kuri vykdoma laikantis etikos principų, sistemas reikia atlyginti ūkininkams už jų investicijas į šias sritis ir jose prisiimtus įsipareigojimus; pabrėžia, kad vietoj galios santykių turi atsirasti bendradarbiavimo ryšiai;
3 atkreipia dėmesį į tai, kad jau įgyvendinti Romos sutartyse numatyti su žemės ūkiu susiję tikslai (didesnis produktyvumas, tinkamas maisto produktų tiekimas, priimtinos kainos vartotojams, rinkų stabilizavimas), išskyrus tikslą užtikrinti tinkamas ūkininkų pajamas; taigi ragina Komisiją į tai tinkamai atsižvelgti rengiant visus biudžeto pasiūlymus;
4. pripažįsta, kad stabilus, saugus ir pelningas gamybos sektorius yra svarbiausias maisto produktų tiekimo grandinės veiksnys; vis dėlto pabrėžia, kad maisto produktų tiekimo grandinę sudaro keletas dalyvių – ūkininkai, perdirbėjai, gamintojai, tiekėjai ir mažmenininkai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad jie visi kuria pridėtinę vertę ir visiems reikia užtikrinti tam tikrą saugumą;
Kainų skaidrumas
5. ragina Komisiją patobulinti Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonę, kad ji būtų patogesnė vartotojams, ir į ją įtraukti daugiakalbę sąsają, kuri apimtų daugiau maisto produktų ir leistų geriau palyginti kainas kiekviename maisto produktų tiekimo grandinės etape valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, kad vartotojams ir ūkininkams būtų užtikrintas didesnis maisto produktų kainodaros skaidrumas;
6. apgailestauja dėl Europos Komisijos nenoro atlikti pelno maržų pasiskirstymo maisto produktų tiekimo grandinėse tyrimą kaip numatyta pagal 2009 m. biudžeto procedūrą;
7. pažymi, kad žemės ūkio įmonių ir maisto produktų tiekimo grandinėje dalyvaujančių tiekėjų ir vartotojų pramonės subjektų nelygybė verslo skaidrumo srityje gali turėti neigiamos įtakos ūkininkų ir gamintojų grupių derybinei pozicijai;
8. ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti bandomąjį Europos ūkių kainų ir pelno stebėsenos centro, kuriam Parlamentas ir Taryba 2010 m. biudžete numatė skirti 1,5 mln. eurų asignavimų, įsteigimo projektą (papildant šią priemonę duomenimis apie kainas, maržas ir apimtis), įsteigti Komisijoje šį centrą ir vykdyti įvairių įprastų ir etiškai pagamintų produktų tvarios gamybos sąnaudų ir supirkimo kainų pagrindiniuose valstybių narių ūkininkavimo sektoriuose palyginimą atsižvelgiant į socialinę bei ekonominę padėtį;
9. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų tęsiama aukšto lygio grupės maisto produktų platinimo grandinės klausimams nagrinėti, kaip nuolatinio diskusijų forumo, veikla, nes akivaizdu, jog ši grupė yra svarbi priemonė nustatant problemas, rengiant rekomendacijas ir priimant strategijas, kurias taikant siekiama spręsti šiuo metu itin dažną nelygybės problemą;
10. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl privalomos kasmetinės pirmaujančių Europos prekybininkų, perdirbėjų, didmenininkų ir mažmenininkų atskaitomybės apie jų užimamą pagrindinių maisto produktų rinkos dalį (įskaitant duomenis apie platintojo prekės ženklą) ir kasmėnesinę jų pardavimų apimtį siekiant sudaryti visiems rinkos partneriams sąlygas numatyti paklausos, pasiūlos ir kainų pokyčių tendencijas maisto produktų tiekimo grandinėje;
11. pažymi, kad kai kuriose šalyse maisto perdirbimo pramonei tenka didžiausios maržos maisto produktų tiekimo grandinėje, tai patvirtino ir Komisija; taigi ragina ypač stebėti maisto perdirbimo pramonę ir atlikti su ja susijusius tyrimus siekiant užtikrinti kainų skaidrumą;
12. mano, kad būtina gerinti rinkos skaidrumą ir vartotojams teikiamos informacijos kokybę, kaip būtiną sąlygą siekiant atkreipti dėmesį į produktų kilmę ir užtikrinti tiek maisto produktų, tiek žemės ūkio produktų, tiek žemės ūkio maisto produktų įvairovę, kuri atspindėtų daugelio šalių ir regionų istoriją ir kultūrą ir skirtingą kiekvienos valstybės narės žemės ūkio pobūdį;
13. ragina Komisiją nustatyti įpareigojimą sandorių dokumentuose pateikti aiškių tiekėjo parduodamos vertės įrodymų, taip pat nurodyti grynąją kainą, kuri bus sumokėta už šį sandorį;
14. ragina Komisiją atlikti pagerintos privačių kokybės ir platintojų ženklų teisinės sistemos teikiamos naudos poveikio vertinimą siekiant, kad šių ženklų neatsirastų per daug ir kad vartotojams būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, taip pat, kad gamintojai turėtų daugiau galimybių patekti į rinką;
15. pabrėžia, jog būtina skatinti ir didinti Europos žemės ūkio maisto produktų gamybos pridėtinę vertę ir pradėti informacines kampanijas, skirtas informuoti vartotojus apie ūkininkų ir pramonės pastangas užtikrinti aplinkos apsaugą, maisto saugą ir gyvūnų gerovę;
Konkurencija
16. ragina nacionalines ir Europos konkurencijos tarnybas ir kitas su gamyba ir prekyba susijusias reguliavimo institucijas aktyviai kovoti su žemės ūkio produktų versle dirbančių prekybininkų, tiekimo įmonių, perdirbėjų ir maisto produktų tiekimo grandinėje veiklą vykdančių mažmenininkų dominavimu rinkoje; ragina šias tarnybas imtis veiksmų prieš visų rinkos dalyvių piktnaudžiavimą pirkėjo galia, dėl kurio ūkininkai stumiami į nepatogią derybinę padėtį;
17. ragina Komisiją iš naujo suderinti konkurencijos taisykles su BŽŪP siekiant ūkininkams ir jų tarpšakinėms organizacijoms suteikti priemones, kurios padėtų pagerinti jų derybinę poziciją;
18. ragina Komisiją ištirti, kokios yra vieno mažmenininko arba nedidelio skaičiaus mažmenininkų plataus masto įsiskverbimo į rinką pasekmės konkrečioje valstybėje narėje; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti korekcines priemones, siekiant naudos gamintojams ir vartotojams, jei nustatoma, kad mažmeninei veiklai arba rinkos daliai daromas antikonkurencinis poveikis;
19. ragina Komisiją iki 2010 m. pabaigos pateikti Parlamentui ataskaitą, į kurią būtų įtraukta duomenų apie piktnaudžiavimą pirkėjo galia ES, antikonkurencinę elgseną, nesąžiningą sutarčių sudarymo praktiką visoje maisto produktų tiekimo grandinėje pradedant sąnaudų sektoriumi ir baigiant vartotoju ir pasiūlytos reaguoti tinkamos priemonės;
20. ragina valstybes nares prireikus išplėsti savo nacionalinių konkurencijos tarnybų veiklos sritį sukuriant nesudėtingas įrodymų, susijusių su nesąžiningos sutartinės praktikos sukuriamais konkurencijos iškraipymais, rinkimo priemones;
21. mano, kad Bendrijos lygmeniu būtina uždrausti parduoti už mažesnę nei supirkimo kainą;
22. ragina Komisiją inicijuoti išsamų visos maisto produktų tiekimo grandinės tyrimą ir nustatyti, kokiu mastu sektoriuje piktnaudžiaujama pirkėjo galia; atkreipia dėmesį į 2009 m. sėkmingai atliktą konkurencijos farmacijos sektoriuje tyrimą;
23. ragina Komisiją persvarstyti kriterijus, kuriais remiantis šiuo metu vertinama antikonkurencinė elgsena (Herfindahlio indeksas); šis indeksas naudingas vertinant monopolio riziką, tačiau juo remiantis neįmanoma teisingai įvertinti antikonkurencinių sąmokslo ar oligopolinio pobūdžio veiksmų, su kuriais, kaip spėjama, susiduriama bent dalyje stambaus masto mažmeninės prekybos sektoriaus;
24. ragina Komisiją užtikrinti, kad maisto produktų tiekimo grandinėje būtų tikslingiau taikomos konkurencijos taisyklės, ir apsvarstyti galimybę pateikti Parlamentui ir Tarybai teisėkūros pasiūlymų šiuo klausimu siekiant tiekimo sektoriuose, maisto perdirbimo pramonės ir mažmeninės prekybos sektoriuose veiksmingai riboti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje ir stiprinti ūkininkų derybinę galią, kad jie galėtų imtis koordinuotų veiksmų prieš dominuojančius rinkos dalyvius padedant veiksmingoms gamintojų ir sektorių organizacijoms bei MVĮ;
25. mano, kad reikia skubiai persvarstyti Reglamentą Nr. 1234/2007 dėl bendro rinkų organizavimo siekiant stiprinti minėtąsias organizacijas ir kad reikėtų papildyti šio reglamento taikymo sritį ir įtraukti į jį tvarios gamybos praktiką, kaip sąlygą, kuria remiantis būtų netaikomos SESV 101 straipsnio nuostatos;
26. mano, kad ES lygmeniu bus būtina tam tikru mastu koordinuoti ir derinti nacionalines kovos su nesąžininga komercine praktika priemones;
27. ragina Komisiją parengti įvairesnių teisės aktų dėl geografiniu požiūriu itin savitų produktų, kuriems būdingos ypatingos specifinės vietinio ar regioninio pobūdžio savybės palyginti su standartiniais produktais;
28. ragina Komisiją parengti priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų išsaugotos įvairios maistinės, aplinkosauginės ir su sveikata susijusios savybės, ir pasirūpinti, kad ši įvairovė būtų suderinama su tinkamomis kainomis; iš esmės konkurencija turėtų būti vystoma remiantis ir įvairiomis kokybės savybėmis, kurias turėtų būti galima tinkamai įvertinti;
Piktnaudžiavimas pirkėjo galia ir nesąžiningas sutarčių sudarymas
29. ragina Komisiją užtikrinti, kad remiantis ES konkurencijos įstatymu būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui pirkėjo galia maisto produktų tiekimo grandinėje (nebūtų iškraipoma konkurencija), kuris dažnai reiškiasi vėluojant atsiskaityti su ūkininkais ar smulkiais perdirbėjais, keičiant pradines sutarties sąlygas, verčiant taikyti nuolaidas, perparduodant už nuostolingą kainą, reikalaujant tiekti prekes ypač dideliais kiekiais ir nustatant nepagrįstus mokesčius už įtraukimą į prekybos sąrašą, taip pat ragina, prireikus, pateikti atitinkamų teisėkūros pasiūlymų;
30. ypač prašo persvarstant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose atsiskaitymo už maisto produktus visoje maisto produktų tiekimo grandinėje laikotarpį sutrumpinti iki daugiausiai 30 dienų, o atsiskaitymo už greitai gendančius žemės ūkio produktus laikotarpį sutrumpinti dar daugiau (reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti išimtis gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams);
31. ragina Komisiją pasiūlyti išplėsti Europos konkurencijos teisės taikymo sritį, kadangi šiuo metu jos taikymo sritis siaura, o daugiausia dėmesio skiriama vartotojų gerovei ir problemoms dėl žemų maisto prekių kainų;
32. ragina Komisiją įvertinti, ar dėl atskirų platinimo tinklų nustatytų papildomų reikalavimų, kurie taikomi kartu su taisyklėmis, numatytomis pagal teisės aktus, ir kurie susiję su daržovių ir vaisių auginimo veikla bei pesticidų likučiais, gali būti sutrikdyta laisva prekyba ir nesąžiningais būdais stiprinama platintojų padėtis maisto produktų tiekimo grandinėje;
33. ragina parengti piktnaudžiavimo rinkoje atvejų, pvz., kai parduodama už savikainą mažesnėmis kainomis, o už pardavimą imamas komisinis mokestis, sąrašą, ir tokią praktiką visiškai uždrausti ES; ragina viešai skelbti reikalavimų nesilaikančių bendrovių pavadinimus ir taikyti joms sankcijas;
34. ragina Komisiją ištirti, kokiu mastu piktnaudžiavimas platintojo prekės ženklu (savo prekės ženklu) ir stambių prekybos tinklų vykdoma prekybos susivienijimų praktika skatina nesąžiningą konkurenciją, didina ūkininkams daromą spaudimą ir skatina sistemingą gamintojo kainų mažinimą; pabrėžia, kad piktnaudžiavimas platintojo prekės ženklu daro neigiamą poveikį gamintojų (ypač smulkiųjų) pajėgumui diegti naujoves; ragina Komisiją imtis veiksmų šiuo klausimu, kad nustatant kainas su ūkininkais ir gamintojų grupėmis būtų elgiamasi sąžiningai;
35. laikosi nuomonės, kad Komisijos rekomendacijose skatinti vertikalią maisto pramonės integraciją ne visada atsižvelgiama į būtinybę keisti ūkininkų, platintojų ir maisto pramonės atstovų derybinės galios pusiausvyrą ir kad dėl šios priežasties šias strategijas reikėtų papildyti priemonėmis, atgrasančiomis nuo piktnaudžiavimo;
36. įspėja, kad pirkėjų nustatytas rangovinis ūkininkavimas, vertikali integracija ir prekių pirkimas tam tikram laikotarpiui, kurie turi vis daugiau įtakos, gali susilpninti konkurenciją ir pakenkti ūkininkų derybinėms pozicijoms; taigi ragina Komisiją ištirti šios rūšies sutartinių sąlygų poveikį ir prireikus imtis tinkamų priemonių;
37. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sąžiningai sudaryti sutartis tarp visų maisto produktų tiekimo grandinės dalyvių, remiantis su ūkininkų ir gamintojų organizacijomis, įskaitant sektoriaus ir tarpšakines organizacijas, suderėtomis sąlygomis, ir taip paskatinti tvarų ūkininkavimą ir užtikrinti aukščiausią produktų kokybę, sumažinti gamybos priemonių pirkimo kainas ir užtikrinti teisingas kainas bei sukurti lengvai prieinamą sistemą, padedančią apsisaugoti nuo pirkėjo daromų sutarčių pažeidimų; mano, kad standartinės sutartys galėtų būti naudingos priemonės, kurias turėtų būti privaloma taikyti kai kuriuose sektoriuose; pritaria valstybių narių keitimuisi geriausia patirtimi informavimo apie sutartinių santykių praktiką srityje, įskaitant informacijos teikimą Komisijai;
38. teigiamai vertina ir skatina maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriaus ombudsmenų pareigybių steigimą ir kitų arbitražo priemonių, skirtų sutarčių laikymuisi užtikrinti, taikymą; ragina Komisiją, rengiantis steigti visos ES maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriaus ombudsmeno, kuris turėtų užtikrinti elgesio kodeksų ir sutarčių laikymąsi bei geriausios patirties perėmimą skirtingų valstybių narių veiklos vykdytojams vykdant prekybos operacijas, pareigybę, išnagrinėti šioje srityje sukauptą patirtį;
39. ragina Komisiją atskleisti nesąžiningą praktiką, susijusią su įtraukimo į sąrašą mokesčiais ir kitais patekimo į rinką mokesčiais ir ištirti šiuos mokesčius pagal konkurencijos įstatymus; ragina Komisiją pasiūlyti vienodas taisykles dėl įtraukimo į sąrašus mokesčių ir patekimo į rinką mokesčių naudojimo ir ypač imtis veiksmų prieš pernelyg didelius mokesčius, kurių reikalauja platintojai;
40. mano, kad Komisija turėtų skatinti surengti didelio masto informavimo kampaniją Europoje siekiant informuoti ūkininkus apie jų teises, piktnaudžiavimus, kurių aukomis jie gali tapti, ir jiems prieinamas pranešimo apie piktnaudžiavimo atvejus priemones;
Spekuliacija
41. ragina Europos Sąjungą aktyviai siekti, kad būtų įsteigta nepriklausoma pasaulinė reguliavimo agentūra, kuri nustatytų pagrindinių prekių išankstinių sandorių ir pasirinkimo sandorių biržų veiklos taisykles ir įgyvendintų griežtas reguliavimo priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias visuotinei spekuliacijai pagrindinėmis maisto prekėmis;
42. prašo, kad vis didėjant orientavimuisi į rinką būtų taikomos priemonės, skirtos kovoti su nepaprastai dideliais kainų svyravimais, nes kai kurie maisto produktų tiekimo grandinės dalyviai naudojasi šiuo reiškiniu, tuo tarpu kiti akivaizdžiai dėl to patiria žalą; taigi ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktus dėl priemonių, skirtų kainų nepastovumui sustabdyti, siekiant sumažinti gamintojų pažeidžiamumą;
43. ragina Komisiją didinti Europos prekių biržos institucijų kompetenciją, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijai maisto prekėmis, taip pat siekti įgyvendinti tinkamas ES priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias spekuliacijai ne žemės ūkio prekėmis siekiant daryti įtaką žemės ūkio prekių ateities sandoriams;
44. ragina Komisiją pagerinti žemės ūkio prekių išvestinių produktų rinkų priežiūrą ir bendrą skaidrumą, taip pat padidinti prekybos ne biržoje skaidrumą, atsižvelgiant į būsimą Finansinių priemonių rinkos direktyvos ir kitų svarbių teisės aktų persvarstymą;
Savireguliacija
45. ragina Tarybą toliau skatinti savireguliacijos iniciatyvas ir galimybes steigti savitarpio pagalbos fondus, kuriuos naudojant būtų padedama spręsti problemas, susijusias su ekonomine rizika, ypač remti ekonomines ir gamintojų organizacijas, sektorių organizacijas ir ūkininkų kooperatyvus, ir taip stiprinti ūkininkų derybinę padėtį;
46. ragina valstybes nares parengti geros komercinės praktikos maisto produktų tiekimo grandinėje kodeksus, taip pat numatyti apskundimo priemones ir bausmes už nesąžiningą veiklą; Ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendro visoje ES taikytino kodekso siekiant iš naujo suderinti santykius maisto produktų tiekimo grandinėje; taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą visoje Europos taikyti sistemą, pagal kurią specializuotos institucijos valstybėse narėse stebėtų santykius tarp dominuojančių mažmenininkų ir jų tiekėjų;
47. mano, kad būtina skatinti geriau integruoti skirtingas grandinei priklausančias tarpšakines organizacijas ir rengti savanoriškas standartines sutartis, sudarant galimybes valstybėms narėms tam tikrais atvejais, ypač susijusiais su greitai gendančiomis prekėmis, reikalauti, kad šios sutartys būtų laikomos privalomomis;
Tvarios maisto produktų sistemos, maisto kokybė
48. apgailestauja dėl to, kad Komisija savo komunikate neatkreipia daugiau dėmesio į žemės ūkio svarbą maisto produktų tiekimo ir maisto pramonės ekonominės vertės grandinėje; atkreipia dėmesį į žemų supirkimo kainų ir struktūrinio gamybos pertekliaus koreliaciją ir į jų neigiamą poveikį tvarumui, maisto produktų kokybei, gyvūnų gerovei, žemės ūkio naujovėms ir užimtumui mažiau išsivysčiusiuose regionuose;
49. ragina Komisiją pasiūlyti priimti priemones, pagal kurias būtų remiamos ir skatinamos ūkininkų valdomos maisto produktų tiekimo grandinės, trumpos maisto produktų tiekimo grandinės ir ūkininkų turgūs, siekiant nustatyti tiesioginius ryšius su vartotojais ir sudaryti ūkininkams galimybes gauti teisingesnę galutinės pardavimo kainos dalį mažinant tarpininkų ir proceso pakopų skaičių;
50. ragina Komisiją savo veikloje ypatingą dėmesį atkreipti į padėtį besivystančiose šalyse ir nekelti pavojaus savarankiškam apsirūpinimui maistu šiose trečiosiose šalyse;
51. ragina Komisiją persvarstyti ES higienos standartus, susijusius su vietos ar nuotoline rinkodara ir produktų saugojimo trukme, decentralizuoti ir supaprastinti sertifikavimo ir kontrolės sistemas, taip pat skatinti tiesioginius gamintojo ir vartotojo ryšius bei trumpąsias maisto produktų tiekimo grandines;
52. mano, kad maisto produktų tiekimo grandinėje sudarant viešųjų pirkimų sutartis gamintojų organizacijoms, ūkininkų kooperatyvams ir MVĮ turėtų būti suteikiamos lengvatinės sąlygos; taigi ragina Komisiją pasiūlyti priemones šiuo klausimu;
53. tvirtina, kad reikia parengti griežtus žemės ūkio produktų kokybės reglamentus ir kad tai padaryti yra svarbu; atsižvelgdamas į tai, primena 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos, ir tvirtina, kad būtinai reikia, jog importuojami produktai atitiktų visus kokybės ir gamybos standartus, kad Europos produktai būtų saugomi nuo nesąžiningos konkurencijos;
54. primena, kad nuo ūkininkų pajamų pastovumo priklauso jų galimybės investuoti į aplinkai žalos nedarančias technologijas, klimato kaitos švelninimo priemones, atsinaujinančius energijos šaltinius ir aplinkos apsaugos priemones siekiant, kad žemės ūkis būtų tvarus; taip pat primena, kad iš ūkininkų reikalaujama laikytis aukštų aplinkos apsaugos standartų, o šie reikalavimai bus dar labiau sugriežtinti vykdant bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m.;
55. mano, kad būtina gerinti maisto produktų tiekimo grandinės organizavimą ir toliau ją racionalizuoti, siekiant sumažinti pervežant maisto produktus daromą poveikį aplinkai („maisto produktų mylios“) ir skatinti vietos maisto produktų pardavimą;
56. pabrėžia, kad investicijomis į ūkio produktų konservavimo ir pakavimo įrangą galima labai prisidėti prie to, kad būtų užtikrintos teisingos šių produktų kainos;
57. pabrėžia, kad būtina užtikrinti tvarią kaimo ekonomikos plėtrą skatinant perdirbti žemės ūkio produktus ūkiuose ir juose vykdyti ne žemės ūkio veiklą norint padidinti darbo vietų skaičių ir gauti papildomų pajamų;
58. ragina Komisiją remti vietos ir regionines maisto produktų rinkodaros iniciatyvas ir be reikalo neapsunkinti jų reguliavimu ir biurokratizmu, nes šios iniciatyvos labai padeda žemės ūkio įmonėms kurti pridėtinę vertę;
Apsirūpinimas, viešasis maitinimas, maisto atliekos
59. ragina Komisiją persvarstant ES standartus skirti deramą dėmesį ir vietose įsikūrusiems, pvz., vykdantiems natūrinę gamybą, gamintojams;
60. ragina Komisiją įvertinti galimybes pakeisti viešojo maitinimo paslaugų viešojo pirkimo taisykles ir taip skatinti tvarų ūkininkavimą ir gyvūnų gerovę bei plėtoti sezoninių ir vietos maisto produktų tiekimą;
61. mano, kad pagal viešuosius pirkimus, pvz., įgyvendinant specialias pieno produktų, vaisių ir daržovių tiekimo mokykloms programas, turėtų būti užtikrinama prieiga smulkiems vietos gamintojams ir vietos gamintojų grupėms;
62. mano, kad reikėtų imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamos tiesiogiai ūkininkų valdomos žemės ūkio rinkos ir gamintojų prekybos taškų steigimas, kad šie gamintojai galėtų siūlyti savo produktus vartotojams tiesiogiai, taip pat pradėti taikyti programas, pagal kurias būtų skatinama parduoti produktus vietos rinkose;
63. ragina Komisiją pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai išanalizuoti didelio kiekio maisto atliekų maisto produktų tiekimo grandinėje problemą, kurios daugelyje valstybių narių sudaro iki 30 proc. pagaminto maisto, ir imtis veiksmų rengiant informacines kampanijas didelės maisto vertės tema;
64. tvirtina, kad reikia plėtosi maisto programas, skirtas tiems ES piliečiams, kuriems jų reikia, pvz., labiausiai nepasiturintiems, vyresnio amžiaus asmenims ir jaunimui;
65. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/food/files/high_level_group_2008/documents_hlg/final_recommendations_hlg_17_03_09_en.pdf
- [2] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2009)0191.
- [3] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2008)0054.
- [4] http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/agricult/113636.pdf.
- [5] COM(2009) 0591, įžanga.