Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0010/2012Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0010/2012

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl maisto platinimo grandinės disbalanso (2011/2904(RSP))

16.1.2012

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu B7‑0021/2012, B7-0675/2011 ir B7‑0676/2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

Paolo De Castro, Luis Manuel Capoulas Santos, Luís Paulo Alves S&D frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0006/2012

Procedūra : 2011/2904(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0010/2012
Pateikti tekstai :
B7-0010/2012
Priimti tekstai :

B7‑0010/2012

Europos Parlamento rezoliucija dėl maisto platinimo grandinės disbalanso (2011/2904(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.[1], 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją „Žemės ūkio pripažinimas strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimo maistu saugumą“[2] ir 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją „BŽŪP artėjant 2020 m.: su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“,

–   − atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009) 0591) ir į įvairius prie šio komunikato pridedamus darbo dokumentus, taip pat į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją „Sąžiningos pajamos ūkininkams: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė[3]“,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimą, kuriuo įkuriamas veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumas (2010/C 210/03),

–   − atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 17 d. Žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės galutines rekomendacijas ir 2010 m. kovo 29 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės,

–   atsižvelgdamas į Eurostato duomenis dėl žemės ūkio gamybos priemonių kainų indeksavimo (gamybos išlaidos) ir žemės ūkio produktų kainų indeksavimo (pardavimo kainos),[4]

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl būtinybės ištirti ir ištaisyti Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimą savo galiomis[5] ir į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. Jungtinės tyrimų grupės ataskaitą dėl nedidelių sąnaudų ūkininkavimo sistemų: galimybė vystyti tvarų žemės ūkį[6],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009) 0591) nurodyti rimti maisto platinimo grandinės trūkumai dėl derybinės galios, kurie sukelia nesąžiningą verslo praktiką, kaip pavyzdžiui: vėluojančius mokėjimus, vienašališką sutarčių sąlygų pakeitimą, prieigos prie rinkos ribojimą; nepakankamą informavimą apie kainodarą; netolygų pelno maržų pasiskirstymą maisto grandinėje; tiekėjų ar pirkėjų piktnaudžiavimą įtaka rinkoje, pavyzdžiui: karteliniai susitarimai ir perpardavimo kainų palaikymas;

B.  kadangi labai didelių mažmenininkų koncentracija Europos Sąjungoje daro neigiamą poveikį gamintojams ir kitiems tiekėjams, nes dėl jos didėja susitariančiųjų šalių galios skirtumai; kadangi žemės ūkio produktų gamintojai ir žemės ūkio produkcijos pramonė praranda vis daugiau derybinės galios palyginti su šių didžiųjų grupių galia nustatant kainas vertės grandinėje − pradedant gamyba ir perdirbimą ir baigiant galutiniu vartotoju;

C. kadangi darnūs prekybos santykiai ne tik pagerintų maisto produktų tiekimo grandinės veiksmingumą, bet būtų naudingi dėl padidėjusios konkurencijos ir taip pat būtų naudingi ūkininkams,

D. kadangi dėl didelio žemės ūkio prekių kainų ir ūkio gamybos medžiagų sąnaudų nepastovumo atsirado daugiau netikrumo dėl ūkininkų pajamų ir ilgalaikių investicijų,

E.  kadangi didėjant gamybos sąnaudoms ir nesant galimybei šias sąnaudas kompensuoti maisto platinimo grandinėje trumpuoju laikotarpiu kyla pavojus žemės ūkio bendrovių išlikimui, todėl mažėja gamybinis pajėgumas valstybėse narėse ir gilėja prekybos balansų, importo apimties, nepastovumo ir priklausomybės nuo išorės rinkų problemos;

F.  kadangi kai kurių valstybių narių konkurencijos tarnybos nustatė keturias pagrindines sritis, kuriose disbalansas maisto tiekimo grandinėje yra itin akivaizdus: vienašališkas sutarčių sąlygų primetimas, nuolaidų taikymo tvarka, baudos ir mokėjimo sąlygos;

G. kadangi dėl mūsų dienomis plintančios nesąžiningos prekybos praktikos ūkininkams sunku investuoti ir taikyti naujoves (ypač aplinkai nekenkiančių technologijų, klimato kaitos švelninimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityse, nors reikalaujama, kad ūkininkai laikytųsi aukštų aplinkos apsaugos standartų, ir šie reikalavimai bus toliau griežtinami vykdant bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m.),

H. kadangi 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate rekomenduojama skatinti žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimą ir konsolidavimą ir sudaryti geras sąlygas jiems skatinant kurti savanoriškas žemės ūkio produktų gamintojų organizacijas;

I.   kadangi vartotojams taip pat daro neigiamą poveikį tokia praktika, nes gamintojams ir kitiems tiekėjams mokant mažas kainas kainos vartotojams nebūna mažesnės;

1.  pabrėžia, kad disbalanso maisto platinimo grandinėje problema svarbi Europos mastu ir jai spręsti reikia rasti konkrečių Europos lygmens priemonių, turint mintyje strateginę žemės ūkio maisto produktų svarbą Europos Sąjungai; primena, kad užimtumas maisto tiekimo grandinėje, žemės ūkyje, žemės ūkio maisto produktų pramonėje ir platinimo sferoje sudaro 7 proc. viso ES užimtumo ir jis vertinamas 1400 mlrd. EUR per metus − šis skaičius didesnis nei bet kurio kito gamybos sektoriaus ES;

2.  ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl tvirtų Bendrijos teisės aktų, kuriuos taikant ir neiškraipant tinkamo rinkų veikimo būtų užtikrinti teisingesni ir skaidresni maisto produktų gamintojų, tiekėjų, perdirbėjų ir platintojų santykiai ir tinkamai įgyvendinamos jau galiojančios taisyklės, ypač todėl, kad iš naujausių Eurostato žemės ūkio pajamų duomenų matyti, jog nuo 2009 m. ūkių pajamos ES sumažėjo 11,6 proc., o 2000–2010 m. bendros ES ūkininkų gamybos medžiagų sąnaudos vidutiniškai padidėjo 40 proc.;

3.  tvirtina, kad valstybės narės turėtų aktyviai dalyvauti steigiant konsultacijų forumus, kuriuose būtų tinkamai atstovaujama maisto produktų tiekimo grandinės dalyviams, kad būtų skatinamas dialogas ir nustatomos gairės siekiant užtikrinti teisingesnius ir geriau subalansuotus santykius; primena, jog tokios oficialios konsultacijos padeda apsaugoti gamintojus ir tiekėjus ir užkirsti kelią represinėms priemonėms platinimo sektoriuje;

4.  ragina nacionalines ir Europos konkurencijos tarnybas ir kitas gamybos ir prekybos veiklą reguliuojančias institucijas imtis veiksmų prieš dominuojančių didmenininkų ir mažmenininkų piktnaudžiavimą pirkėjo įtaka, dėl kurio ūkininkai sistemiškai stumiami į itin nepatogią derybinę padėtį;

5.  pritaria Komisijos rekomendacijai dėl bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis dėl mainų geriausiais patirties pavyzdžiais apie informavimą apie sutartinių santykių ir dėl standartinių kontraktų rinkinių parengimą;

6.  ragina sukurti sistemą, skirtą šiai praktikai efektyviai kontroliuoti taikant administracines ar teismines priemones, parengti vertinimo ir stebėsenos sistemą, kurią taikytų valstybės narės ir koordinuotų Europos Komisija, ir nustatyti atgrasomąsias sankcijas, kurios būtų veiksmingai ir laiku taikomos;

7.  turėdamas mintyje sutarčių sąlygų ir piktybinės komercinės praktikos klausimą, ragina sustiprinti priemones, kuriomis užtikrinama, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, ir, jei reikia, nustatyti naujas priemones siekiant kiek galima labiau sumažinti ir Europos lygmeniu suvienodinti laikotarpį nuo pristatymo iki faktiškai tiekėjų gauto atsiskaitymo; todėl pabrėžia, kad reikia skubiai išspręsti nepriimtinas problemas, su kuriomis susiduria greitai gendančių produktų, kurių galiojimo terminas yra trumpas, gamintojai, nes šie produktai greitai parduodami prekybos centruose, tačiau su gamintojais atsiskaitoma tik po kelių mėnesių ir jie susiduria su didelėmis pinigų srauto problemomis;

8.  ragina Europos Komisiją patobulinti Europos kainų stebėjimo priemonę ir sukurti vartotojui patogią, skaidrią ir daugiakalbę sąsają, kuri leistų vartotojams ir suinteresuotosioms šalims palyginti pagrindinių maisto produktų kainas kiekviename maisto produktų tiekimo grandinės etape tam tikroje valstybėje narėje ir tarp skirtingų valstybių narių;

9.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymų dėl BŽŪP reformos projekte pateikiamas priemones, kuriomis siekiama stiprinti ūkininkų padėtį maisto produktų tiekimo grandinėje remiant gamintojų organizacijas ir tarpšakines organizacijas bei skatinant trumpas grandines tarp gamintojų ir vartotojų, kaip pavyzdžiui vietinių produktų rinkas; mano, kad ūkininkų padėties stiprinimas padės jiems gauti teisingesnę pridėtinės vertės dalį;

10. ragina Komisiją iš naujo suderinti konkurencijos taisykles su BŽŪP siekiant ūkininkams ir jų tarpšakinėms organizacijoms suteikti priemones, kurios padėtų pagerinti jų derybinę poziciją; ragina atlikti esamos ES konkurencijos teisės pakeitimus siekiant, kad būtų labiau atsižvelgta į neigiamą vertikalios koncentracijos poveikį visai maisto produktų tiekimo grandinei, o ne tik būtų skiriamas dėmesys atitinkamai įvairių įmonių padėčiai rinkoje ir konkurencijos iškraipymui, remiantis vien tik jos žalingu poveikiu vartotojams;

11. pabrėžia, kad, norint užtikrinti tam tikro masto koordinavimą ir derinimą vidaus rinkoje, būtina taikyti ES masto priemones; siekiant spręsti derybinės galios ir nesąžiningos praktikos klausimus nacionaliniu lygmeniu jau imtasi įvairių nacionalinių iniciatyvų ir priemonių (vienos šalys parengė elgesio kodeksus, kitos priėmė teisės aktus, pagal kuriuos uždrausta verstis nesąžininga praktika);

12. ragina Komisiją atlikti išsamų tyrimą dėl 27 nacionalinių konkurencijos institucijų požiūrių ir politikos skirtumų ir paskatinti parengti sprendimus, kurie apimtų visus maisto gamybos grandinės partnerius ir užkirstų kelią vienos ar kelių gamybos medžiagų arba parduotos produkcijos grandinės dalių dominuojančiai padėčiai, dėl kurios dažniausiai nukenčia žemės ūkio gamintojai;

13. primygtinai reikalauja, kad atskleidus piktnaudžiavimo atvejus būtų taikomos sankcijos, kurios turi atitikti maisto produktų grandinės dalyviams padarytą finansinę ir komercinę žalą ir kurios turi būti administruojamos pakankamai greitai, kad būtų užtikrintas jų stiprus atgrasomasis poveikis; siūlo, kad valstybės narės pradėtų taikyti reikalavimus dėl veiksmingų skundų priemonių, kurias papildytų baudos, kad nukentėjusios šalys galėtų pateikti skundus nebijodamos, kad praras atitinkamą sutartį;

14. mano, jog disbalanso maisto produktų platinimo grandinėje problema bus išspręsta nauja sistema, kurioje būtų suderinta reguliavimas, konkurencijos teisės pakeitimai ir horizontalesni teisės aktai, taikant kartu su esamais ir naujais savanoriškai sudarytais savireguliavimo susitarimais; tvirtina, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įtraukdamos gamintojus, pramonės subjektus, tiekėjus, mažmenininkus ir vartotojų atstovus ir geriausiai pasinaudodama esama sinergija, turėtų skatinti kurti geriausią praktiką ir (arba) elgesio kodeksus;

15. mano, kad reikėtų teikti pirmenybę ES masto informavimo kampanijai, kurios metu ūkininkai būtų supažindinami su jų sutartinėmis teisėmis, taip pat su dažniausiai pasitaikančiais neteisėto ir nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavimo sudarant sutartis ir vykdant komercinę veiklą atvejais;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.