PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos Vadovų Tarybos 2011 m. gruodžio 8–9 d. susitikimo (2011/2546(RSP))

16.1.2012

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Guy Verhofstadt ALDE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0003/2012

B7‑0011/2012

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Vadovų Tarybos 2011 m. gruodžio 8–9 d. susitikimo (2011/2546(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 9–10 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į šešių teisės aktų dėl ekonomikos valdysenos rinkinį ir į du Komisijos pasiūlymus dėl tolesnio fiskalinės drausmės griežtinimo[1],

–   atsižvelgdamas į derybų dėl tarptautinio susitarimo dėl sustiprintos ekonominės sąjungos projekto padėtį,

–   atsižvelgdamas į dokumentą, kurį Parlamento vardu pateikė jo atstovai ad hoc darbo grupėje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

1.  išreiškia savo abejones dėl būtinybės sudaryti tokį tarpvyriausybinį susitarimą, kurio daugelį pagrindinių tikslų galima geriau ir veiksmingiau pasiekti taikant ES teisę, taip pat ryžtingai, skubiai ir tvariai reaguojant į esamą finansų ir ekonomikos krizę bei į socialinę krizę daugelyje ES valstybių narių; tačiau yra ir toliau pasirengęs ieškoti konstruktyvaus sprendimo;

2.  patvirtina, kad remia dokumentą, kurį ad hoc darbo grupei pateikė Parlamentui atstovaujantys nariai, kuriuos paskyrė Pirmininkų sueiga; apgailestauja, kad kol kas 2012 m. sausio 10 d. susitarimo projektas neatitinka Europos Parlamento pasiūlymų, pažymi, kad daugelis valstybių narių remia kai kuriuos pasiūlymus, pateiktus per 2012 m. sausio 12 d. susitikimą; svarstys savo poziciją, kai gaus galutinį projektą, kurį pateikti numatyta 2012 m sausio 18 d.;

3.  yra tvirtai įsitikinęs, kad tik taikant Bendrijos metodą pinigų sąjunga gali būti plėtojama sukuriant tikrą ekonominę ir fiskalinę sąjungą; primena, kad ES yra politinis projektas, grindžiamas bendromis vertybėmis ir tvirtomis bendromis institucijomis bei bendrų taisyklių laikymusi;

4.  taip pat ypač reikalauja, kad:

–    naujajame susitarime būtų nedviprasmiškai ir aiškiai pripažįstama, kad ES teisė yra viršesnė už jo nuostatas;

–    visų šio susitarimo įgyvendinimo priemonių būtų imamasi laikantis atitinkamų ES Sutartyse numatytų procedūrų;

–    susitarimas atitiktų ES teisės nuostatas, ypač atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakto skaičius, ir kad tuo atveju, kai susitariančiosios šalys norėtų įsipareigoti siekti tikslų, kurie prieštarauja ES teisės nuostatoms, jos tai darytų pagal taikytinas ES teisines procedūras ir dėl to nebūtų nustatomi dvigubi standartai;

–    būtų laikomasi demokratinės atskaitomybės principo šiuo tikslu stiprinant Parlamento dalyvavimą visais aspektais Europos ekonomikos koordinavimo ir valdysenos procese;

–    nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento bendradarbiavimas vyktų pagal ES Sutartis, laikantis Sutarties 1 protokolo 9 straipsnio nuostatų;

–    naujajame susitarime teisiškai privaloma forma būtų įtvirtintas susitariančiųjų šalių įsipareigojimas imtis visų reikalingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad susitarimas ne vėliau kaip per penkerius metus iš esmės būtų įtrauktas į Sutartį;

5.  dar kartą ragina užtikrinti stabilumo ir tvaraus augimo Sąjungą mano, kad vien tik fiskalinės drausmės, kuri yra tvaraus augimo pagrindas, neužteks siekiant ekonomikos atsigavimo ir kad susitarime turi būti aiškiai pareikšta, jog Europos vadovai imsis tokių pat energingų veiksmų abiejose srityse, ir todėl primygtinai ragina į susitarimą įtraukti susitariančiųjų šalių įsipareigojimą taikyti priemones, kuriomis būtų skatinama didesnė konvergencija ir konkurencingumas, taip pat parengti pasiūlymus dėl skolų grąžinimo fondo, projektų obligacijų, finansinių sandorių mokesčio pagal ES teisę ir, užtikrinant fiskalinę drausmę, stabilumo obligacijų gaires;

6.  pabrėžia, kad tie patys instituciniai, teisiniai ir politiniai aspektai svarbūs kitų daugiašalių susitarimų, susijusių su finansų krize, atvejais, pvz., Europos stabilumo mechanizmo atveju, taigi reikalauja, kad EP taip pat dalyvautų šiose derybose;

7.  pasilieka teisę naudotis visomis turimomis politinėmis ir teisinėmis priemonėmis, skirtomis ES teisei ir ES institucijų vaidmeniui ginti, ypač tuo atveju, jei galutinio susitarimo dalys bus nesuderinamos su ES teisės nuostatomis;

8.  primena Komisijai, kad jos pareiga – visapusiškai atlikti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, institucinį vaidmenį;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybių ir vyriausybių vadovams, Tarybos pirmininkui, Euro grupės pirmininkui, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.

 

 

• [1]  Reglamentas dėl valstybių narių ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (COM(2011) 819 galutinis) ir Reglamentas dėl biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo bendrųjų nuostatų (COM(2011) 821 galutinis).