PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl disbalanso maisto produktų tiekimo grandinėje (2011/2904(RSP))
16.1.2012
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Alfreds Rubiks, Patrick Le Hyaric, João Ferreira, Nikolaos Chountis, Kartika Tamara Liotard, Marisa Matias, Willy Meyer, Jean‑Luc Mélenchon GUE/NGL frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0006/2012
B7‑0013/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl disbalanso maisto produktų tiekimo grandinėje (2011/2904(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m., 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu ir 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009) 0591) ir į įvairius prie šio komunikato pridedamus darbo dokumentus, taip pat į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė,
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimą, kuriuo įkuriamas veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumas (2010/C 210/03),
– atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 17 d. Žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės galutines rekomendacijas ir 2010 m. kovo 29 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės,
– atsižvelgdamas į Eurostato duomenis dėl žemės ūkio gamybos priemonių kainų indeksavimo (gamybos išlaidos) ir žemės ūkio produktų kainų indeksavimo (pardavimo kainos),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių ir į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje,
– atsižvelgdamas į 2008 m. Jungtinio tyrimų centro ataskaitą „Nedidelių sąnaudų ūkininkavimo sistemos: galimybė vystyti tvarų žemės ūkį“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ūkininkų pajamų problema toliau gilėja ir vartotojų už produktus mokama kaina neatsispindi ūkininkams sumokamoje kainoje už jų produkciją;
B. kadangi maisto produktų sistemose dominuoja industrializuoto žemės ūkio, kurį kontroliuoja kelios tarptautinės maisto bendrovės ir maža stambiųjų mažmeninių prekybininkų grupelė, modelis; kadangi šis modelis yra toks, kuris duoda pelną, tačiau visiškai neužtikrina, kad žmonėms būtų tiekiamas sveikas ir prieinamas maistas, o ūkininkams tektų sąžiningos pajamos, ir vis daugiau dėmesio skiriama žaliavų gamybai, pvz., agrokurui, gyvūnų pašarams ar pagrindinių produktų pasėliams;
C. kadangi ES žemės ūkio produktų gamintojai ir žemės ūkio pramonė praranda vis daugiau derybinės galios palyginti su stambiųjų mažmeninių prekybininkų galia nustatant kainas vertės grandinėje − pradedant gamyba ir perdirbimu ir baigiant galutiniu vartotoju;
D. kadangi apsirūpinimo maistu savarankiškumas suteikia šaliai teisę apibrėžti savo žemės ūkio ir maisto politiką, pagrįstą gyventojų poreikiais ir savo aplinka, o ne tarptautinėmis PPO nustatytomis prekybos taisyklėmis;
E. kadangi didėja valstybių narių disbalansas – gamybos sistemos yra įvairiuose santykiniuose išsivystymo etapuose, dėl to tose šalyse, kurių gamybos sistemos trapesnės, auga deficitas ir didesnė maisto priklausomybė;
F. kadangi ūkininkams neužtikrinama teisinga kaina už jų gaminamus produktus ir taip dauguma jų skatinami palikti žemės ūkio sektorių;
G. kadangi Komisija nesprendžia stambiųjų prekybininkų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi maisto produktų tiekimo grandinėje problemos;
H. kadangi maisto produktų gamintojų, mažmeninių prekybininkų ir tiekėjų santykiams aiškiai trūksta pusiausvyros ir prekybininkai daugiausia pelnosi iš nuosmukio, o gamintojai laikosi nustatytų kainų;
1. griežtai nepritaria dabartinei galios vienose mažmeninės prekybos ir stambiosios pramonės rankose koncentracijai ir prašo ieškoti sprendimų, kad koncentracija būtų sustabdyta ir panaikinta, konkrečiai, kad būtų tinkamas maisto produktų tiekimo grandinės reguliavimas;
2. primena, kad užimtumas maisto produktų tiekimo grandinėje, žemės ūkyje, žemės ūkio maisto produktų pramonėje ir platinimo sferoje sudaro 7 proc. viso ES užimtumo ir jo vertė yra 1400 mlrd. EUR per metus − šis skaičius didesnis nei bet kurio kito gamybos sektoriaus ES;
3. prašo, kad sąžiningas ir orumo nežeminantis ūkininkų atlyginimas būtų ES prioritetu ir kad ūkininkų ir jų organizacijų derybinės galios būtų žymiai padidintos;
4. prašo, kad maisto produktų tiekimo grandinė būtų sąžininga ir skaidri, siekiant išvengti stambiųjų mažmeninių prekybininkų piktnaudžiavimo, ir ragina Komisiją sudaryti ūkininkams galimybių gauti visą informaciją apie gamintojų ir prekiautojų siūlomas kainas;
5. rimtai ragina parengti aiškią, tikslią ir objektyvią piktybinių ir nesąžiningų veiksmų apibrėžtį;
6. ragina kiek įmanoma sugrąžinti perkeltą maisto gamybą ir užbaigti didžiulių mažmenininkų viešpatavimą maisto grandinės pramonėje;
7. pasisako už veiksmingų reguliavimo mechanizmų maisto tiekimo grandinėje sukūrimą, kuriais siekiama apginti gamintojus, nustatyti aiškius sutartinius santykius, ypač mažiems ir vidutiniams gamintojams, ir užtikrinti užimtumą žemės ūkio sektoriuje, bei importo sumažinimą nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis;
8. skubiai ragina užtikrinti ūkiams teisingas ir rentabilias kainas už žemės ūkio produkciją ir sustiprinti daugiapakopį apsaugos tinklą, įskaitant krizės atveju taikomą apsaugos mechanizmą, siekiant sumažinti pardavimo kainų svyravimus, kuriuos sukelia finansinės spekuliacijos žemės ūkio prekėmis;
9. ragina decentralizuoti maisto grandines, skatinti diversifikuotas rinkas, grindžiamas solidariomis ir sąžiningomis kainomis, trumpas tiekimo grandines ir sustiprinti ryšius tarp gamintojų ir vartotojų vietos maisto produktų tinkluose, užkertant kelią centrinių pirkimo skyrių ekspansijai ir galiai;
10. ragina Komisiją išsaugoti gamybos kvotų sistemą, be kita ko, pieno ar cukraus sektoriuose; kvotų sistema turėtų būti pritaikyta prie kiekvienos šalies poreikių ir prie jos gamybos sistemos santykinės išsivystymo stadijos, taip būtų sudarytos sąlygos santykiniam valstybių narių, turinčių didesnį deficitą, vystymuisi;
11. remia didžiausių prekybos pelno maržų nustatymą, ypač dideliems prekybos centrams ir mažmeninės prekybos įmonėms, orientacine laikant gamintojams mokamą kainą, nes tai būdas skatinti teisingą pridėtinės vertės paskirstymą maisto tiekimo grandinėje;
12. pasisako už nacionalinių sistemų, skirtų kainų mažmeninėje prekyboje ir prekybos centruose formavimo ir raidos stebėjimui sukūrimą ir veikimą;
13. smerkia manipuliacijas kainomis ir kainų derinimą dideliuose platinimo sektoriuose, ragina imtis skubių veiksmų siekiant tai nutraukti ir padaryti, kad kainų formavimo procesas būtų aiškus galutiniam vartotojui;
14. mano, kad aprūpinimo maistu saugumas, maisto sauga, ekosistemos ir socialinės struktūros pirminiame sektoriuje išsaugojimas skirtingose valstybėse narėse reikalauja atmesti prekybos liberalizavimą ir keisti tarptautinės prekybos orientaciją į papildomumo, o ne konkurencijos logiką;
15. pabrėžia trumpos maisto tiekimo grandinės svarbą ir mano, kad ES turėtų aktyviai remti vietos ir regioninę gamybą bei vietos ir regionines rinkas, taip pat skatinti gamybos ir vartojimo ciklų sutrumpinimą, kaip išankstinę sąlygą socialiniam, ekonominiam ir aplinkos tvarumui;
16. pasisako už tai, kad nedelsiant būtų priimtos priemonės siekiant sustabdyti dempingo veiksmus tarp valstybių narių, kurie vykdomi, pvz., pieno sektoriuje;
17. primena, kad žemės ūkio politika turi suteikti smulkiems ir vidutiniams ūkiams, įskaitant šeimos ūkius, galimybes uždirbti tinkamas pajamas, gaminti pakankamą atitinkamos kokybės maisto kiekį vartotojams prieinamomis kainomis, kurti darbo vietas, skatinti kaimo plėtrą ir užtikrinti aplinkos apsaugą ir tvarumą;
18. prašo sukurti teisinę sistemą, kuri: užtikrintų stabilias ir sąžiningas kainas maisto produktų gamintojams; skatintų aplinkai nekenksmingą žemdirbystę; internalizuotų išorės sąnaudas; ir padėtų įgyvendinti žemės reformą;
19. griežtai kritikuoja Europos Komisijos pasiūlymą dėl BŽŪP reformos ir jos tikslus, susijusius su reguliavimo panaikinimo siekiu; tvirtina, kad dėl to atsirastų dar didesni pusiausvyros sutrikimai maisto tiekimo grandinėje; pasisako už žemės ūkio politiką, kurios principai yra:
– – teisė į aprūpinimo maistu saugumą ir aprūpinimo maistu savarankiškumą, patenkinant kiekvienos šalies poreikius ir atsižvelgiant į jos specifiką;
– – rinkos reguliavimo priemonių egzistavimas siekiant kovoti su gamybos sektorių nestabilumu, kurio priežastys – gamybos ir vartojimo svyravimai, ir užtikrinti teisingas kainas gamintojams;
– – teisingas subsidijų paskirstymas ūkininkams, gamintojams ir valstybėms narėms, taip pat pagalbos gamybai schema, tinkamai pritaikyta nacionaliniu, regioniniu ir sektorių lygmenimis;
20. ragina Komisiją skubiai sustabdyti finansines spekuliacijas maisto produktų ir pagrindinių produktų kainų sektoriuje, taip pat biologinio kuro sektoriuje, kuris dabar labiau nei bet kada anksčiau daro įtaką maisto tiekimo grandinei;
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.