PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Irano ir jo branduolinės programos (2012/2512(RSP))
25.1.2012
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Johannes Cornelis van Baalen, Marietje Schaak, Alexander Alvaro ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0017/2012
B7‑0017/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano ir jo branduolinės programos (2012/2512(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2011 m. sausio 21 ir 22 d. po Stambule vykusių derybų su Iranu E3+3 vardu padarytą pareiškimą;
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2011 m. lapkričio 18 d. pareiškimą dėl Irano,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano Islamo Respublikos, ypač į 2010 m. vasario 10 d. ir 2011 m. kovo 11 d. rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į Irano įsipareigojimą laikytis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), būtinybę, kad visos šios sutarties šalys visapusiškai vykdytų visus savo įsipareigojimus, ir primindamas šios sutarties I ir II straipsniuose nustatytą jos šalių teisę taikiais tikslais be diskriminacijos plėtoti mokslinius tyrimus, gaminti ir naudoti atominę energiją;
– atsižvelgdamas į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdybos rezoliuciją (GOV/2006/14), kurioje teigiama, kad Irano branduolinės energetikos klausimo sprendimas prisidėtų prie visuotinių branduolinio ginklo neplatinimo pastangų ir padėtų pasiekti Artimųjų Rytų be masinio naikinimo ginklų, įskaitant jų pristatymo priemones, tikslą
– atsižvelgdamas į agentūros TATENA valdybai 2011 m. lapkričio 8 d. pateiktą Norvegijos, Lenkijos ir Jugoslavijos garantijų susitarimo ir atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų nuostatų vykdymo Irano Islamo Respublikoje ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų rezoliucijas, įskaitant rezoliuciją Nr. 1696 (2006), Nr. 1737 (2006), Nr. 1747 (2007), Nr. 1803 (2008), Nr. 1835 (2008), Nr. 1887 (2009) ir Nr. 1929 (2010), taip pat į JT pirmininko 2006 m. kovo 26 d. pareiškimą (S/PRST/2006/15) ir iš dar kartą pabrėždamas savo pritarimą jų nuostatoms,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi svarbu dėti pastangas, kad derybų būdu būtų rastas sprendimas, kuris užtikrintų, kad Irano branduolinė programa būtų tik vykdoma tik taikiais tikslais, ir šiomis aplinkybėmis atkreipdamas dėmesį į Turkijos ir Brazilijos pastangas sudaryti su Iranu susitarimą dėl Teherano mokslinių tyrimų reaktoriaus, kuris galėtų padėti sustiprinti pasitikėjimą;
B. kadangi, be to, pranešime atsižvelgiama į tai, kad Iranas tęsia savo branduolinio sodrinimo ir perdirbimo veiklą, kurią jis yra įpareigotas nutraukti pagal kelias Saugumo Tarybos rezoliucijas; kadangi vis dėlto pagal pačią Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) valstybių, kurios yra šios sutarties šalys, sodrinimo veikla nėra draudžiama ir todėl Irano sodrinimo programa nepažeidžia NPT;
C. kadangi Iranas, pranešdamas, kad Fordo įrenginys bus pradėtas naudoti vasario mėn. ir kad jame uranas bus sodrinamas iki 20 proc., taip pat patvirtino, kad tikisi, jog sausio mėn. pabaigoje atvyks agentūros TATENA inspektoriai ir mėnesį tikrins įrenginį;
1. dar kartą ragina Iraną nedelsiant sustabdyti sodrinimo technologijų kūrimą, nes tai gerokai viršija būtinybę užtikrinti saugų kuro tiekimą civiliniais tikslais ir rodo, kad nepaisoma tarptautinio susirūpinimo slaptais kariniais ketinimais;
2. pripažįsta, kad sankcijos ir diplomatinės priemonės galėtų padėti priversti Irano vyriausybę pripažinti JT rezoliucijas ir jų laikytis, kad būtų galima išvengti karinės intervencijos; atsižvelgdamas į tai, kad šios sankcijos iki šiol nedavė tarptautiniu mastu siekiamų rezultatų; apgailestauja dėl to, kad Kinija ir Rusija JT Saugumo Taryboje ir toliau atsisako remti Iranui taikomas sankcijas;
3. prašo, kad sankcijos ir ribojamosios priemonės būtų nukreiptos į siekiamą tikslą ir jį atitiktų, kad jomis būtų siekiama paveikti tik represinių ar nusikalstamų režimų elitą ir atsakingus nevalstybinius žlugusių valstybių veikėjus, kad kiek įmanoma būtų sumažintas neigiamas poveikis civiliams gyventojams, ypač pažeidžiamiausiems; (G. Watsono pranešimas dėl ES ribojamųjų priemonių);
4. tačiau primena, kad, kitaip nei kai kurios branduolinį ginklą turinčios šalys, Iranas yra NPT šalis, taigi TATENA gali tikrinti jo pripažintus branduolinius įrenginius;
5. su dideliu susirūpinimu pažymi, kad, pažeisdamas savo įsipareigojimus nutraukti visą su sodrinimu susijusią veiklą, Iranas Kome pastatė sodrinimo įrenginį;
6. dar kartą pabrėžia, kad yra pasiryžęs didinti agentūros TATENA galias, stipriai palaiko šios agentūros valdybos vaidmenį ir teigiamai vertina agentūros pastangas išspręsti vis dar neišspręstus su Irano branduoline programa susijusius klausimus;
7. primygtinai ragina Iraną visapusiškai bendradarbiauti su TATENA visais neišspręstais klausimais, ypač tais, kurie kelia susirūpinimą galimais karinių Irano branduolinės programos užmojais, be kita ko, suteikiant jai prašomą prieigą prie visų objektų, įrenginių, asmenų ir dokumentų, ir pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad TATENA turėtų visus reikiamus išteklius ir įgaliojimus atlikti darbą Irane;
8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ES Pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JTST, agentūros TATENA generaliniam direktoriui, Mašreko šalių vyriausybėms ir parlamentams, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai priklausančiomis valstybėms, Izraeliui, Palestinai, Irakui, Turkijai ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui.