PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo

31.1.2012

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Elmar Brok PPE frakcijos vardu
Roberto Gualtieri S&D frakcijos vardu
Guy Verhofstadt ALDE frakcijos vardu
Daniel Cohn-Bendit Verts/ALE frakcijos vardu

B7‑0044/2012

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 30 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 9 ir 10 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės poziciją,

–   atsižvelgdamas į šešių teisės aktų dėl ekonomikos valdysenos rinkinį ir į du Komisijos pasiūlymus dėl tolesnio fiskalinės drausmės griežtinimo[1],

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pareiškimą 2012 m. sausio 18 d. plenarinėje sesijoje,

–   atsižvelgdamas į ad hoc Euro darbo grupės ir Euro grupės derybų rezultatus,

–   atsižvelgdamas į būtinybę išsaugoti vienybę tarp euro zonos ir ne euro zonos susitariančiųjų šalių,

–   atsižvelgdamas į Parlamento vardu jo atstovų ad hoc darbo grupėje pateiktą pasiūlymą,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje projekto,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

1.  dar kartą patvirtina savo 2012 m. sausio 18 d. rezoliuciją, pažymėdamas galutinį Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje tekstą, ir pakartoja savo nuomonę, kad būtų buvę geriau pasiekti susitarimą pagal ES teisę; apgailestauja, kad susitarimas nebuvo įmanomas visoms valstybėms narėms dėl Jungtinės Karalystės Ministro pirmininko prieštaravimo;

2.  vis dėlto pažymi, kad beveik visi elementai, numatyti naujojoje sutartyje, gali būti pasiekti ir didžiąja dalimi jau buvo pasiekti pagal esamą ES teisinę sistemą ir antrinės teisės aktais, išskyrus auksinę taisyklę, atvirkštinę kvalifikuotą daugumą ir ETT dalyvavimą;

3.  mano, kad galutinis tekstas keletu punktų yra geresnis už pirminį teksto variantą ir kad tam tikras skaičius pasiūlymų, kuriuos pateikė Parlamentas, buvo įtrauktas, visų pirma:

     –   nuostata, kad bus visiškai laikomasi Bendrijos metodo;

–   kad stabilumas, koordinavimas ir valdysena bus įgyvendinti antriniais teisės aktais, visiškai įtraukiant Parlamentą;

–   didesnis, nors ir ne visiškas, šešių teisės aktų dėl ekonomikos valdysenos rinkinio ir naujosios Sutarties suderinamumas;

–   susitariančiųjų šalių, kurių valiuta nėra euro, teisės dalyvauti tuose euro viršūnių susitikimuose, kurie susiję su konkurencingumu, bendrąja euro zonos struktūra ir pagrindinėmis taisyklėmis, kurios joms bus taikomos ateityje, pripažinimas;

–   Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas numatomas tarpusavio susitarimu ir pagal Sutartį;

–   nuoroda į tvaraus augimo, užimtumo, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos tikslus;

–   įsipareigojimas susitarimo turinį įtraukti į ES teisinę sistemą per penkerius metus;

4.  pripažįsta, kad fiskalinis stabilumas yra svarbus dabartinės krizės sprendimo komponentas; tačiau pabrėžia, kad siekiant ekonomikos atsigavimo reikia imtis priemonių, skirtų solidarumui stiprinti ir tvariam augimui bei užimtumui skatinti; palankiai vertina tą faktą, kad Europos Vadovų Taryba tai pripažįsta, tačiau primygtinai reikalauja, kad reikia imtis konkrečių ir toli siekiančių priemonių;

5.  pakartoja savo raginimą skubiai įsteigti Skolų grąžinimo fondą, remiantis Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos pasiūlymu; ragina šį teisės aktą kaip būtiną įtraukti siekiant sudaryti sąlygas skolų gražinimo fondui, pageidautina, į dabartinį dviejų teisės aktų rengimo procesą; apgailestauja, kad tai dar nebuvo inicijuota; ragina Komisiją pateikti griežtas priemones, skirtas augimui ir užimtumui skatinti;

6.  siekiant užtikrinti fiskalinį stabilumą siūlo pasitelkti ne tik numatytas priemonių serijas, bet ir sukurti obligacijų projektą, gaires stabilumo obligacijoms ir Europos lygmeniu įvesti finansinių sandorių mokestį, dėl kurio Komisija jau pateikė pasiūlymą;

7.  be to, atkreipia dėmesį, į tai, kad naujame susitarime trūksta dar keleto svarbių elementų:

–   siekio išvengti dvigubų standartų tarp susitarime ir Lisabonos sutartyje bei acquis communautaire numatytų normų;

–   visos susitariančiosios susitarimo šalys, dabartinės ir būsimosios euro zonos narės, turėtų turėti tokią pačią teisę visapusiškai dalyvauti visuose euro viršūnių susitikimuose;

8.  apgailestauja, kad galutinis tekstas neatspindi Parlamento prašymo leisti jo pirmininkui visapusiškai dalyvauti neformaliuose aukščiausiojo lygio euro zonos susitikimuose; primygtinai reikalauja, kad išrinktasis euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų pirmininkas atsiųstų nuolatinį kvietimą, kurio išplėstas formatas, leistų šiuose susitikimuose visapusiškai dalyvauti;

9.  primygtinai reikalauja, kad susitariančiosios šalys visiškai gerbtų savo įsipareigojimą ne vėliau kaip per penkerius metus Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos įtraukti į ES sutartis ir prašo pasinaudojant šia proga ištaisyti Lisabonos sutartyje likusius trūkumus;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybės ir vyriausybės vadovams, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Euro grupės pirmininkui, nacionaliniams parlamentams, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.

 

• [1]       Reglamentas dėl valstybių narių ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (COM(2011) 0819) ir Reglamentas dėl biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo bendrųjų nuostatų (COM(2011) 0821).