Procedūra : 2011/2899(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0065/2012

Pateikti tekstai :

B7-0065/2012

Debatai :

PV 14/02/2012 - 3
CRE 14/02/2012 - 3

Balsavimas :

PV 16/02/2012 - 8.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0052

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 134kWORD 85k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0579/2011
13.2.2012
PE483.123v01-00
 
B7-0065/2012

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu B7‑0038/2012 ir B7‑0029/2012

pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį


dėl bendrosios žuvininkystės politikos reikšmės pakrančių bendruomenėms (2011/2899(RSP))


Isabella Lövin, Raül Romeva i Rueda, Jean-Paul Besset Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl bendrosios žuvininkystės politikos reikšmės pakrančių bendruomenėms (2011/2899(RSP))  
B7‑0065/2012

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rio+20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai” (COM(2011)363),

–   atsižvelgdamas į Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (2008/56/EB),

–   atsižvelgdamas į bendrosios žuvininkystės politikos reformos dokumentų rinkinio, kurį Komisija pateikė 2011 m. liepos 13 d., įvairius teisės aktų pasiūlymus ir komunikatus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi yra plačiu mastu pripažinta, kad Europos žuvininkystė yra pakrančių bendruomenių ekonominio ir socialinio gyvenimo sudėtinė dalis;

B.  kadangi, pagal Komisiją, žuvininkystės sektoriuje (kuris apima žvejybą, perdirbimą, akvakultūrą ir papildomą veiklą) įdarbinama mažiau nei 0,2 proc. ES darbo jėgos ir valstybėse narėse vyrauja žymūs skirtumai (nuo 0,04 proc., Belgijoje iki 1,53 proc. Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje šiam sektoriui tenka 0,8 proc. bendro užimtumo, Galicijoje – 3 proc., o kitose bendruomenėse dar daugiau);

C. kadangi dinamiškas, ekonomiškai nepriklausomas, gerai tvarkomas žuvininkystės sektorius galėtų duoti didelę naudą Europos visuomenei ir ekonomikai ir tokiu būdu galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“;

D. kadangi atkuriant Europos žuvų atsargas ne tik būtų sukuriama darbo vietų, bet Europa taptų mažiau priklausoma nuo žuvų importo, ir tai prisidėtų prie besivystančių pasaulio šalių aprūpinimo maistu saugumo;

E.  kadangi žuvininkystės sektoriaus veikla visiškai priklauso nuo veikiančių ekosistemų, ir todėl yra reikalingos gausios žuvų atsargos, jūrų ekosistemos turėtų būti geros aplinkos būklės siekiant žuvininkystės produktų ilgalaikio tvarumo ir gavybos, perdirbimo ir prekybos egzistavimo;

F.  kadangi žuvininkystės pramonė šiuo metu patiria didelių sunkumų, įskaitant, atsižvelgiant į specifinę žvejybą, rentabilumo trūkumą, galimybių praradimą, mažėjantį užimtumą ir nerimą keliančią padėtį, susijusią su žuvų atsargų pertekliumi;

G. kadangi tik keletas iš šių sunkumų kilo dėl reiškinių, nepatenkančių į žuvininkystės pramonės sferą arba žuvininkystės valdymo atsakomybę, pvz., klimato kaita, tarša, rinkos jėgos ir t.t., kitos problemos kyla dėl bendro žuvininkystės valdymo nepasisekimo atitinkamai suvaržyti tokius reiškinius kaip laivyno dydis, žvejybos galimybės ir t.t., kitos problemos, priklauso nuo pačios pramonės funkcionavimo;

H. kadangi ES tradiciškai reaguoja į tokius sunkumus, naudodama viešąją pagalbą, kuri aiškiai nepadėjo išspręsti problemų, ir kartais net pablogindavo padėtį;

1.  tvirtai tiki, kad tinkamai valdant žuvininkystę galima būtų padidinti naudą Europos visuomenei maisto saugumo, užimtumo, dinamiškų žvejų bendruomenių atžvilgiu ir daugeliu kitų būdų;

2.  pabrėžia, kad bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) pirminis tikslas turėtų būti Europos žuvininkystės pramonės tvarumo ir susijusios veiklos, pvz., perdirbimo, prekybos ir akvakultūros, atkūrimas;

3.  pabrėžia, kad Komisijos poveikio vertinime dėl pasiūlyto naujo pagrindinio reglamento nustatoma, kad aplinkos, socialinis ir ekonominis tvarumas žymiai pagerintų visą aprašytų įsivaizduojamų įvykių seką , išskyrus status quo scenarijų, kuriuo pabrėžiamas poreikis vykdyti reformą;

4.  mano, kad aplinkos, ekonomikos ir socialinis tvarumas yra svarbūs BŽP tikslai, bet ekonominis ir socialinis gyvybingumas priklauso nuo žuvų išteklių padėties pagerinimo, taigi norint pasiekti aplinkosauginį tvarumą aiškiai yra būtinas ekonominis ir socialinis tvarumas;

5.  mano, kad vykdant reformą privalo būti įvykdyta plataus užmojo programa, įskaitant:

· aiškių, išdėstytų pagal svarbą, išmatuojamų ir pasiekiamų tikslų nustatymą, sudarant griežtą jų pasiekimo tvarkaraštį;

· žuvų išteklių atkūrimą, kad būtų pasiekti tokie lygiai, kurie sudarytų sąlygas užtikrinti didžiausius tvarius sugaunamus kiekius,

· žymų žvejybos įrangos ir praktikos selektyvumo patobulinimą, tokiu būdu išsprendžiant atliekų, atsiradusių dėl didelių išmetamų žuvų ir kitų rūšių kiekių, problemą

· teisės žvejoti suteikimą pirmenybės tvarka tiems, kurie žvejodami labiausiai atsižvelgia į aplinkos ir socialinį tvarumą, kad būtų sumažintas atitinkamų sektorių ir veiklos vykdytojų daromas žalingas poveikis,

· ES žvejybos laivų dydžio ir sudėties atitinkamos pusiausvyros išlaikymą ir išteklius, kuriuos galima sužvejoti tvariu būdu,

· sprendimų priėmimo decentralizaciją labiausiai tinkamu lygmeniu, t.y. regiono, nacionaliniu arba vietos lygmeniu, priklausomai nuo konkrečios žvejybos,

· visų anksčiau minėtų veiksmų, susijusių su žvejyba ES ir ES laivų žvejyba kituose vandenyse, įgyvendinimą;

· akvakultūros politikos, kuria užtikrinama, kad ši pramonė aplinkos atžvilgiu yra tvari ir neskatina taršos arba kitų rūšių, gaudomų dėl kitų rūšių maisto, išeikvojimo, patvirtinimą;

· pramoginės žvejybos įtraukimą į BŽP;

6.  mano, kad jei ši programa bus įgyvendinta, ES žuvininkystė pagaliau turės tvarų pagrindą;

7.  mano, jog tik tokiu atveju būtų galima panaudoti visas žuvininkystės pramonės galimybes prisidėti prie apsirūpinimo maistu saugumo, užtikrinti tvarias darbo vietas, skatinti pakrantės bendruomenių ir jų gyventojų išlaikymą ir augimą, skatinti žvejybos laivyno ir vartotojų pramonės inovacijas, gerinti žvejybos valdymą besivystančiose šalyse, prisidėti kuriant jūrų aplinkos mokslines žinias ir skatinant jų supratimą, mažinti energijos suvartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir išsaugoti jūrų aplinką;

8.  mano, kad tai yra geriausias būdas, kurį taikant žuvininkystės sektorius gali padėti sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

9.  laukia, kad netrukus bus paskelbtas Komisijos pasiūlymas dėl Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo, ir mano, kad šio fondo tikslai ir priemonės, kurioms gali būti skiriamos dotacijos, turėtų prisidėti prie išvardintų punktų įgyvendinimo;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 358, 2002 12 31, 59p.

Teisinė informacija - Privatumo politika