PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Islandijos 2011 m. pažangos ataskaitos (2011/2884(RSP))
29.2.2012
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Cristian Dan Preda Užsienio reikalų komiteto vardu
B7‑0125/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl Islandijos 2011 m. pažangos ataskaitos (2011/2884(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Islandija,
– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 27 d., 2011 m. birželio 27 d. ir 2011 m. gruodžio 12 d. Stojimo konferencijų su Islandija posėdžių ministrų lygmeniu rezultatus, taip pat į 2011 m. spalio 19 d. Stojimo konferencijos su Islandija posėdžių pavaduotojų lygmeniu rezultatus,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2011-2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2011)666) ir į 2011 m. spalio 12 d. priimtą Islandijos 2011 m. pažangos ataskaitą (SEC(2011)1202 galutinis),
– atsižvelgdamas į ES acquis peržiūros rezultatus,
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio mėn. patvirtintą Islandijos nacionalinę Pasirengimo narystei pagalbos priemonės programą, kurios biudžetas 12 mln. eurų,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 7 d. rezoliuciją[1] dėl Islandijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje ir į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Islandijos pažangos ataskaitos[2],
– atsižvelgdamas į ES ir Islandijos jungtinio parlamentinio komiteto posėdžius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Islandija atitinka Kopenhagos kriterijus ir 2010 m. liepos 27 d., gavus Tarybos sutikimą, su Islandija pradėtos stojimo derybos;
B. kadangi ES acquis peržiūra beveik baigta;
C. kadangi iki šiol derybose pradėta derėtis ir preliminariai užbaigtos derybos dėl aštuonių skyrių (2 skyriaus „Laisvas darbuotojų judėjimas“, 6 skyriaus „Įmonių teisė“, 7 skyriaus „Intelektinės nuosavybės teisės aktai“, 20 skyriaus „Įmonių ir pramonės politika“, 21 skyriaus „Transeuropiniai tinklai“, 23 skyriaus „Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės“, 25 skyriaus „Mokslas ir moksliniai tyrimai“ ir 26 skyriaus „Švietimas ir kultūra“), ir pradėta derėtis dėl dar trijų skyrių (5 skyriaus „Viešieji pirkimai“, 10 skyriaus „Informacinė visuomenė ir žiniasklaida“ ir 33 skyriaus „Finansų ir biudžeto nuostatos“);
D. kadangi, kaip pabrėžiama atnaujintame konsensuse dėl plėtros, kiekvienos šalies pažanga siekiant narystės Europos Sąjungoje grindžiama nuopelnais;
E. kadangi Islandija jau glaudžiai bendradarbiauja su ES kaip Europos ekonominės erdvės (EEE), Šengeno susitarimų ir Dublino II reglamento narė, todėl ji jau priėmė didelę dalį Sąjungos acquis;
F. kadangi Islandijos stojimo procese ES principų ir acquis taikymas turėtų būti visapusiškai užtikrintas;
G. kadangi Islandija prisideda prie Europos sanglaudos ir solidarumo taikydama finansinį mechanizmą pagal Europos ekonominės erdvės principus ir bendradarbiauja su ES vykdydama taikos palaikymo ir krizių valdymo operacijas;
H. kadangi ekonominis ir fiskalinis konsolidavimas vykdomas pagal planą, Islandijos ekonomika šiek tiek gerėja ir tikimasi, kad BVP pamažu pradės augti;
Bendros pastabos
1. primena, kad Kopenhagos kriterijai ir Sąjungos integracijos pajėgumai yra stojimo į ES pagrindas;
2. remia Islandijos pažangą stojimo procese; palankiai vertina tai, kad stojimo derybose pradėta derėtis dėl vienuolikos skyrių ir kad preliminariai baigtos derybos dėl aštuonių iš jų; mano, kad svarbu sudaryti sąlygas, reikalingas siekiant užbaigti Islandijos stojimo procesą ir užtikrinti, kad jos stojimas būtų sėkmingas;
Politiniai kriterijai
3. teigiamai vertina perspektyvą, kad nauja ES valstybė narė bus šalis, turinti ilgą istorinę ir tvirtą demokratinę tradiciją ir pilietinę kultūrą;
4. atkreipia dėmesį į istorinius Islandijos ir Šiaurės Europos ryšius ir daugiau kaip 60 metų trunkantį sėkmingą euroatlantinį bendradarbiavimą;
5. su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Konstitucinės tarybos įsteigimą ir į tebevykstantį Islandijos Konstitucijos persvarstymo procesą siekiant daugiau demokratinių garantijų, sustiprinti kontrolės ir pusiausvyros sistemą, patobulinti valstybės institucijų veikimą ir geriau apibrėžti jų atitinkamus vaidmenis ir kompetenciją; palankiai vertina pastangas didinti Islandijos parlamento (Altingas) vaidmenį ir veiksmingumą stiprinant šios institucijos vykdomos priežiūros vaidmenį, taip pat didinant teisėkūros proceso skaidrumą;
6. atkreipia dėmesį į Islandijos vyriausybės sudėties pasikeitimą, įvykusį 2011 m. gruodžio 31 d.; tikisi, kad naujoji vyriausybė tęs derybas su dar didesniu ir atkaklesniu pasiryžimu vykdyti stojimo procesą;
7. gerai vertina Islandijos laimėjimus saugant žmogaus teises ir užtikrinant aukšto lygio bendradarbiavimą su tarptautinėmis žmogaus teisių apsaugos organizacijomis; pabrėžia, kad Islandijos narystė ES ir toliau stiprins Sąjungos, kaip pasaulinio masto žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatintojos ir gynėjos, vaidmenį;
8. palankiai vertina didelę pažangą stiprinant teisminių institucijų nepriklausomumą ir efektyvumą, taip pat stiprinant kovos su korupcija politikos programą, pripažintą per preliminarų derybų dėl 23 skyriaus užbaigimą;
9. taip pat palankiai vertina naują žiniasklaidos teisės aktą, kurį 2011 m. balandžio 20 d. patvirtino Islandijos parlamentas; ragina atitinkamus parlamentinius komitetus, paskirtus 2011 m. vasarą, imtis veiklos rengiant šios srities teisinę bazę ir nagrinėti nuosavybės koncentracijos Islandijos žiniasklaidos rinkoje klausimą ir Islandijos visuomeninio transliuotojo vaidmenį reklamos rinkoje;
10. pakartoja raginimą Islandijos valdžios institucijoms suderinti ES piliečių teises, susijusias su jų teise balsuoti Islandijos vietos rinkimuose;
11. atkreipia dėmesį į vyriausybės, Islandijos parlamento ir visų pagrindinių Islandijos politinių jėgų politinį susiskaldymą narystės ES klausimu; ragina patvirtinti išsamias stojimo į ES strategijas konkrečioms sritims, ypač toms, kurioms netaikomas EEE susitarimas;
12. su džiaugsmu pažymi, jog nemažai Islandijos gyventojų palankiai vertina tai, kad tęsiamos stojimo derybos; palankiai vertina vyriausybės paramą išsamia informacija pagrįstoms ir proporcingoms diskusijoms dėl stojimo proceso ir tai, kad Islandijos visuomenė dalyvauja viešosiose diskusijose dėl narystės ES; mano, kad ES informacijos centro Islandijoje atidarymas suteikia ES galimybę Islandijos piliečiams teikti visapusišką informaciją apie visas narystės ES pasekmes šaliai ir pačiai ES;
13. mano, kad itin svarbu ES piliečiams teikti aiškią ir išsamią faktais grindžiamą informaciją apie Islandijos narystės ES padarinius; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas siekiant šio tikslo ir mano, kad taip pat svarbu išgirsti piliečiams susirūpinimą keliančias problemas ir klausimus ir juos spręsti, taip pat reaguoti į jų nuomonę ir atsižvelgti į jų interesus;
Ekonominiai kriterijai
14. palankiai vertina Islandijos glaudžius ekonominius ryšius su ES ir pažymi, kad Islandijos laimėjimai įgyvendinant su EEE susijusius įsipareigojimus ir gebėjimas atsilaikyti prieš konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES vidutinės trukmės laikotarpiu apskritai yra patenkinami, jei Islandija, vykdydama tinkamą makroekonominę politiką ir struktūrines reformas, ir toliau šalins dabartinius trūkumus; vis dėlto primena, kad reikia visapusiškai spręsti esamų su EEE susijusių įsipareigojimų laikymosi problemą, kaip nurodė ELPA priežiūros institucija;
15. ragina Islandijos valdžios institucijas spręsti vis dar didelio valstybės kišimosi į bankininkystės sektorių problemą; ragina Islandijos valdžios institucijas, tinkamai atsižvelgiant į šalies specifiką, pamažu reformuoti ir padaryti atviromis tokias pramonės šakas, kaip energetika, oro transportas ir žuvininkystė, kurios išlieka apsaugotos nuo užsienio konkurentų; atsižvelgdamas į tai remia pastangas toliau aiškintis Islandijos ekonomikos ir finansų sistemos žlugimo priežastis; pabrėžia, kad protekcionizmo panaikinimas yra būtina tvaraus ekonominio vystymosi sąlyga;
16. gerai vertina Islandiją dėl kartu su TVF sėkmingai įvykdytos ekonomikos atgaivinimo programos, kuria buvo siekiama fiskalinio ir ekonominio konsolidavimo;
17. palankiai vertina jau padarytą nemažą ekonominę pažangą ir finansinio sektoriaus išsamų restruktūrizavimą bei reformas; ragina Islandijos valdžios institucijas toliau dėti pastangas siekiant sumažinti nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, lygį;
18. palankiai vertina tai, kad priimtas pareiškimas dėl 2020 m. Islandijos politikos, ir ragina vyriausybę teikti paskatas šalies mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) sudarant joms palankesnes sąlygas veikti tarptautinėje rinkoje ir suteikiant tinkamą prieigą prie finansinių išteklių;
19. atkreipia dėmesį į tai, kad Islandijos parlamentas patvirtino persvarstytą kapitalo kontrolės liberalizavimo strategiją, kurią po konsultacijų su TVF parengė Islandijos valdžios institucijos, ir kad šioje srityje Islandija ir ES vykdo konstruktyvų dialogą; primena, kad kapitalo kontrolės liberalizavimas yra svarbi šios šalies narystės ES sąlyga;
20. primena, kad šiame etape išlieka neišspręstas ginčas dėl banko „Icesave“; pabrėžia, kad banko „Icesave“ klausimas turi būti sprendžiamas ne stojimo derybose ir negali tapti Islandijos stojimo į ES proceso kliūtimi; atkreipia dėmesį į ELPA priežiūros institucijos sprendimą perduoti „Icesave“ bylą EEE teismui ir į Islandijos Aukščiausiojo teismo sprendimą, pagal kurį palaikomas 2008 m. spalio 6 d. Nepaprastosios padėties įstatymas; palankiai vertina tai, kad Islandijos valdžios institucijos nuolat stengiasi išspręsti šį ginčą ir džiaugiasi, jog, laikantis banko „Landsbanki Íslands hf“ bankroto procedūros, pirmenybę turintiems kreditoriams išmokėtos pirmosios dalinės išmokos, kurios, kaip apskaičiuota, beveik siekia trečdalį pripažintos pirmenybę turinčių kreditorių reikalaujamos sumos;
Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus
21. ragina Islandiją sustiprinti parengiamuosius veiksmus siekiant suderinti savo teisės aktus su ES acquis, ypač tose srityse, kurioms netaikomas EEE susitarimas, ir užtikrinti jų įgyvendinimą bei taikymą iki stojimo datos;
22. atsižvelgia į ES acquis peržiūros rezultatus; palankiai vertina Islandijos siekį pradėti derybas dėl visų skyrių per Danijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpį; tikisi, kad stojimo derybos sėkmingai pažengs į priekį šiuo pirmininkavimo laikotarpiu, ir pabrėžia, kad reikia laikytis derybų skyriaus atidarymo kriterijų, taikomų 11 skyriui „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“ ir 22 skyriui „Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas“, ir derybų skyriaus uždarymo kriterijų, taikomų 5 skyriui „Viešieji pirkimai“, 10 skyriui „Informacinė visuomenė ir žiniasklaida“ ir 33 skyriui „Finansų ir biudžeto nuostatos“;
23. palankiai vertina dabartinį ministerijų konsolidavimą, pripažįsta Islandijos administracijos efektyvumą ir profesionalumą ir remia bendrą tikslą stiprinti Islandijos ministerijų administracinius ir koordinavimo pajėgumus;
24. palankiai vertina tolesnes pastangas panaikinti institucinius finansų sektoriaus trūkumus ir pažangą stiprinant bankų reguliavimą ir priežiūros praktiką;
25. atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu persvarstoma ir bendra žuvininkystės politika, ir Islandijos žuvininkystės politika, ragina Islandiją ir ES konstruktyviai spręsti šio derybų skyriaus klausimus siekiant rasti abi šalis tenkinantį sprendimą, kaip tvariai valdyti ir panaudoti žuvų išteklius vadovaujantis taikomu acquis;
26. mano, kad labai svarbu tai, jog būtų pasirengta ir kad reikiama administracinė sistema būtų tinkamai pritaikyta visapusiškam Islandijos dalyvavimui BŽŪP nuo įstojimo dienos, ir pripažįsta, kad Islandijos žemės ūkis turi ypatumų, ypač atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu šalis pati apsirūpina maistu ir kad vyksta bendros žemės ūkio politikos reforma;
27. ragina Islandiją ir kitas pakrančių valstybes tęsti derybas, kurių tikslas būtų rasti ginčo dėl skumbrių sprendimą, pagrįstą realiais, istorinėms teisėms ir Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos patarimams neprieštaraujančiais siūlymais, kurie padėtų išsaugoti išteklius ateityje, apsaugoti ir išlaikyti darbo vietas pelaginės žuvininkystės sektoriuje ir užtikrinti ilgalaikę tvarią žuvininkystę;
28. mano, kad Islandija, kuri beveik visą stacionariuose objektuose suvartojamą energiją išgauna iš atsinaujinančiųjų šaltinių, gali vertingai prisidėti prie ES politikos, nes turi patirties atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ypač geoterminės energijos panaudojimo, aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita priemonių srityse; taip pat yra įsitikinęs, kad glaudesnis bendradarbiavimas šioje srityje gali turėti teigiamą poveikį investavimui, taigi ekonomikos ir užimtumo padėčiai Islandijoje ir ES;
29. tačiau pažymi, kad vis dar skiriasi ES ir Islandijos politika jūrų gyvūnijos valdymo, ypač banginių medžioklės, klausimais; pažymi, kad banginių medžioklės draudimas yra ES acquis dalis, ir ragina rengti daugiau diskusijų banginių medžioklės ir prekybos produktais iš banginių draudimo klausimu;
30. palankiai vertina Islandijos nuolatinę paramą civilinėms BSGP operacijoms ir jos pritarimą daugumai pareiškimų ir sprendimų BUSP srityje; pabrėžia, kad tikimasi, jog Islandija, vykdydama pasirengimo narystei procesą, koordinuos su ES savo pozicijas visuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant PPO;
Regioninis bendradarbiavimas
31. mano, kad Islandijos narystė ES labai padidintų Sąjungos galimybes atlikti aktyvesnį ir konstruktyvesnį vaidmenį Šiaurės Europoje ir Arktyje ir taip būtų prisidedama prie daugiašalio valdymo ir tvarių politinių sprendimų šiame regione, kadangi Arkties aplinkos apsaugos problemos kelia abipusį susirūpinimą; mano, kad Islandija galėtų tapti strateginiu placdarmu šiame regione ir jos narystė ES dar labiau sustiprintų Europos dalyvavimą Arkties taryboje;
32. teigiamai vertina Islandijos dalyvavimą Šiaurės taryboje, Baltijos jūros valstybių taryboje (BJVT) ir Šiaurės dimensijos politikoje, Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje, Arkties taryboje ir Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavime (NB8); mano, kad 2011 m. kovo mėn. Islandijos parlamentui priėmus rezoliuciją dėl Islandijos tolimosios šiaurės politikos buvo apskritai sustiprintas Islandijos įsipareigojimas atlikti aktyvų vaidmenį Arkties regione;
33. pabrėžia, kad Europos Sąjungai būtina vykdyti veiksmingesnę ir labiau koordinuotą Arkties politiką, ir reiškia nuomonę, kad Islandijos įstojimas į ES sustiprintų ES dalyvavimą priimant sprendimus dėl Arkties ir Sąjungos išorės politikos Šiaurės Atlanto dimensiją;
°
° °
34. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Islandijos parlamento pirmininkui ir Islandijos vyriausybei.
- [1] Priimti tekstai P7_TA(2010)0278.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2011)0150.