PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2011 m. pažangos ataskaitos (2011/2887(RSP))
29.2.2012
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Richard Howitt Užsienio reikalų komiteto vardu
B7‑0127/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2011 m. pažangos ataskaitos (2011/2887(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą suteikti šaliai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir 5 Europos Vadovų Tarybos 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. susitikimams pirmininkavusios valstybės išvadas,
– atsižvelgdamas į JTST rezoliucijas Nr. 845 (1993) ir 817 (1993), taip pat į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 47/225 (1993) ir į 1995 m. laikinąjį susitarimą,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl 1995 m. rugsėjo 13 d. laikinojo susitarimo taikymo (buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija prieš Graikiją),
– atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2011 m. pažangos ataskaitą (SEC/2011/1203) ir 2011 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „2010–2011 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2011)0666),
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 4 d. jungtinio parlamentinio komiteto rekomendacijas,
– atsižvelgdamas į galutinę Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos ataskaitą dėl išankstinių 2011 m. birželio 5 d. rinkimų,
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/212/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų stojimo partnerystėje su šalimi,
– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 13 ir 14 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. vykusių Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos posėdžių išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu visoms Vakarų Balkanų valstybėms buvo įsipareigota, kad jos taps Europos Sąjungos narėmis, ir šis įsipareigojimas buvo pakartotas aukšto lygio susitikime Vakarų Balkanų klausimu, vykusiame Sarajeve 2010 m. birželio 2 d.;
B. kadangi Komisija į savo 2011 m. pažangos ataskaitą įtraukė savo 2009 m. pateiktą rekomendaciją pradėti derybas su šalimi dėl stojimo į ES;
C. kadangi Komisija 2011 m. plėtros strategijoje pažymėjo, kad pasitvirtino, jog plėtros politika yra veiksminga visuomenės pokyčius skatinanti priemonė, ir kad stojimo proceso pagrindas ir sėkmė – įsipareigojimų vykdymas, sąlygų tenkinimas ir patikimumas;
D. kadangi patvirtinus asocijuotąją partnerystę iškilo būtinybė dėti didesnes pastangas vadovaujantis konstruktyviu požiūriu, kad derantis su Graikija būtų rastas abiem pusėms priimtinas šalies pavadinimo klausimo sprendimas remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis 817/93 ir 845/93, taip pat iškilo būtinybė vengti veiksmų, kuriuos vykdant šioms pastangoms galėtų būti daromas neigiamas poveikis; kadangi Komisija ir Taryba yra ne kartą pabrėžusios, kad itin svarbu išsaugoti gerus kaimyninius santykius, įskaitant pastangas derybų būdu, remiant JT, rasti abiem šalims priimtiną šalies pavadinimo klausimo sprendimą;
E. kadangi stojimo procese dvišaliai klausimai neturėtų būti kliūtis ir neturėtų būti naudojami siekiant stabdyti šį procesą, bet turėtų būti kuo anksčiau sprendžiami konstruktyviai, atsižvelgiant į bendrus ES interesus ir vertybes,
F. kadangi regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai išlieka svarbia plėtros proceso dalimi ir kompromisų ieškojimas sprendžiant ginčytinus klausimus yra geriausias būdas skatinti regioninį bendradarbiavimą siekiant išsaugoti taiką ir gerus kaimyninius santykius Vakarų Balkanuose; kadangi stojimo proceso tęstinumas prisidėtų prie šalies stabilumo ir toliau stiprintų ryšius tarp etninių grupių;
G. kadangi kiekvienai šaliai kandidatei būdingas konkretus pažangos lygis ir stojimo dinamika; kadangi ES yra atsakinga už tai, kad jokia šalis neatsiliktų, ir nuolatinis vėlavimas pradėti stojimo derybas gali daryti neigiamą poveikį ES plėtros proceso patikimumui;
H. kadangi šalis tapo pirmąja iš regiono šalių, kurioms buvo suteiktas šalies kandidatės statusas, šios šalies visuomenė labiausiai palaiko narystę ES ir Komisija pastaruosius trejus metus rekomendavo nustatyti ES stojimo derybų pradžios datą;
I. kadangi vykstant integracijos procesui visos šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės turėtų būti vertinamos pagal jų pačių nuopelnus;
1. dar kartą ragina Tarybą nedelsiant šaliai nustatyti stojimo derybų pradžios datą;
2. pritaria Komisijos 2011 m. pažangos ataskaitoje pateiktam vertinimui, kuriame pažymima, kad šalis nuolat atitinka politinius kriterijus; apgailestauja dėl to, kad Taryba trečius metus iš eilės neatsižvelgia į Komisijos rekomendacijas ir 2011 m. gruodžio 9 d. posėdyje nepriėmė sprendimo pradėti stojimo derybas su šalimi;
3. pabrėžia šalies Europos integracijos proceso ir visų pastangų remiant šį siekį, ypač teisės aktų suderinimo su acquis išankstinio patikrinimo ir Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo antrojo etapo įgyvendinimo, svarbą;
4. nenorėdamas stabdyti palankiai vertinamo kitų Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES proceso pažangos, vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad šalies pažangos pervertinimas gali neigiamai paveikti nuolat gerėjančius etninių grupių santykius šalyje ir kad bet kurios regiono šalies nesugebėjimas tęsti pastovios stojimo į ES pažangos gali sukelti grėsmę jų visų stabilumui ir saugumui;
5. pažymi, kad, nors kiekvienai šaliai kandidatei būdingas konkretus pažangos lygis ir stojimo dinamika, ES yra atsakinga už tai, kad šalis nevėluotų daryti pažangą;
6. atkreipia dėmesį į už plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingo Europos Komisijos nario 2011 m. rugsėjo 5 d. pateiktą pastabą, kad teigiama Europos Komisijos rekomendacija nėra nekintanti; vis dėlto pažymi, kad Tarybos sprendimas nesivadovauti Komisijos rekomendacija teisėtai sukėlė šalies visuomenės nusivylimą ir nepasitenkinimą, ir taip pat pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės niekada neturėtų paraišką pateikusios valstybės europinės perspektyvos laikyti savaime suprantamu reiškiniu ir privalo dėti vienodas pastangas spartinant stojimo procesą, vadovaujantis tikros partnerystės principu;
7. sveikina naują paskirtąjį Europos Sąjungos delegacijos vadovą ir tikisi, kad po šio paskyrimo sustiprės ES ir šalies santykiai;
8. pripažįsta, kad narystė NATO ir Europos Sąjungoje yra vienodai svarbi euroatlantinės orientacijos, kurią patvirtino šalis, požiūriu, ir pažymi, kad 2012 m. gegužės mėn. Čikagoje vyksiantis NATO šalių aukščiausiojo lygio susitikimas ir 2012 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimas suteikia naujų svarbių galimybių daryti papildomą pažangą; primena neseniai paskelbtą NATO generalinio sekretoriaus pareiškimą, kad kvietimas šaliai įsigalios iš karto, kai tik bus rastas abiem pusėms priimtinas šalies pavadinimo klausimo sprendimas;
9. pakartoja savo raginimą valdžios institucijoms ir žiniasklaidai dirbti siekiant sukurti teigiamą atmosferą, padedančią plėtoti santykius su kaimyninėmis šalimis, o ne skatinti neapykantos kupinus pasisakymus;
10. reiškia susirūpinimą dėl šalyje pastebimos tendencijos savo etninę ir kultūrinę tapatybę skatinti kaimyninių valstybių tapatybės ir kultūros sąskaita;
11. atkreipia dėmesį į 2011 m. liepos mėn. suformuotos vyriausybės sprendimą pritaikyti Amnestijos įstatymą keturiose su karo nusikaltimais susijusiose bylose, kurias 2008 m. vidaus jurisdikcijai grąžino Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai; ragina vyriausybę ištirti alternatyvias galimybes, kaip užtikrinti, kad šių nusikaltimų aukos ir jų šeimos galėtų siekti teisingumo ir žalos atlyginimo vadovaujantis pagal tarptautinę humanitarinę teisę prisiimtais įsipareigojimais;
GINČAS DĖL PAVADINIMO
12. atkreipia dėmesį į Tarptautinio Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą dėl ginčo dėl šalies pavadinimo; laikosi nuomonės, kad šis sprendimas turėtų būti nauja paskata užtikrinti, kad dedamos visos pastangos siekiant išspręsti ginčą dėl pavadinimo remiant JT, ir ragina šalis gera valia laikytis sprendimo ir naudoti jį siekiant suintensyvinti dialogą, tuo pačiu metu pabrėždamas būtinybę rasti abiem pusėms priimtiną kompromisą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina JT paskirto tarpininko pareiškimą ir raginimą, kad šalys sprendimo priėmimą vertintų kaip progą konstruktyviai apsvarstyti abipusius santykius ir išnagrinėti galimybę imtis naujos iniciatyvos siekiant rasti galutinį šio klausimo sprendimą;
13. labai apgailestauja dėl to, kad ginčas dėl šalies pavadinimo ir toliau stabdo šalies stojimo į ES procesą ir taip sukuriamos kliūtys pačiam plėtros procesui; pabrėžia, kad geri kaimyniniai santykiai yra svarbus ES plėtros proceso kriterijus ir ragina susijusias vyriausybes vengti prieštaringų poelgių, prieštaringų veiksmų ir pareiškimų, kurie gali daryti santykiams neigiamą poveikį;
14. pakartoja savo raginimą Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir už plėtrą atsakingam Komisijos nariui tarpininkauti siekiant susitarimo pavadinimo klausimu ir parengti politines gaires; be to, mano, kad, prieš rengiant referendumą minėtuoju klausimu, šalies vadovai ir Europos Sąjunga turėtų nuosekliai aiškinti visuomenei apie tai, kaip naudinga priimti šį sprendimą;
15. apgailestauja dėl žodžio „Makedonijos” trūkumo 2011 m. pažangos ataskaitoje ir nuo 2009 m., nepaisant to, kad Jungtinių Tautų tekstuose šis žodis yra norminis nurodant šalies kalbą, kultūrą ir tapatybę atkreipia dėmesį į tai, kad toks požiūris šiais metais sukėlė neigiamą visuomenės reakciją ir ragina Komisiją į tai atsižvelgti rengiant būsimas ataskaitas; primena, kad Ochrido pagrindų susitarimas grindžiamas pagarbos visų bendruomenių etninei tapatybei principu;
16. pabrėžia stojimo proceso tempo išlaikymo svarbą; todėl palankiai vertina šalies vyriausybės pasiūlymą nustatyti ginčo dėl pavadinimo sėkmingo sprendimo terminą ne vėliau kaip iki Komisijos atliekamos peržiūros proceso pabaigos, iki prasidedant deryboms; mano, kad, kaip rodo kitų plėtros procesų patirtis, tikros vyriausybės pastangos ir ES plataus spektro reformos svarbiose srityse gali padėti sukurti politinę aplinką, kuri padėtų išspręsti dvišalius klausimus; pabrėžia, kad lygiagrečiai vykstantis dvišalių klausimų sprendimo ir stojimo derybų procesas, remiantis tuo pačiu pagrindu, kuris buvo taikomas Slovėnijos ir Kroatijos atveju, bus naudingas ir šaliai, ir ES;
17. dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą pradėti kurti bendrai taikomą arbitražo mechanizmą, skirtą spręsti narystės siekiančių šalių ir valstybių narių dvišalius klausimus ;
PARLAMENTINIS BENDRADARBIAVIMAS
18. palankiai vertina naujo parlamento rinkimus ir greitą koalicinės vyriausybės suformavimą po pirmalaikių parlamento rinkimų; ragina stiprinti politinį dialogą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad parlamentas yra pagrindinė demokratinė institucija, kurioje diskutuojama dėl politinių skirtumų provokuojamų klausimų, ir kurioje šie klausimai sprendžiami; pažymi Nacionalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje pritariama šių metų pažangos ataskaitos rekomendacijoms, ir kuri buvo patvirtinta bendru sutarimu; ragina visus šalies politinius veikėjus padvigubinti savo pastangas vykdyti būtinas reformas, įskaitant Komisijos rekomendacijų veiksmingą įgyvendinimą ir tolesnius su tuo susijusius veiksmus;
19. sveikina šalį su pirmalaikių parlamento rinkimų surengimu 2011 m. birželio 5 d. ir pritaria ESBO / Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro vertinimui, kad rinkimai buvo konkurencingi, skaidrūs ir gerai organizuoti visoje šalyje; tačiau atkreipia dėmesį į tam tikrus trūkumus ir ragina valdžios institucijas laikytis tarptautinės bendruomenės (ypač Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos išvadų ir rekomendacijų) ir vietos stebėtojų iš asociacijos Most rekomendacijų, t. y. atnaujinti rinkėjų sąrašus, užtikrinti vienodą žiniasklaidos, įskaitant visuomeninį transliuotoją, dėmesį tiek vyriausybės, tiek ir opozicijos partijoms, apsaugoti valstybės tarnautojus nuo bet kokio politinio spaudimo, užtikrinti veiksmingą partijų finansavimo kontrolę ir skaidrų viešąjį finansavimą bei galimybę balsuoti už šalies ribų ir visiškai laikytis partijos struktūrų atskyrimo nuo valstybės principo; ragina atitinkamas valdžios institucijas artimiausiu metu spręsti šiuos klausimus;
20. palankiai vertina parlamentinio boikoto pabaigą ir mano, kad didesnė šalies demokratijos pažanga gali būti pasiekta tik stiprinant politinį dialogą įsteigtose demokratinėse institucijose ir į jį įtraukiant visas politines partijas; ragina stiprinti parlamento vaidmenį vykdant vyriausybės ir jos agentūrų veiklos priežiūrą; ragina skirti būtiną finansavimą ir paskirti reikiamų papildomų darbuotojų, kad būtų galima baigti Parlamentinio instituto steigimą; skatina pažangą, pasiektą rengiant parlamentinius priežiūros klausymus, ir remia tolesnes Europos Sąjungos pastangas teikti techninę pagalbą Nacionalinei Asamblėjai, skirtą jos praktikai vystyti; skatina tolesnį jungtinio parlamentinio komiteto ir Europos Parlamento darbą;
EKONOMINIS VYSTYMASIS
21. gerai vertina šalies ekonominės veiklos rezultatus ir išlaikytą makroekonominį stabilumą; sveikina šalies vyriausybę už laimėjimą – Pasaulio banko ataskaitoje „Verslas” nurodyta, kad per pastaruosius penkerius metus šalis buvo paskelbta trečiąją šalimi pasaulyje, sėkmingai vykdančia reguliavimo reformas; atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinis ekonomikos nuosmukis turėjo įtakos tiesioginėms užsienio investicijoms, kurių lygis ir toliau lieka labai žemas; mano, kad investicijų, prekybos ir ekonomikos vystymosi potencialas išlieka lemiamu šalies siekio dėl narystės ES argumentu;
22. pažymi, kad teisinis numatomumas ir veiksmingas teisės aktų įgyvendinimas būtini siekiant toliau gerinti verslo aplinką vietos įmonėms ir užsienio investuotojams; taigi ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti teisminių institucijų veiksmingumą ir nepriklausomumą bei profesionalią, kompetentingą ir nešališką administracinę veiklą, įskaitant reguliavimo bei priežiūros agentūrų nepriklausomumo ir gebėjimų stiprinimą;
23. pripažįsta didelio nedarbo ir skurdo problemas, kurios ir toliau yra didelė našta šaliai; palankiai vertina šiuo metu parlamente vykstančias diskusijas dėl minimalaus darbo užmokesčio; primena šalies žemą JT Žmogaus socialinės raidos indeksą ir palankiai vertina kovos su skurdu ir socialine atskirtimi strategijos patvirtinimą; ragindamas vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant spręsti struktūrinio nedarbo problemą ir apsaugoti pažeidžiamas grupes pabrėžia, kad tik tvarus ekonomikos augimas, kuris turėtų būti skatinamas sukuriant didesnėms verslo investicijoms palankią aplinką, gali padėti išspręsti rimtą pastovaus aukšto nedarbo lygio problemą šalyje; šiuo tikslu primygtinai ragina vyriausybę remti mažąsias ir vidutines įmones sudarant sąlygas pasinaudoti finansavimu ir ragina toliau taikyti gerąją verslo bendruomenės atstovų konsultavimo praktiką;
24. palankiai vertina tai, kad šalis per pastaruosius penkerius metus per 40 pozicijų pasistūmėjo į priekį organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse; teigiamai vertina tai, kad, vadovaujantis Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijomis, buvo priimti kovos su korupcija politikos teisinio pagrindo pakeitimai; vis dėlto pritaria Komisijos nuomonei, kad korupcija vis dar išlieka rimta problema; primygtinai ragina toliau dėti pastangas ir sukurti nešališkų nuosprendžių korupcijos, ypač korupcijos aukštame lygmenyje ir korupcijos pagrindinėse nerimą keliančiose srityse, tokiose kaip viešieji pirkimai, bylose registrą; pabrėžia, kad reikia didinti viešųjų išlaidų ir politinių partijų finansavimo skaidrumą; ragina Europos Sąjungos investuotojus ir su šalimi prekiaujančius verslininkus imtis aktyvesnio vadovaujamo vaidmens ir bendraujant su vietos partneriais pasisakyti prieš korupciją;
25. atkreipia dėmesį į pažangos ataskaitoje pateiktą išvadą, kad Valstybinės korupcijos prevencijos komisijos nepriklausomumas ir nešališkumas vis dar nepakankamas; ragina stiprinti teisinę ir institucinę apie pažeidimus pranešusių asmenų apsaugą; teigiamai vertina naują baudžiamojo proceso kodeksą, priimtą vykdant platesnę baudžiamosios teisenos reformą, kurią įgyvendinus turėtų būti geriau vykdomos sudėtingų organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylų tyrimų procedūros; pritaria nuo kitų metų paskirtai tyrimų grupei, kuri tiesiogiai dirbs Valstybės prokurorui ir tikisi, kad dėl to bus paskelbta daugiau sprendimų Komisijos perduotose bylose; ragina vyriausybę užtikrinti reikiamą Valstybinės korupcijos prevencijos komisijos finansavimą ir pakankamai darbuotojų; pabrėžia, kad politinė valia yra svarbiausia norint kovoti su sisteminga korupcija;
26. atkreipia dėmesį į tai, kad priimtas plačios apimties teisės aktų rinkinys, kuriuo siekiama toliau didinti teisminių institucijų veiksmingumą ir nepriklausomumą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina veiksmingą Teisėjų ir valstybės prokurorų akademijos darbą ir atsitiktinio bylų paskirstymo tvarkos įgyvendinimą; ragina atsakingas valdžios institucijas toliau įgyvendinti kovos su korupcija teisės aktus bei padidinti teisminių institucijų nepriklausomumą, veiksmingumą ir išteklius; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog teismų sistema veiktų nepriklausomai nuo politinio kišimosi; pritaria pastangoms padidinti teismų sistemos veiksmingumą ir skaidrumą; pabrėžia, kad būtina parengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimo atvejų suvestinę, kuria remiantis būtų galima įvertinti pažangą; ragina suvienodinti teismų praktiką siekiant užtikrinti teisminės sistemos nuspėjamumą ir visuomenės pasitikėjimą;
OCHRIDO PAGRINDŲ SUSITARIMAS (OPS)
27. sveikina šalį su jos dvidešimtosiomis nepriklausomybės metinėmis ir su 2011 m. sukakusiu Ochrido pagrindų susitarimo dešimtmečiu; pabrėžia, kad šis susitarimas yra pavyzdys, kaip sėkmingai spręsti etninius konfliktus, tuo pat metu išlaikant teritorijos vientisumą ir reformuojant valstybines struktūras; vis dėlto pabrėžia, kad reikia dėti tolesnes ir dar aktyvesnes pastangas norint pasiekti visišką šalių susitaikymą ir sukurti nešališkų ir įvairias etnines grupes vienijančių demokratinių institucijų stiprinimo pagrindą;
28. pritaria 2011 m. rugsėjo 5 d. ministro pirmininko kalbai, kurioje palankiai vertinamas daugiakultūriškumas, kaip šalies socialinis ir politinis modelis, pabrėžiant būtinybę įgyvendinti OPS ir nustatyti integracijos be asimiliacijos tikslą; pritaria įsipareigojimui dėl Ochrido pagrindų susitarimo įgyvendinimo antrojo dešimtmečio;
29. pripažįsta neseniai patvirtintus teisės aktus, ypač Įstatymo dėl kalbų ir simbolių vartojimo pakeitimus; ragina aktyviai remti visas vietoves, dalyvaujančias ryšių su bendruomenėmis komitetų veikloje;
30. susirūpinęs pažymi, kad vykstančiose diskusijose naudojami istoriniai argumentai, įskaitant siejimo su antika reiškinį, kadangi dėl to gali padidėti įtampa tarp kaimyninių šalių ir atsirasti naujų vidinių susiskaldymų;
31. pabrėžia, kad, vadovaujantis teisės aktais ir EUROSTATO standartais, reikia tinkamai parengti ir organizuoti visuotinį gyventojų surašymą; ragina vyriausybę pateikti patikimą šio proceso įgyvendinimo planą; pažymi 20 proc. ribos svarbą dėl tam tikrų teisių pagal OPS, bet primygtinai tvirtina, kad jokios albanų ar bet kurios kitos etninės mažumos bendruomenės diskriminacijos niekada negalima pateisinti remiantis tuo, kad jie sudaro nedidelę dalį visų gyventojų;
32. ragina dėti daugiau pastangų kovojant su įvairių etninių grupių vaikų atskirtimi švietimo sistemoje ir remia visų teisę mokytis savo gimtąja kalba; todėl pabrėžia, kad svarbu kurti naujus vadovėlius, kurie padėtų gerinti abipusį supratimą, ir panaikinti žalingą, kai kuriose mokyklose vis dar taikomą etninio skirstymo praktiką; atsižvelgdamas į ypatingą švietimo svarbą šaliai, ragina švietimui suteikti daugiau paramos pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), su sąlyga, kad būtų veiksmingai sprendžiama švietimo segregacijos problema;
DECENTRALIZACIJA
33. remia ryžtingus veiksmus siekiant šalies politinės decentralizacijos, kurią vyriausybė įvardijo kaip pagrindinį OPS ramstį, svarbų užtikrinant tinkamą viešąjį administravimą; pritaria patvirtintam veiksmų planui, kuriuos siekiama įgyvendinti šį tikslą;
34. pritaria Komisijos rekomendacijai labiau skatinti decentralizacijos procesą; ragina labiau suderinti centrinį ir vietos lygmens biudžetus, kad būtų įgyvendinta decentralizacija; pabrėžia, kad svarbu savivaldybėms teikiamas subsidijas skirtyti skaidriai, objektyviai ir nešališkai; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios savivaldybės patirs finansinių sunkumų, nes joms trūksta finansinio valdymo gebėjimų, ir ragina vyriausybę, prireikus su Komisijos parama, teikti joms tinkamą techninę pagalbą;
35. palankiai vertina sėkmingą savivaldybių bendradarbiavimo programą, kuri remiama pagal Jungtinių Tautų vystymo programą, ir ragina ES padidinti savo paramą šiai veiklai;
PAGRINDINĖS TEISĖS
36. yra labai susirūpinęs dėl naujausių pokyčių žiniasklaidos srityje ir dėl to, kad neaišku, kam priklauso žiniasklaida, ir kad ji labai monopolizuota; ragina šalį parodyti savo visišką įsipareigojimą žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui, įskaitant kompetentingą ir įvairiapusę diskusiją reformos klausimais, kurie išdėstyti pažangos ataskaitoje; teigiamai vertina kvietimą ESBO atstovui žiniasklaidos laisvės klausimais dalyvauti naujai įkurto apskritojo stalo žiniasklaidos laisvės klausimais veikloje ir pritaria jos pareiškimui, kad nors visos žiniasklaidos priemonės turi laikytis teisinių ir finansinių taisyklių vykdydamos verslą, tačiau žiniasklaidos priemonė, kuri kritikuoja vieną partiją, neturi tapti tikslingu teisinės sistemos taikiniu; primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad šalyje būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir paisoma žiniasklaidos laisvės, taigi užtikrinti, kad ateityje Komisijos vertinimas išliktų teigiamas;
37. ragina visiems nacionaliniams transliuotojams vienodai ir skaidriai paskirstyti vyriausybės reklamos įplaukas, neatsižvelgiant į redakcijos turinį ar politinę pakraipą; pritaria Komisijos rekomendacijai užtikrinti, kad valstybinis televizijos kanalas atitiktų tikslus ir atliktų objektyvaus ir nešališko visuomeninio transliuotojo vaidmenį; ragina valdžios institucijas patvirtinti reikiamus pakeitimus siekiant suderinti Transliacijos įstatymą su ES teisės aktais;
38. ragina dėti pastangas ir vengti piktnaudžiauti šmeižtu, dėl politinių priežasčių nukreiptu prieš žurnalistus; ragina šmeižimo nelaikyti nusikaltimu, kaip tai yra kai kuriose kitose regiono šalyse, ir nustatyti tokiais atvejais taikomas maksimalias baudas; pabrėžia, kad laisva žiniasklaida yra demokratijos pagrindas ir būtina sąlyga bet kuriai šaliai norint tapti ES valstybe nare; mano, kad žiniasklaidos sektoriuje turėtų būti parengti ir įgyvendinti aukšti profesiniai žurnalistikos standartai ir laikomasi žurnalistinės etikos taisyklių; ragina valdžios institucijas parengti antimonopolinius teisės aktus žiniasklaidos srityje, taip pat numatyti priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias politinės įtakos darymui žiniasklaidos sektoriuje;
39. palankiai vertina tai, kad apskritai minties, sąžinės ir religijos laisvės yra užtikrinamos; ragina vyriausybę toliau stengtis stiprinti kovos su diskriminacija politiką, pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią diskriminacijai dėl etninių priežasčių, įskaitant piliečių, atvirai atskleidžiančių savo bulgarišką tapatybę ir (arba) etninį pagrindą, diskriminaciją;
40. palankiai vertina tai, kad šiais metais buvo įkurta Kovos su diskriminacija komisija ir ragina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir Europos nepriklausomų kovos su diskriminacija agentūrų tinklą Equinet visapusiškai remti minėtą komisiją ir bendradarbiauti su ja; džiaugiasi, kad ši komisija nagrinėja tris skundus dėl tariamos diskriminacijos dėl lytinės orientacijos, kuriuos pateikė Lyties ir sveikatos teisių koalicija;
41. ragina stiprinti kovos su diskriminacija politiką ir veiksmingai ją įgyvendinti, įskaitant didesnes pastangas apsaugant moterų ir vaikų bei neįgalių asmenų teises; pritaria aktyviam ir veiksmingam Parlamento moterų klubo vaidmeniui, bet yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar nedaug moterų dalyvauja politiniame gyvenime vietos lygmeniu, ir mano, jog reikia gerinti ir įgyvendinti švietimo programas, kurių tikslas – įtraukti moteris į pilietinį ir politinį gyvenimą; ragina toliau dėti pastangas ir atsisakyti neįgalių asmenų priežiūros specialiose institucijose praktikos; teigiamai vertina tai, kad 2011 m. gruodžio 7 d. parlamentas ratifikavo JT konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių;
42. yra susirūpinęs dėl to, kad padaryta tik labai nedidelė pažanga lyčių lygybės ir moterų teisių srityje; ragina vyriausybę lyčių lygybės užtikrinimui teikti politinį prioritetą ir labiau remti tokią veiklą ir iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su diskriminuojančiais papročiais, tradicijomis ir stereotipais, pažeidžiančiais pagrindines moterų teises;
43. primena savo raginimą iš dalies pakeisti Apsaugos nuo diskriminacijos ir jos prevencijos įstatymą, siekiant uždrausti visas diskriminacijos formas, nurodytas Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnyje, ir pabrėžia, kad tai yra būtina stojimo sąlyga; reiškia susirūpinimą dėl aukštųjų mokyklų ir bendrojo lavinimo mokyklų vadovėlių, kuriuose homoseksualumas aprašomas kaip liga, ir ragina nedelsiant juos pakeisti; ragina Komisiją parengti gebėjimų stiprinimo programas, skirtas pilietinei visuomenei, įskaitant lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenę, stiprinti;
44. palankiai vertina dabartinį šalies pirmininkavimą Romų įtraukties dešimtmečio iniciatyvai ir tikisi, kad tai toliau paskatins pažangą romų integracijos į politinį, socialinį ir ekonominį gyvenimą srityje; palankiai vertina pažangą, kuri padaryta integruojant romus į švietimo sistemą, padidėjusį jų priėmimą į vidurinio ir universitetinio švietimo institucijas, taip pat tai, kad didesnis skaičius romų dirba valstybės tarnyboje; tačiau atkreipia dėmesį į Komisijos išvadą, kad reikia nuolatinių pastangų siekiant stiprinti pasitikėjimą, ypač švietimo, kultūros ir kalbos srityse; primena savo susirūpinimą dėl labai sunkių romų bendruomenės gyvenimo sąlygų ir dėl to, kad jie vis dar patiria diskriminaciją atsižvelgiant į galimybes pasinaudoti švietimo sistema, patekti į darbo rinką, gauti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas; atkreipia dėmesį į itin sunkią romų moterų ir vaikų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, padėtį ir ragina valdžios institucijas nedelsiant imtis veiksmų, kad ši problema būtų sprendžiama;
45. teigiamai vertina tai, kad vyriausybė patvirtino Romų socialinės įtraukties strategiją 2012–2014 m.; tačiau pažymi, kad atitinkamame veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimui 2012 m. neskirta jokių valstybės lėšų, taigi ragina valdžios institucijas rasti reikiamų išteklių;
46. ragina visas suinteresuotąsias šalis skatinti šalyje nepriklausomą, pliuralistinę, įvairias etnines grupes ir kultūras vienijančią ir ne partiniu pagrindu grindžiamą pilietinę visuomenę ir prisidėti ją kuriant; tačiau pabrėžia, jog norint, kad pilietinės visuomenės organizacijos atliktų savo vaidmenį, būtina jas labai sustiprinti ir užtikrinti jų nepriklausomumą nuo išorės poveikio, ypač nuo politinių interesų, ir kad šiuo metu tai dar nėra įgyvendinta; ragina skirti nacionalinių lėšų nevyriausybinėms organizacijoms, kad būtų panaikinta jų priklausomybė nuo užsienio rėmėjų;
47. tačiau mano, kad ES Pilietinės visuomenės programa suteikia galimybes žymiai padidinti šalies NVO, įmonių ir profesinių sąjungų mainus su ES valstybėmis narėmis, siekiant abipusės naudos ir tiesioginio tikslo paspartinti stojimo į ES procesą; todėl ragina Komisiją padidinti finansinę paramą, teikiamą pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, siekiant ypač pagerinti nevyriausybinių organizacijų vystymąsi;
48. pabrėžia, kad šalis ratifikavo aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos darbo teisių konvencijas; yra susirūpinęs dėl to, kad darbo teisių ir profesinių sąjungų srityje padaryta tik nedidelė pažanga; ragina valdžios institucijas toliau stiprinti darbo ir profesinių sąjungų teises; atsižvelgdamas į tai, ragina vyriausybę numatyti pakankamai administracinių pajėgumų siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinama darbo teisė ir tinkamai vykdomi teisės aktai; pabrėžia, kad svarbu vykdyti socialinį dialogą, ir ragina vyriausybę užsibrėžti ambicingesnius tikslus šioje srityje ir pradėti visapusišką socialinį dialogą su atitinkamais partneriais;
TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALAI
49. atkreipia dėmesį į teisminių institucijų reformos srityje padarytą pažangą; palankiai vertina Teisėjų ir prokurorų mokymo akademijos, kuri šiuo metu mini penkerių metų sukaktį, darbą; yra susirūpinęs dėl Teisėjų įstatymo trūkumų, nes yra galimybė daryti politinę įtaką naudojant atleidimo iš darbo procedūras, bet pripažįsta, kad esama bendro sutarimo dėl būtinybės nustatyti objektyvesnius kriterijus šioje srityje; nors palankiai vertina naują požiūrį į teisėjų veiklą, pabrėžia, kad šio požiūrio neįmanoma įgyvendinti be vienodo įsipareigojimo priimti kokybiškus sprendimus, įskaitant įsipareigojimą vykdyti tęstinį mokymą ir įdarbinti remiantis nuopelnais, ir taikyti teismų nepriklausomumo principą;
50. tyra susirūpinęs dėl pranešimų apie netinkamą policijos elgesį ir ragina nuodugniai tai ištirti, ypač tragiškus įvykius rinkimų naktį bei kaltinimus, kad nusikaltimo vietoje nebuvo atliktas visapusiškas tyrimas; pabrėžia policijos kontrolės mechanizmų, ypač Vidaus reikalų ministerijos vidaus kontrolės ir profesinių standartų sektoriaus, nepriklausomybės užtikrinimo svarbą;
51. ragina imtis veiksmų siekiant gerinti padėtį kalėjimuose, pavyzdžiui, kalėjimų darbuotojams organizuoti naujus mokymus ir profesinio tobulėjimo kursus, pastatyti keletą naujų kalėjimų siekiant pakeisti senuosius ir imtis iniciatyvos parengti teisės aktą dėl lygtinio nuteisimo norint spręsti perpildytų kalėjimų problemą; skatina tęsti pažangą gerinant kalėjimų sąlygas ir ragina ypatingą dėmesį skirti nepilnamečių įkalinimo įstaigoms ir pažangos ataskaitoje pateiktoms išvadoms, kad skyrius, kovojantis su netinkamu elgesiu, neatlieka savo funkcijų;
52. palankiai vertina bendradarbiavimą su Europos Sąjunga kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu ir su kaimyninėmis šalimis pasirašytus susitarimus dėl teismų ir policijos bendradarbiavimo; teigiamai vertina tai, kad buvo sudarytas šalies ir Europolo veiklos susitarimas, siekiant itin palengvinti keitimąsi tyrimų duomenimis ir pagerinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu; atkreipia dėmesį į Sisteminimo aktą ir į pasikeitimus, kurie dėl šio akto turi būti padaryti Vidaus ministerijos Organizuotų nusikaltimų departamente siekiant pagerinti jo funkcionalumą ir integravimą į nacionalinę ir tarptautinę baudžiamosios veikos tyrimų vykdymo sistemą; teigiamai vertina naują baudžiamojo proceso kodeksą, kurį įgyvendinus turėtų pagerėti sudėtingų organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylų tyrimų procedūros; primygtinai ragina vykdyti stebėseną, kuri būtų proporcinga tikrajai grėsmei visuomenės saugumui, taikant sustiprintą teismų kontrolę ir parlamentinę žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų priežiūrą;
53. ragina valdžios institucijas baigti skelbti agentų, susijusių su buvusios Jugoslavijos slaptosiomis tarnybomis, pavardes, nes tai jau seniai reikėjo padaryti, ir tai būtų pagrindinis žingsnis įveikiant komunistinę praeitį; ragina padidinti Duomenų tikrinimo komisijos įgaliojimus, visų pirma leisti jai nepriklausomai pranešti savo tyrimų rezultatus visuomenei ir visus reikiamus dokumentus nuolat perkelti į komisijos patalpas;
54. atkreipia dėmesį į priemones, kurių imtasi siekiant geriau valdyti migracijos srautus, ypač į tai, kad sprendžiami susirūpinimą keliantys klausimai dėl netikrų prieglobsčio prašytojų; tačiau išreiškia susirūpinimą dėl profiliavimo naudojimo ir ragina sprendžiant šiuos klausimus taikyti griežtus nediskriminavimo principus; ragina sustiprinti pastangas dėl reikalavimus atitinkančių pabėgėlių pilietybės teisių įgyvendinimo ir dėl prieglobsčio prašymų neatidėliotino nagrinėjimo, visiškai vadovaujantis tarptautine žmogaus teisių teise;
55. džiaugiasi, kad nuo 2009 m. gruodžio mėn. šalies piliečiai galėjo pasinaudoti vizų režimo liberalizavimu; įsipareigoja ginti bevizį režimą, kuris yra šalies ir Europos Sąjungos santykių pagrindas ir svarbi priemonė siekiant toliau skatinti ir stiprinti žmonių tarpusavio santykius;
VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
56. palankiai vertina tai, kad priimta atnaujinta Viešojo administravimo reformos strategija iki 2015 m. ir kad 2011 m. balandžio mėn. įsigaliojo Valstybės tarnautojų įstatymas; ragina vyriausybę toliau derinti valstybės tarnautojų ir valstybės įstaigų darbuotojų srities teisės aktus, be kita ko, pakeičiant atitinkamus įstatymus; pabrėžia, kad būtina imtis tolesnių priemonių siekiant užtikrinti profesionalią ir nešališką valstybės tarnybą, taip pat savivaldybių lygmeniu; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina Aukštojo administracinio teismo įsteigimą ir ragina už viešojo administravimo reformą atsakingas institucijas prisidėti prie spartesnio reformų proceso vykdymo; reikalauja, kad paskyrimai pagal nuopelnus, o ne pagal politinę priklausomybę būtų įgyvendinti kartu su pastangomis užtikrinti teisingą atstovavimą;
57. giria vyriausybę dėl padarytos pažangos regioninės plėtros srityje ir rengiantis perimti lėšų pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) tvarkymą; su pasitenkinimu pažymi, kad nacionalinėms valdžios institucijoms buvo suteikti įgaliojimai įgyvendinti PNPP pereinamojo laikotarpio pagalbos ir institucijų stiprinimo, regioninės plėtros, žmogiškųjų išteklių plėtros ir kaimo plėtros priemonių sudėtines dalis; ragina vyriausybę ir Komisiją paspartinti reikiamus darbus siekiant perduoti likusios PNPP sudėtinės dalies dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo valdymą; dar kartą primena PNPP kaip svarbiausios priemonės, skirtos padėti šaliai pasirengti narystei ES, svarbą ir ragina vyriausybę toliau gerinti koordinavimą tarp ministerijų, kad šalis galėtų visapusiškai išnaudoti turimus išteklius;
KITI REFORMOS KLAUSIMAI
58. pritaria energijos naudojimo veiksmingumo kampanijai ir tikisi, kad bus imtasi efektyvesnių veiksmų siekiant skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą pagal šalies galimybes; pabrėžia, kad svarbu veiksmingai įgyvendinti aplinkosaugos srities teisės aktus siekiant apsaugoti gamtos išteklius, ypač vandenį; pažymi, kad šalis dar nėra įsipareigojusi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kad būtina pradėti nacionalines diskusijas apie neigiamą klimato kaitos poveikį; ragina dėti daugiau pastangų ir suderinti šios srities nacionalinius teisės aktus su ES acquis;
59. palankiai vertina pažangą, pasiektą modernizuojant transporto, energijos ir telekomunikacijų tinklus, ir ypač pastangas užbaigti X koridorių; atsižvelgdamas į tai, kad geležinkelio sąsajos yra kelių transporto alternatyva, pritaria vyriausybės ketinimui atnaujinti ar nutiesti geležinkelio linijas iš Skopjės į kaimyninių valstybių sostines ir ragina užbaigti geležinkelio jungtis VIII koridoriuje;
60. reiškia savo nusivylimą dėl to, kad trūksta pažangos siekiant kartu su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis švęsti bendras istorines sukaktis ir paminėti žymius asmenis, nes tai padėtų geriau suprasti istoriją ir pagerinti kaimyninius santykius; ragina steigti bendrus ekspertų komitetus istorijos ir švietimo klausimais su Bulgarija ir Graikija, kurie padėtų objektyviai, remiantis faktais aiškinti istoriją, stiprintų akademinį bendradarbiavimą ir skatintų teigiamą jaunosios kartos požiūrį į kaimynus;
61. ragina tęsti pastangas ir aukštojo švietimo srityje įgyvendinti Bolonijos procesą bei bendradarbiauti su kitomis regiono valstybėmis, kad būtų skatinama universitetų kokybė; dar kartą primena akademinės laisvės principo svarbą;
62. sveikiną šalį su puikiu jos krepšinio komandos pasirodymu 2011 m. Europos krepšinio čempionate;
63. palankiai vertina aukštą šalies ir ES bendrosios pozicijos užsienio politikos srityje suderinamumo lygį; ragina šalį dėti pastangas siekiant užmegzti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis; palankiai vertina tai, kad 2009 m. sienos su Kosovu demarkacija suteikė galimybių glaudžiau bendradarbiauti ir nuo 2011 m. rugsėjo mėn. sudaryti susitarimą dėl bendros sienų kontrolės; tikisi, kad šis susitarimas netolimoje ateityje pradės visiškai veikti; sveikina valdžios institucijas su neseniai Skopjėje surengto ES ministrų susitikimo Vakarų Balkanų integracijos klausimais sėkme;
64. pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas yra esminė integracijos į Europos Sąjungą proceso dalis; teigiamai vertina pastangas pagerinti judėjimo laisvę regione, įtvirtintas susitarime su Albanija ir Juodkalnija, nes tai sudarys galimybes jų piliečiams kirsti šių trijų šalių sienas ir laisvai jose keliauti tik su tapatybės kortelėmis; ragina praplėsti šią iniciatyvą ir ją įgyvendinti ir kitose regiono šalyse;
65. palankiai vertina šalies dalyvavimą svarbioje tarptautinėje veikloje, pavyzdžiui, dalyvavimą Europos Sąjungos karinėje operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUFOR ALTHEA), pirmininkavimą Europos šalių bendradarbiavimo procesui 2012–2013 m. ir visapusišką bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ);
66. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei šalies vyriausybei ir parlamentui.