PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Nigerijoje (2012/2550(RSP))

7.3.2012

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Fiorello Provera, Rolandas Paksas, Lorenzo Fontana, Oreste Rossi, Claudio Morganti, Mara Bizzotto, Nikolaos Salavrakos, Niki Tzavela EFD frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0131/2012

B7‑0134/2012

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nigerijoje (2012/2550(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nigerijos ir dėl religijos laisvės,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–   atsižvelgdamas į Nigerijos Federacinės Respublikos Konstituciją ir ypač jos nuostatas dėl religijos laisvės apsaugos, išdėstytas jos IV skyriuje „Teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę“,

–   atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos 2011 m. gruodžio 26 d. ir 2012 m. sausio 22 d. pareiškimus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi sausio 20 d. šiaurėje esančiame Kano mieste per koordinuotas atakas naudojant ginklus ir bombas, kurias vykdė islamistų grupuotė Boko Haram, žuvo ne mažiau kaip 186 žmonės, kadangi per šios grupuotės antpuolius žuvo daugiausia žmonių nuo 2009 m., kai nužudžius jos įkūrėją ir vadovą Mohammedą Yusufą, ji pradėjo sukilimą, siekdama nuversti demokratinę Nigerijos valdžią;

B.  kadangi islamistų grupuotė Boko Haram įspėjo visus krikščionis ir animizmo šalininkus, kad šie išsikraustytų iš šalies šiaurinių valstijų, ir reikalauja šariato teisę taikyti visoje Nigerijoje, taip pat nuo 2012 m. pradžios dėl šiai grupuotei priskiriamų išpuolių žuvo bent 200 žmonių, o 2011 m. nužudyta daugiau kaip 500 žmonių;

C. kadangi kovo 4 d. grupuotė Boko Haram paskelbė karą krikščionims ir pranešė, kad ji, siekdama sunaikinti visą krikščionių bendruomenę, gyvenančią šiaurinėse šalies dalyse, pradės eilę koordinuotų antpuolių;

D. kadangi vasario 26 d. du grupuotės Boko Haram savižudžiai sprogdintojai susprogdino sprogmenų prikrautą automobilį šalia bažnyčios Džoso mieste ir nužudė tris žmones bei sužeidė 38, taip pat įtariama, kad vasario 21 d. islamistų ekstremistai susprogdino bombą Suledžos mieste ir sužeidė penkis žmones;

E.  kadangi šalyje auga etninis priešiškumas, kurį kursto religinio pobūdžio smurtas, kurio centrinė Prezidento Goodlucko Jonathano valdžia beveik negali kontroliuoti ir pripažino, kad neramumai šalyje didesni, nei 1960 m. vykęs pilietinis karas;

F.  kadangi buvo raginimų reformuoti Nigerijos saugumo pajėgas po to, kai sausio 14 d. vienas pagrindinių grupuotės Boko Haram įtariamųjų dėl Kalėdų dieną susprogdintos bombos, dėl kurios žuvo keturiasdešimt keturi žmonės, pabėgo iš areštinės per 24 valandas nuo sulaikymo;

G. kadangi Nigerijos vyriausybė reagavo į sukilimą smurtu ir padidino saugumo pajėgas sostinėje Abudžoje, areštavo daugybę įtariamųjų, įvedė komendanto valandą ir nepaprastąją padėtį keliose keturių šiaurinių valstijų dalyse;

H. kadangi viena pagrindinių Nigerijos vyriausybės kliūčių siekiant įveikti grupuotės Boko Haram problemą yra informacijos apie šios grupuotės organizaciją, jos vadovus ir ideologiją trūkumas, taigi sudėtinga izoliuoti tam tikrus asmenis;

I.   kadangi Nigerijoje yra 160 mln. gyventojų, kurie pasidalinę į krikščionis pietuose ir musulmonus šiaurėje;

J.   kadangi Džoso miestas apibūdinamas kaip religinė riba tarp šiaurės ir pietų;

1.  smerkia žiaurius išpuolius prieš krikščionių bendruomenes ir ragina Nigerijos vyriausybę imtis visų reikalingų priemonių siekiant spręsti islamistinio karinio pasipriešinimo problemą šiaurinėje Nigerijoje;

2.  teigia, kad Nigerijos saugumo pajėgos turėtų parodyti daugiau skaidrumo ir apsisprendimo siekdamos persekioti ir sulaikyti įtariamuosius, dalyvavusius religinio pobūdžio išpuoliuose, taip pat reikia imtis priemonių siekiant apsaugoti krikščionių maldos vietas ir bendruomenes visoje Nigerijoje, ypač jos šiaurėje;

3.  ragina tarptautinę bendruomenę nedelsiant imtis veiksmų ir remti krikščioniškų bendruomenių pagrindines teises ir laisves Nigerijoje ir visose šiaurės bei vakarų Afrikos šalyse;

4.  pabrėžia, kad Nigerijoje reikia religinių vadovų, kurie kovotų su tais, kurie kursto smurtą, ir padėtų pagrindus siekti religinės tolerancijos ir supratimo;

5.  ragina Nigerijos federalinę vyriausybę imtis konkrečių ir skubių priemonių siekiant remti įvairių etninių ir religinių grupių dialogą, ir pritaria prezidento Goodlucko Jonathano iniciatyvai sukviesti į bendrą susitikimą religinius ir bendruomenių vadovus;

6.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją remti Nigerijos valdžios institucijas siekiant veiksmingai spręsti islamistų sukilėlių problemą;

7.  ragina Komisiją koordinuoti pastangas su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis donorėmis siekiant vystymosi pagalbą skirti darbo vietų kūrimui labiausiai religinio pobūdžio smurto paveiktose vietovėse;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nigerijos federalinei vyriausybei, Afrikos Sąjungos institucijoms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Visos Afrikos Parlamentui.