Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0148/2012Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0148/2012

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES kovos su diabetu strategijos sukūrimo (2011/2911(RSP))

7.3.2012

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Marisa Matias, Patrick Le Hyaric, Kartika Tamara Liotard, Nikolaos Chountis, Jiří Maštálka GUE/NGL frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0145/2012

Procedūra : 2011/2911(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0148/2012
Pateikti tekstai :
B7-0148/2012
Priimti tekstai :

B7‑0148/2012

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES kovos su diabetu ES strategijos sukūrimo (2011/2911(RSP))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 168 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. gruodžio 8 d. priimtą Žaliąją knygą „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje“, kurioje nagrinėjami susirgimą II tipo diabetu lemiantys veiksniai,

- atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15–16 d. Vienoje įvykusios pirmininkaujančios Austrijos konferencijos „II tipo diabeto prevencija“ išvadas,

- atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rašytinį pareiškimą dėl diabeto,

- atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 1 d. Tarybos išvadas dėl sveiko gyvenimo būdo propagavimo ir II tipo diabeto prevencijos,

- atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos 2006 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės PSO Europos regione,

- atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 18 d. Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl pasaulinės diabeto dienos,

- atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013), taip pat į vėlesnį 2011 m. vasario 22 d. Komisijos sprendimą dėl finansinės paramos šios programos veiksmams skyrimo,

- atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. spalio 23 d. baltąją knygą „Kartu sveikatos labui: 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“,

- atsižvelgdamas į Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (2007–2013 m.)[1] ir į bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.),

- atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje: nelygybės mažinimas ES“,

- atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 20 d. Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl neužkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės,

- atsižvelgdamas į svarbiausius Septintosios bendrosios programos teminės srities „Sveikata“ (FP7-HEALTH-200701) projekto „DIAMAP – Diabeto mokslinių tyrimų Europoje veiksmų planas“ rezultatus ir rekomendacijas,

- atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga““ ir jos bandomąją partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo klausimu,

- atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo[2] ir į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES[3],

- atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl novatoriškų kovos su lėtinėmis ligomis metodų visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų srityje,

- atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų metodų rezoliuciją,

- atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 28–29 d. Maskvoje vykusioje Pirmojoje Jungtinių Tautų pasaulinėje ministrų konferencijoje sveiko gyvenimo būdo ir neužkrečiamųjų ligų kontrolės klausimais priimtą Maskvos deklaraciją,

–    atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo mėn. vykusį Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikimą neužkrečiamųjų ligų klausimais,

–    atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pozicijos ir įsipareigojimų, pateiktą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikime dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių neužkrečiamųjų ligų: manoma, kad nuo jo kenčia daugiau nei 32 mln. ES piliečių, o tai sudaro beveik 10 proc. visų ES gyventojų, be to, 32 mln. žmonių skundžiasi sutrikusiu gliukozės toleravimu ir esama labai didelės tikimybės, kad šis netoleravimas progresuos iki akivaizdžių klinikinių diabeto požymių,

B.   kadangi II tipo diabetas numatomą gyvenimo trukmę sumažina 5–10 metų, o I tipo diabetas – apie 20 metų, kadangi ES su diabetu siejama 325,000 mirties atvejų per metus, t. y. kas dvi minutės miršta vienas ES pilietis,

C.  kadangi nustatytų rizikos veiksnių sumažinimas, ypač nesveikų kasdienių įpročių atsisakymas, vis dažniau pripažįstamas kaip pagrindiniu prevencijos metodu, kurį taikant galima sumažinti ir I tipo, ir II tipo diabeto paplitimą, dažnumą ir komplikacijas,

D.  kadangi dar reikia atlikti mokslinius tyrimus siekiant nustatyti I tipo diabeto rizikos veiksnius, o šiuo metu atliekami genetiškai paveldėto polinkio moksliniai tyrimai ir I tipo diabetas nustatomas vis jaunesniems pacientams,

E.   kadangi II tipo diabetas yra liga, kuriai galima užkirsti kelią ir kurios rizikos veiksniai, kaip antai prasta ir nesubalansuota mityba, nutukimas, fizinės veiklos trūkumas ir alkoholio vartojimas, buvo aiškiai nustatyti ir gali būti pašalinti vykdant veiksmingas prevencijos strategijas,

F.   kadangi šiuo metu nėra vaistų nuo diabeto,

G.  kadangi II tipo diabeto komplikacijoms gali užkirsti kelią užtikrinant ankstyvą diagnozės nustatymą ir skatinant sveiką gyvenimo būdą, tačiau dažnai diagnozė nustatoma per vėlai ir beveik 50 proc. diabetu sergančių asmenų šiuo metu nežino, kad serga,

H.  kadangi beveik 75 proc. visų diabetu sergančių asmenų nepakankamai kontroliuoja savo būklę, todėl padidėja komplikacijų rizika, mažėja našumas, o visuomenė patiria didesnes sąnaudas,

I.    kadangi manoma, jog dėl nutukimo epidemijos, Europos gyventojų senėjimo ir kitų dar nenustatytų veiksnių diabetu sergančių žmonių skaičius Europoje iki 2030 m. padidės 16,6 proc.,

J.    kadangi daugelyje valstybių narių išlaidos diabeto gydymui sudaro daugiau nei 10 proc. visų sveikatos apsaugai skiriamų išlaidų (šis skaičius kai kuriais atvejais siekia 18,5 proc.), o bendrosios diabetu sergančio ES piliečio išlaidos sveikatos priežiūrai vidutiniškai sudaro 2 100 eurų per metus, kadangi, didėjant diabetu sergančių asmenų skaičiui, senėjant visuomenei ir didėjant sergamumui gretutinėmis ligomis, sąnaudos neišvengiamai didės,

K.  kadangi netinkamai gydomas ar per vėlai diagnozuojamas diabetas yra pagrindinė miokardo infarkto, insulto, aklumo, galūnių amputavimo ir inkstų nepakankamumo priežastis,

L.   kadangi visose politikos srityse skatinant sveiką gyvenimo būdą ir sprendžiant keturių pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių: rūkymo, prastos mitybos, fizinio aktyvo stokos ir alkoholio vartojimo problemas galima smarkiai prisidėti prie diabeto, jo komplikacijų ir dėl jo patiriamų ekonominių ir socialinių sąnaudų prevencijos,

M.  kadangi sąlygos laikotarpiu prieš vaiko gimimą, įskaitant aplinkos taršos poveikį, turi poveikio visam jo gyvenimui, kalbant apie daugelį su sveikata ir gerove susijusių aspektų, visų pirma tikimybę susirgti kvėpavimo ligomis, ir gali skatinti vėžinius susirgimus ir diabetą,

N.  kadangi diabetu sergantys asmenys turi dengti 95 proc. savo gydymo išlaidų, kadangi sergantiems asmenims ir jų šeimų nariams dėl diabeto tenkanti našta yra ne finansinė, bet ir susijusi su psichologiniais ir socialiniais aspektais ir su pablogėjusia gyvenimo kokybe,

O.  kadangi tik 14 iš 27 valstybių narių turi parengusios nacionalines kovos su diabetu sistemas ar programas ir aiškiai nežinoma, kas sudaro gerą programą ar kurių šalių praktika geriausia; kadangi pačioje ES diabeto gydymo kokybė yra skirtinga,

P.   kadangi neegzistuoja teisinio pagrindo kovoti su diabetu ar kitomis chroniškomis ligomis sergančių asmenų diskriminacija, o nusistatymas tokių asmenų atžvilgiu visoje ES vis dar vaidina svarbų vaidmenį mokyklose, darbo vietose, socialiniuose klubuose, sudarant draudimą ir išduodant vairuotojo pažymėjimą,

Q   kadangi ES mokslinių tyrimų diabeto srityje koordinavimui trūksta finansavimo ir infrastruktūros, kas neigiamai veikia ES mokslinius tyrimus diabeto srityje ir neleidžia diabetu sergantiems asmenims visapusiškai pasinaudoti tyrimų Europoje rezultatais,

R.   kadangi šiuo metu nėra europinės kovos su diabetu strategijos, o tik Tarybai pirmininkavusios Austrijos išvados dėl sveiko gyvenimo būdo propagavimo ir II tipo diabeto prevencijos, platus JT rezoliucijų sąrašas ir Europos Parlamento rašytinis pareiškimas dėl diabeto,

S.   kadangi diabetu sergantys žmonės yra diskriminuojami darbe, mokykloje ir kitose vietose bei situacijose, įskaitant sunkumus gaunant vairuotojo pažymėjimą,

1.   atkreipia dėmesį į Tarybos išvadas dėl pranešimo „Novatoriški kovos su lėtinėmis ligomis metodai visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų srityje“ ir ragina valstybes nares bei Komisiją pradėti svarstymus, siekiant rasti geriausią atsaką į chroniškų susirgimų keliamas problemas;

2.   palankiai vertina Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pozicijos ir įsipareigojimų, kuri pateikta prieš JT aukšto lygio susitikimą dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės ir kurioje daugiausia dėmesio skiriama diabetui, kaip vienai iš keturių pagrindinių neužkrečiamųjų ligų;

3.   džiaugiasi dėl 2012 m. balandžio 25-27 d. įvykusios pirmininkaujančios Danijos surengtos konferencijos diabeto klausimais, kuriai vadovavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) bei Danijos diabeto asociacija;

4.   ragina Komisiją ES Tarybos rekomendacijos dėl diabeto prevencijos, diagnozavimo, valdymo, švietimo ir mokslinių tyrimų forma parengti ir įgyvendinti tikslinę ES diabeto strategiją;

5.   ragina valstybes nares kurti, įgyvendinti ir stebėti nacionalines kovos su diabetu programas, skirtas stiprinti sveikatą bei nuspėti, apsaugoti, anksti diagnozuoti ir gydyti diabetą, veikiant tiek visus gyventojus bendrai, tiek ir konkrečias padidintos rizikos grupes bei mažinti sveikatos priežiūrai skirtų išteklių skirtumus bei juos optimizuoti, kai reikia, taikant individualų požiūrį,

6.   ragina valstybes nares į savo nacionalines diabeto programas įtraukti sveikatos tikrinimo programas ir tokiu būdu skatinti diabeto prevenciją ir ankstyvą diagnozavimą kaip pagrindines veiklos sritis;

7.   ragina Komisiją nuolat stebėti valstybių narių nacionalinių diabeto programų, įskaitant prevenciją ir ankstyvą nustatymą, įgyvendinimo pažangą ES ir kas dvejus metus pateikti rezultatus Komisijos ataskaitos forma;

8.   ragina Komisiją padėti valstybėms narėms reguliariai pateikiant gerą nacionalinę diabeto programą sudarančios geriausios praktikos apžvalgą;

9.   ragina valstybes nares sukurti gyvenimo būdo intervencijos strategijas, įskaitant dietą ir fizinius pratimus, kuriais būtų siekiama išvengti II tipo diabeto ir nutukimo; todėl pabrėžia, jog reikia su maisto produktais susijusias politikos sritis suderinti su tikslu skatinti sveika mitybą ir sudaryti sąlygas vartotojams priimti sveikatai palankius sprendimus remiantis išsamia informacija;

10. ragina valstybes nares susieti gera medicinos priežiūra mokyklose paremtą ankstyvą diagnostiką su švietimu paremtomis prevencijos kampanijomis, skirtomis visų pirma pradinėms ir vidurinėms mokykloms, darbo rinkoje esantiems asmenims ir sveikatos priežiūros specialistams,

11. ragina valstybes nares parengti geriausia praktika grindžiamas ligų valdymo programas ir žiniomis pagrįsto gydymo gaires, kurios būtų pritaikomos kiekvienam diabetu sergančiam asmeniui remiantis bendrai sutartais asmens prioritetais;

12. ragina valstybes nares užtikrinti pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros pacientų prieigą prie kokybiškų tarp dalykinių grupių, diabeto gydymo ir technologijų, įskaitant e. sveikatos technologijas, ir padėti pacientams gauti ir išlaikyti įgūdžius bei supratimą, reikalingą visą gyvenimą tinkamai prižiūrint save;

13. ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybes nuolat koordinuoti, rinkti, registruoti, stebėti ir administruoti išsamius epidemiologinius duomenis apie diabetą, paremtus bendrais vertinimo kriterijais, bei ekonominius tiesioginių ir netiesioginių diabeto prevencijos ir valdymo išlaidų duomenis;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti diabeto mokslinių tyrimų Europoje koordinavimą skatinant Europos akademinių institucijų bei pramonės, o taip pat viešų ir privačių finansavimo agentūrų bendradarbiavimą bei sukurti bendras infrastruktūras, skirtas padėti diabeto moksliniams tyrimams Europoje,

15. ragina Komisiją ir valstybes nares laikyti diabetą vienu iš pagrindinių socialinių iššūkių sveikatos apsaugos srityje ir užtikrinti nuolatinę paramą kovos su diabetu finansavimui dabartinės bei būsimų ES mokslinių tyrimų programų apimtyse, I ir II tipo diabetą laikant skirtingomis ligomis,

16. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų remiantis 2011 m. rugsėjo mėn. vykusio Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikimo neužkrečiamųjų ligų klausimais rezultatais;

17. pabrėžia, kad norint pasiekti su neužkrečiamosiomis ligomis susijusių tikslų ir išspręsti visuomenės sveikatos, socialines ir ekonomines problemas svarbu, kad ES ir valstybės narės labiau įtrauktų prevenciją ir rizikos veiksnių mažinimą į visas atitinkamas teisėkūros ir politikos sritis, ypač į savo politiką aplinkos apsaugos, maisto ir vartotojų srityse;

18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.