PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kovos su homofobija Europoje
21.5.2012 - (2012/2657(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Cornelis de Jong, Mikael Gustafsson, Cornelia Ernst, Younous Omarjee, Marie-Christine Vergiat, Søren Bo Søndergaard, Marisa Matias, Alda Sousa, Nikolaos Chountis, Patrick Le Hyaric, Willy Meyer GUE/NGL frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0234/2012
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Vaiko teisių konvenciją bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 6, 7, 21 ir 27 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 19 straipsnius ir ES pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos žmogaus teisių darbo grupės priimtą priemonių, skirtų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimui ir gynimui, rinkinį,
– atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1728 dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, taip pat į 2010 m. kovo 31 d. Ministrų komiteto rekomendaciją CM/Rec(2010)5 dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių,
– atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros 2010 m. lapkričio mėn. ataskaitą „Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2011 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės Jungtinėse Tautose,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2011 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės pažeidimo ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl homofobijos, ypač 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl homofobijos Europoje, 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl dažnėjančių rasistinių ir homofobinių išpuolių Europoje ir 2006 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl homofobijos Europoje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir išsaugo bei propaguoja šias vertybes palaikydama santykius su visu pasauliu;
B. kadangi homofobija – iracionali homoseksualumo ir lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų baimė ir pasibjaurėjimas jais, grindžiami išankstinėmis nuostatomis ir prilyginami rasizmui, ksenofobijai, antisemitizmui ir seksizmui; kadangi ji pasireiškia privačioje ir viešoje aplinkoje įvairiomis formomis, pavyzdžiui, neapykantą kurstančiais pareiškimais ir diskriminacijos kurstymu, išjuokimu ir žodiniu, psichologiniu bei fiziniu smurtu, persekiojimu ir žudymu, diskriminacija pažeidžiant lygybės principą ir neteisėtais bei nepagrįstais teisių apribojimais, kurie dažnai grindžiami pasiteisinimais dėl viešosios tvarkos, taip pat religijos laisvės ir teisės atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų apribojimais;
C. kadangi Rusijoje – 2006 m. Riazanėje, 2011 m. Archangelske, 2012 m. Kostromoje ir Sankt Peterburge buvo priimti baudžiamosios ir administracinės teisės aktai, draudžiantys „homoseksualumo propagandą“, ir šiuo metu tokie teisės aktai svarstomi Novosibirsko ir Maskvos regionuose; kadangi šiais įstatymais numatomos įvairios iki 1 270 eurų baudos asmenims ir iki 12 700 eurų asociacijoms ir įmonėms; kadangi Federalinė Dūma svarsto panašų įstatymą;
D. kadangi Ukrainos parlamentas svarsto du įstatymų projektus, pateiktus 2011 ir 2012 m., pagal kuriuos „homoseksualumo skleidimas“, įskaitant susirinkimų, paradų, akcijų, demonstracijų ir masinių renginių organizavimą siekiant sąmoningai platinti bet kokią teigiamą informaciją apie homoseksualumą, laikomas nusikaltimu ir numatytos baudos bei įkalinimas iki penkerių metų; kadangi Žodžio laisvės komitetas remia šį įstatymo projektą;
E. kadangi Moldovos Belcio, Aneni Nojaus, Ketrišo ir Hiliucio rajonų tarybos ir savivaldybės 2012 m. priėmė teisės aktus, kuriais draudžiama „homoseksuali propaganda ir musulmoniška veikla“; kadangi Ketrišo komunos valstybės kanceliarija tokias priemones jau pripažino nekonstitucinėmis;
F. kadangi Lietuvoje teisiniu požiūriu vis dar neaišku, ar viešosios informacijos priemonėmis galima ar negalima propaguoti homoseksualumo pripažinimą atsižvelgiant į nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą su 2010 m. priimtais pakeitimais;
G. kadangi Latvijoje Rygos miesto tarybos narys neseniai pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti „homoseksualizmo propagandą“ siekiant užkirsti kelią „Baltic Pride“ eitynėms 2012 m. kovo mėn.; kadangi šis pasiūlymas dar nesvarstytas;
H. kadangi Vengrijoje ekstremalių dešiniųjų pažiūrų partija Jobbik neseniai pateikė keletą įstatymų projektų, kuriais siekiama sukurti naują nusikaltimą – seksualinio elgesio sutrikimų propagavimą, Budapešto miesto taryboje Fidesz partija pateikė vietos įsakymą apriboti „nesveikus žygius“ prieš numatytą Budapešto gėjų paradą; kadangi šie pasiūlymai vėliau nebuvo priimti, tačiau nacionaliniuose ir vietos parlamentuose jie gali būti dar kartą pateikti;
I. kadangi ES delegacija Moldovoje išreiškė gilų apgailestavimą ir susirūpinimą dėl šių netolerancijos ir diskriminacijos apraiškų;
J. kadangi Komisija viešai paskelbė pasižadėjimą, kad ES bus užtikrintos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės ir pareiškė, kad homofobijai Europoje nėra vietos;
K. kadangi valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse vis dar esama homofobijos apraiškų, įskaitant žudymus, uždraustus gėjų paradus ir eitynes už lygybę, kurstančius, grasinančius ir neapykantos kupinus pasisakymus, policijos nesugebėjimą užtikrinti tinkamą apsaugą, sankcionuotas smurtines homofobinių grupių demonstracijas ir aiškų draudimą pripažinti galiojančias tos pačios lyties asmenų sąjungas;
L. kadangi Europos Parlamentas ir toliau įsipareigoja užtikrinti lygybę ir nediskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės ES ir ypač priimti Tarybos direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, ir kurios priėmimas blokuojamas dėl kai kurių valstybių narių pareikštų prieštaravimų, įsipareigoja pritarti būsimiems pasiūlymams dėl civilinį statusą patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, iš naujo svarstyti Pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos siekiant įtraukti homofobinius nusikaltimus ir parengti išsamų veiksmų planą dėl lygybės nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės;
Homofobijos įstatymai ir saviraiškos laisvė Europoje
1. yra ypač susirūpinęs dėl tokių įvykių, kuriais varžoma saviraiškos ir susirinkimų laisvė, grindžiamų neteisingai suvokiamu homoseksualumu ir transseksualumu;
2. apgailestauja, kad šie įstatymai jau naudojami siekiant sulaikyti piliečius, įskaitant heteroseksualius piliečius, kurie reiškia paramą lesbietėms, gėjams, biseksualiems ir transseksualiems asmenims, juos toleruoja ir pripažįsta, ir skirti jiems pinigines baudas; taip pat apgailestauja, kad šiais įstatymais įteisinama homofobija ir kartais smurtas, kaip tai nutiko per 2012 m. gegužės mėn. Sankt Peterburge surengtą smurtinį išpuolį autobuse, kuriuo vyko LGTB aktyvistai;
3. pabrėžia, kad terminas „propaganda“ apibrėžiamas retai; yra susirūpinęs dėl to, kad žiniasklaidos leidiniai akivaizdžiai patys save cenzūruoja, piliečiai yra įbauginti ir bijo išsakyti savo nuomonę ir kad asociacijos bei įmonės, naudojančios gėjams palankius ženklus, pavyzdžiui, vaivorykštę, gali būti persekiojami;
4. pabrėžia, kad tokie įstatymai prieštarauja Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui, kuriuo seksualinė orientacija apsaugoma nuo diskriminuojančių įstatymų ir veiksmų[1] ir kuriam priklauso Rusija, Ukraina, Moldova, Lietuva, Latvija ir Vengrija;
5. be to pabrėžia, kad labai svarbus vaidmuo tenka švietimui, todėl nurodo, jog reikia užtikrinti gerą, prieinamą ir pagarbų švietimą seksualiniais klausimais; teigia, kad vaikai, kurie yra lesbietės, gėjai, biseksualūs ar transseksualūs, turi turėti galimybę gauti informaciją apie savo seksualumą; apgailestauja, kad dėl šių įstatymų gauti tokią informaciją yra sunku ir neteisėta;
6. galiausiai pabrėžia, kad nacionaliniai ir tarptautiniai teismai nuosekliai tvirtina, kad susirūpinimas dėl viešosios moralės nepateisina skirtingo požiūrio į žmones, įskaitant požiūrį saviraiškos laisvės klausimu; nurodo daugelį Europos valstybių, kurios neturi tokių įstatymų ir turi klestinčias, įvairialypes ir gerbiamas visuomenes;
7. ragina atitinkamas Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Lietuvos, Latvijos ir Vengrijos valdžios institucijas rodyti pagarbą nediskriminavimo principui ir užtikrinti, kad jo būtų laikomasi, bei persvarstyti šiuos įstatymus atsižvelgiant į tarptautinius žmogaus teisių įstatymus ir juose numatytus įsipareigojimus;
8. ragina Komisiją, Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą atkreipti dėmesį į šiuos uždraudimus ir juos pasmerkti, ypač vidaus reikalų, dvišalio dialogo ir Europos kaimynystės politikos kontekste; be to ragina Europos Sąjungos Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą iškelti šį klausimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, pvz., Europos Taryboje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Jungtinėse Tautose;
Padėtis Europos Sąjungoje
9. apgailestauja, kad net ir Europos Sąjungoje dar nėra visada visapusiškai laikomasi pagrindinių LGTB asmenų teisių; griežtai smerkia bet kokią diskriminaciją, neapykantą kurstančius pareiškimus ar smurtą dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės;
10. ragina Komisiją dar kartą svarstyti Pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos siekiant sustiprinti ir išplėsti jo taikymo sritį, įtraukiant homofobiją ir transfobiją;
11. apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių, įskaitant Prancūziją, vis dar oficialiai įtvirtinta transseksualų diskriminacija; atsižvelgdamas į tai, ragina transseksualų klausimo daugiau nepriskirti psichiatrijos sričiai;
12. ragina Europos Sąjungos Tarybą ir valstybes nares pradėti pirmąjį svarstymą dėl siūlomos Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas;
13. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Direktyva 2004/38/EB dėl teisės laisvai judėti būtų įgyvendinama nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos; ragina Komisiją pasiūlyti, kuriomis būtų siekiama užtikrinti civilinės būklės dokumentų galiojimo abipusį pripažinimą, remiantis abipusio pripažinimo principu; ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti priemones, kuriomis būtų ginamos tos pačios lyties porų šeimų (įvaikintų) vaikų teisės persikėlus į kitą valstybę narę;
14. atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitos „Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“ išvadas; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo labiau atsižvelgti į nuomones, išsakytas šiame dokumente;
15. ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti būsimus Pagrindinių teisių agentūros atliktos LGTB apklausos rezultatus ir imtis atitinkamų veiksmų;
16. ragina Komisiją užtikrinti, kad metinėje Pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitoje būtų pateikta strategija siekiant stiprinti pagrindinių teisių apsaugą ES, taip pat visapusiška ir išsami informacija apie homofobijos paplitimą valstybėse narėse ir pasiūlyti sprendimai bei veiksmai, kuriais būtų galima ją įveikti;
17. dar kartą pakartoja prašymą, kad Komisija parengtų išsamias gaires dėl lygybės nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės;
18. mano, kad pagrindines LGTB asmenų teises būtų galima geriau užtikrinti, jeigu jie turėtų galimybę pasirinkti teisinį institutą, pavyzdžiui, kohabitaciją, registruotą partnerystę ar santuoką; palankiai vertina tai, kad 16 valstybių narių šiuo metu tokias galimybes siūlo, ir ragina kitas valstybes nares padaryti tą patį;
19. ragina valstybes nares suteikti prieglobstį žmonėms, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos ir Ukrainos nacionalinėms vyriausybėms ir parlamentams, minėtiems regioniniams Rusijos parlamentams ir minėtoms Moldovos vietos taryboms.
- [1] Toonen prieš Australiją, Komunikatas Nr. 488/§992, UN Doc. CCPR/C/50/D/488/1992 (1994); Toonen prieš Australiją, Komunikatas Nr. 941/§2000, UN Doc. CCPR/C/78/D/941/2000 (2003); Xv. prieš Kolumbiją, Komunikatas Nr. 1361/§2005, UN Doc. CCPR/C/89/D/1361/2005 (2007).