Procedūra : 2012/2659(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0285/2012

Pateikti tekstai :

B7-0285/2012

Debatai :

Balsavimas :

PV 13/06/2012 - 9.4

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0248

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 132kWORD 92k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0281/2012
6.6.2012
PE489.315v01-00
 
B7-0285/2012

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl Sudano ir Pietų Sudano santykių (2012/2659(RSP))


Charles Goerens, Ivo Vajgl, Olle Schmidt, Louis Michel ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Sudano ir Pietų Sudano santykių (2012/2659(RSP))  
B7‑0285/2012

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 2 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2046 (2012) dėl Sudano ir Pietų Sudano,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimą, kuriame pritariama 2012 m. gegužės 2d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijai 2046 (2012),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 10 d. pasirašytą Sudano ir Pietų Sudano susitarimo memorandumą dėl agresijos nenaudojimo ir bendradarbiavimo,

–   atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2012 m. kovo 28 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. pareiškimą dėl Sudano ir Pietų Sudano ginkluotų susidūrimų pasienyje,

–   atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos 2012 m. balandžio 17 d. pareiškimą, kuriame Sudanas ir Pietų Sudanas raginami veikti atsakingai ir paisyti AS ir tarptautinės bendruomenės raginimų nedelsiant nutraukti dabartinį abiejų šalių konfliktą,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus atstovo spaudai 2012 m. balandžio 16 d. pareiškimą dėl padėties Sudane ir Pietų Sudane, kuriame išreiškiamas didelis susirūpinimas dėl besitęsiančių karo veiksmų tarp abiejų šalių, taip pat dėl jų poveikio nekaltiems civiliams,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono 2012 m. balandžio 19 d. pareiškimą, kuriame Sudanas ir Pietų Sudanas raginami nutraukti savo karo veiksmus ir nebepradėti iš naujo konflikto, kuris per du dešimtmečius jau nusinešė milijonus gyvybių,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 23 d. Tarybos (3159-ojo Užsienio reikalų tarybos posėdžio) išvadas dėl Sudano ir Pietų Sudano, kuriose išreiškiamas didelis ES susirūpinimas dėl Sudano ir Pietų Sudano konflikto eskalavimo,

–   atsižvelgdamas į balandžio 24 d. AS Taikos ir saugumo tarybos pateiktame komunikate išdėstytą Sudano ir Pietų Sudano veiksmų planą, kurį ES visapusiškai remia,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 30 d. AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų deklaraciją dėl padėties Sudane ir Pietų Sudane,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi dėl įtampos tarp Sudano ir Pietų Sudano eskalavimo abi šalys atsidūrė ant karo slenksčio;

B.  kadangi dėl pasikartojančių Sudano ir Pietų Sudano tarpvalstybinių smurtinių incidentų, įskaitant pajėgų judėjimą, Hegligo užėmimą ir okupaciją, paramą įgaliotoms pajėgoms, paramą sukilėliams kitoje šalyje, Sudano ginkluotųjų pajėgų ir Sudano liaudies išlaisvinimo armijos kovas, kilo konfliktas ir visapusiškas susipriešinimas;

C. kadangi dėl Sudano ir Pietų Sudano tarpusavio kovos ir dėl besitęsiančių kovų Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijose Sudane susidarė sunki humanitarinė padėtis;

D. kadangi dėl to, kad nėra abiejų šalių susitarimo dėl pereinamojo laikotarpio ekonominės tvarkos, įskaitant naftos naudojimą, Chartumas užėmė pietinę naftos vietovę, o Pietų Sudanas nusprendė nutraukti naftos gamybą – visa tai labai prisidėjo prie dabartinės krizės;

E.  kadangi 2011 m. birželio 29 d. sudarytas Sudano vyriausybės ir Pietų Sudano vyriausybės susitarimas dėl sienų saugumo ir bendro politinio ir saugumo mechanizmo, įskaitant įsipareigojimą sukurti saugią demilitarizuotą pasienio zoną, ir 2011 m. liepos 30 d. sudarytas Sudano vyriausybės ir Pietų Sudano vyriausybės susitarimas dėl sienų stebėjimo paramos misijos;

F.  kadangi Pietų Sudanas paskelbė nedelsiant pasitraukiąs iš Abjėjaus srities pagal 2011 m. birželio 20 d. Sudano ir Pietų Sudano susitarimą;

G. kadangi dėl dešimtmečiais trukusio abipusio nepasitikėjimo nė viena šalis nežengia žingsnio siekiant sumažinti įtampą ir vykdyti rimtas derybas;

H. kadangi ES visapusiškai remia tarptautines pastangas nutraukti užsitęsusią Josepho Kony ir Viešpaties pasipriešinimo armijos (LRA) vykdomą teroro kampaniją ir padėti dėl LRA veiksmų nukentėjusiems gyventojams;

1.  ragina Sudaną ir Pietų Sudaną nutraukti karo veiksmus ir parodyti politinį ryžtą išspręsti likusius po atsiskyrimo klausimus, remiantis veiksmų planu, kuriam pritarta 2012 m. gegužės 2 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2046 (2012);

2.  palankiai vertina tai, kad tiek Sudanas, tiek Pietų Sudanas pritarė veiksmų planui ir patvirtino savo įsipareigojimus nedelsiant nutraukti karo veiksmus, nes tai svarbus pirmasis žingsnis teisinga linkme;

3.  primygtinai ragina Sudaną ir Pietų Sudaną parodyti savo politinį ir realų ryžtą eiti taikos keliu ir spręsti abiems šalims rūpimus saugumo klausimus prasmingomis derybomis pagal bendro politinio ir saugumo mechanizmo sistemą, pradedant nuo besąlygiškumo, atitraukti visas savo ginkluotas pajėgas nuo pasienio į savo šalį pagal anksčiau priimtus susitarimus, įskaitant 2011 m. liepos 30 d. susitarimą dėl sienų stebėjimo paramos misijos;

4.  palankiai vertina Afrikos Sąjungos vaidmenį ir Thabo Mbeki tarpininkavimą, atsižvelgiant į greitą tiesioginių derybų atnaujinimą;

5.  ragina, kad būtų nedelsiant aktyvuotas bendrasis sienų tikrinimo ir stebėjimo mechanizmas ir vietoje dislokuoti tarptautiniai stebėtojai ir kitas personalas, kurie stebėtų padėtį ir padėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi susitarimo;

6.  ragina Sudaną ir Pietų Sudaną įgyvendinti dar neįgyvendintus 2011 m. birželio 20 d. susitarimo dėl laikinosios saugumo ir administracinės tvarkos Abjėjaus srityje aspektus, ypač visų Sudano ir Pietų Sudano pajėgų išvedimą iš Abjėjaus srities; palankiai vertina tai, kad Pietų Sudanas paskelbė nedelsiant atitraukiąs savo pajėgas iš Abjėjaus srities, ir ragina Sudano vyriausybę padaryti tą patį;

7.  palankiai vertina tai, kad Pietų Sudano armija išvesta iš Hegligo, ir ragina, kad Sudano ginkluotosios pajėgos nedelsdamos nutrauktų Pietų Sudano bombardavimą iš oro;

8.  ragina Sudaną ir Pietų Sudaną nutraukti prieš kitą valstybę kovojantiems sukilėliams teikiamą prieglobstį ir paramą;

9.  tvirtina esąs įsipareigojęs siekti, kad Sudanas ir Pietų Sudanas taptų dviem ekonomiškai klestinčiomis valstybėmis, gyvenančiomis greta taikioje, saugioje ir stabilioje aplinkoje, ir pabrėžia, kad svarbu kurti abipusį pasitikėjimą ir tokią aplinką, kuri skatintų ilgalaikį stabilumą ir ekonominį vystymąsi;

10. griežtai smerkia visus smurto veiksmus, padarytus prieš civilius pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę ir žmogaus teisių teisę;

11. ragina visas šalis skatinti ir ginti žmogaus teises, įskaitant moterų ir pažeidžiamoms grupėms priklausančių žmonių teises, laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę, ir ragina, kad visi atsakingi už didelius tokios teisės pažeidimus, įskaitant už seksualinės prievartos nusikaltimus, būtų patraukti atsakomybėn;

12. labai primygtinai ragina Sudaną ir Pietų Sudaną leisti teikti humanitarinę pagalbą nukentėjusiems konflikto rajonų gyventojams ir pagal tarptautinę teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę užtikrinti saugią, netrukdomą ir nedelsiant suteikiamą Jungtinių Tautų ir kitų humanitarinių darbuotojų prieigą, taip pat produktų ir įrangos tiekimą, kad tie darbuotojai galėtų veiksmingai atlikti savo užduotį padėti nuo konfliktų nukentėjusiems civiliams gyventojams;

13. primygtinai ragina abi puses nutraukti kurstančią retoriką ir priešišką propagandą, dėl kurios abi pusės demonizuojamos, kurstoma ksenofobija ir keliama smurto grėsmė; ragina abi vyriausybes prisiimti visišką atsakomybę už kitos šalies piliečių apsaugą, laikantis tarptautinių principų, pagal 2012 m. kovo mėn. parafuotą pagrindų susitarimą dėl kitos valstybės piliečių statuso ir su tuo susijusių reikalų;

14. ragina dėti nešališkas faktų tyrimo pastangas, kad būtų įvertinti nuostoliai ir ekonominė ir humanitarinė žala, įskaitant žalą naftos įrengimams ir kitai pagrindinei infrastruktūrai, Heglige ir aplink jį;

15. pabrėžia, kad negali būti konflikto Pietų Kordofane ir Mėlynojo Nilo valstijoje karinio sprendimo, ir pabrėžia, kad skubiai reikia politinio ir derybinio sprendimo, paremto pagarba vienybės įvairovėje principui;

16. labai primygtinai ragina Sudaną ir Pietų Sudaną pasiekti susitarimą dėl neišspręsto abiejų šalių pereinamojo laikotarpio ekonominės tvarkos klausimo, įskaitant naftos naudojimą; pakartoja, kad norint pasiekti taikos ir stabilumo regione būtina išankstinė sąlyga – išspręsti sienų demarkacijos klausimą;

17. yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą regione reikia naujos vieningos, išsamios tarptautinės strategijos, pagal kurią ES tektų vaidmuo, kaip ir kitiems pasaulinio ir regioninio lygio subjektams, dėmesį skiriant ne tik šiaurės ir pietų klausimams ir padėčiai Pietų Kordofane ir Mėlynojo Nilo valstijoje, bet ir seniai reikalingam reformų Sudane procesui ir demokratinių reformų Pietų Sudane stiprinimui; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę būti pasirengusią pasiūlyti reikiamą pagalbą, jei valdančioji Sudano Nacionalinė kongreso partija sutiks dalyvauti laisvame ir netrukdomame nacionaliniame dialoge, kuriuo būtų siekiama sudaryti įtraukius konstitucinius susitarimus, kuriems pritartų visi, ir imsis realių veiksmų, kad panaikintų nebaudžiamumą Darfūre, Pietų Kordofane ir Mėlynojo Nilo valstijoje;

18. ragina Komisiją, ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę laikytis savo finansavimo įsipareigojimų regionui, ypač siekiant kovoti su dideliu maisto pagalbos trūkumu, suteikti skubų prieglobstį ir apsaugą; ragina atidžiai stebėti apsirūpinimo maistu padėtį ir taikyti priemones, jei padėtis pablogėtų; pakartoja, kad visapusiškai gerbia referendumo dėl nepriklausomybės, kaip demokratinės Pietų Sudano gyventojų valios išraiškos, rezultatus;

19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, ES valstybių narių, jų vyriausybių ir parlamentų vadovams, Sudano ir Pietų Sudano vyriausybėms bei parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos šalių ir jų vyriausybių vadovams ir Afrikos Sąjungos institucijoms.

Teisinė informacija - Privatumo politika