PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės politikos
6.6.2012 - (2012/2672(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Charles Tannock, Ryszard Antoni Legutko, Tomasz Piotr Poręba, Ryszard Czarnecki ECR frakcijos vardu
B7‑0296/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės politikos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos Izraelyje ir Palestinoje,
– atsižvelgdamas į JT tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),
– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. gruodžio 13 d. ir 2011 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,
– atsižvelgdamas į susijusias JT rezoliucijas, į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas Nr. 181 (1947) ir Nr. 194 (1948) ir į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242 (1967), Nr. 338 (1973), Nr. 1397 (2002), Nr. 1515 (2003) ir Nr. 1850 (2008),
– atsižvelgdamas į 1993 m. Pereinamojo laikotarpio savivaldos principų deklaraciją (“ Oslo susitarimus),
– atsižvelgdamas į Artimųjų Rytų ketverto pareiškimus, ypač į 2011 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 27 ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai paskelbė pranešimą, kuriame pasmerkiama Izraelio politika Vakarų Krante ir teigiama, kad Izraelio politika kelia grėsmę dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui;
B. kadangi Izraelio užsienio reikalų ministerija atmetė ES dokumente išdėstytus/pateiktus tvirtinimus ir jį kritikavo teigdama, kad jis nepadeda paspartinti taikos proceso;
C. kadangi ES dokumente pažymima, kad didėja naujakurių smurtas prieš palestiniečius ir kad pasibaigus 2010 m. paspartėjo gyvenviečių statyba;
D. kadangi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, Tarptautinis Teisingumo Teismas ir aukštosios susitariančios ketvirtosios Ženevos konvencijos šalys teigia, kad remiantis tarptautine teise Izraelio okupuotose teritorijose kurti naujakurių iš Izraelio gyvenvietes yra nelegalu;
E. kadangi pranešta, kad 2011 m. beveik 35 proc. padaugėjo Izraelio naujakurių išpuolių, per kuriuos nukentėjo palestiniečiai ir buvo padaryta žala turtui;
F. kadangi Vakarų Krante smurtinių incidentų daugėja – 2011 m. palestiniečiai nužudė aštuonis Izraelio naujakurius ir sužeidė 37;
G. kadangi ES ne kartą pabrėžė palaikanti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą su Izraelio Valstybe ir nepriklausoma, demokratine ir perspektyvia kaimynine Palestinos valstybe, kurios taikiai ir saugiai gyventų viena šalia kitos, ir ragino atnaujinti tiesiogines Izraelio ir Palestinos taikos derybas;
1. tvirtina, kad dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas ir toliau yra geriausias ir labiausiai pageidaujamas derybų rezultatas siekiant ilgalaikės taikos ir stabilumo regione; susirūpinęs pažymi, kad politiniu ir administraciniu požiūriu sudėtinga padalyti Jeruzalę, kad ji būtų ir Izraelio, ir būsimos Palestinos valstybės sostinė;
2. pripažįsta Palestinos Administracijos teisę valdyti ir kontroliuoti Vakarų Krantą ir pripažįsta Izraelio valdžios institucijų teisę ginti savo teisėtus su saugumu ir sauga susijusius interesus;
3. ragina Izraelio valdžios institucijas užtikrinti, kad, įkūrus naujakurių iš Izraelio gyvenvietes Izraelio okupuotose teritorijose, būtų laikomasi teisinės valstybės principų, ir laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę;
4. dar kartą pabrėžia užjaučiantis izraeliečius ir palestiniečius, kasdien kenčiančius nuo politinės įtampos, ir pripažįsta, kad dauguma Izraelio ir Palestinos piliečių tik nori taikiai ir saugiai gyventi savo kasdienį gyvenimą;
5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Saugumo Tarybos narių vyriausybėms ir parlamentams, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Knesetui ir Izraelio vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.