PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos Parlamento prioritetų, susijusių su 2013 m. Komisijos darbo programa
27.6.2012 - (2012/2688(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių
Malcolm Harbour ECR frakcijos vardu
B7‑0345/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento prioritetų, susijusių su 2013 m. Komisijos darbo programa
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į galiojantį pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių[1], ypač į jo 4 priedą,
– atsižvelgdamas į kovo mėn. vykusios Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir į dvylikos vyriausybių vadovų laišką, pavadintą „Europos augimo planas“,
– atsižvelgdamas į strategiją „ES 2020“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 3 dalį,
A. kadangi euro zonos krizė ir toliau kelia grėsmę visoms Europos Sąjungos nariams ir kadangi tai kartu valstybės skolos ir bankų krizė;
B. kadangi Europos Sąjunga susiduria su gilia konkurencingumo krize; kadangi dauguma kitų pasaulio regionų auga sparčiau, didėjant jų našumo lygiui ir inovacijoms, Europos Sąjunga atsiliks, jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų;
C. kadangi Komisija turėtų siekti visų pirma skirti savo energiją ir išteklius siekiant paremti valstybes nares veiksmingai įveikti krizę tuo pačiu metu vengiant biurokratijos ir centralizavimo; kadangi 2013 m. darbo programoje paskutiniams pilnaverčiams dabartinės Komisijos kadencijos metams reikia teikti pirmenybę iniciatyvoms, kurios paskatintų augimą ir pagerintų konkurencingumą;
1. ragina Komisija panaudoti 2013 m. Darbo programą šiais tikslais:
– apibrėžti detalią Europos Sąjungos augimo darbotvarkę, kurios pagrindinis dėmesys būtų skiriamas verslui ir verslininkams paskatinti plėtojant pramonės šakas ir paslaugas, kurios užtikrintų ilgalaikį užimtumą ir gerovę,
– imtis veiksmų siekiant modernizuoti biudžeto sudarymą ir įgyvendinimą taip, kad Europos Sąjunga sugebėtų kurti pridėtinę vertę pagrįstomis sąnaudomis;
– Imtis veiksmų siekiant modernizuoti vidaus politikos sritis norint patenkinti ne paskutinio, o ateinančio šimtmečio poreikius ir gerbti subsidiarumo principą;
I. Laisvos Verslo Įmonės Energijos panaudojimas siekiant skatinti augimą, darbo vietų kūrimą ir gerovę
2. Pažymi, kad „Europos augimo planas“ buvo pateiktas 2012 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdžiui siekiant atgaivinti Europos ekonomiką šiomis priemonėmis:
– pasiekiant kitą bendros rinkos kūrimo etapą ir visiškai ją atveriant paslaugų sektoriui,
– sukuriant tikrą bendrą skaitmeninę rinką iki 2015 m.,
– įsteigiant tikrai veiksmingą ir veikiančia vidaus energijos rinką iki 2014 m., padarant pažangą kuriant Bendrą Europos transporto erdvę,
– įsteigiant Europos mokslinių tyrimų erdvę,
– pasiekiant pasaulio rinkų atvėrimo,
– sumažinant ES reglamentavimo naštą,
– skatinant gerai veikiančias darbo rinkas ir
– formuojant atsparų, dinamišką ir konkurencingą finansinių paslaugų sektorių;
Pasiekiant kitą bendros rinkos kūrimo etapą ir visiškai ją atveriant paslaugų sektoriui
3. laikosi nuomonės, kad bendra rinka – vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų, kadangi tai svarbiausias augimo ir darbo vietų kūrimo variklis;
4. teigiamai vertina kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimą stebėti pasiūlymų, pateiktų pagal bendros rinkos aktą, pažangą ir daryti spaudimą siekiant postūmių standartizacijos, viešųjų pirkimų ir alternatyvaus ginčų sprendimo srityse norint laikytis terminų, nustatytų iki metų pabaigos;
5. teigiamai vertina 2012 m. Europos Vadovų Tarybos Pirmininko pranešimo skelbimą birželio mėn. vykusios Europos Vadovų Tarybos proga, kuriame apibūdinama visų su Sąjungos augimo darbotvarke susijusių paketų dabartinė padėtis ir pabrėžia, kad reikėtų skirti dėmesį pažangiajam reglamentavimui siekiant sumažinti nereikalingą administracinę naštą;
6. laukia II bendros rinkos akto paskelbimo, kuriame pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas augimą ir užimtumą skatinančioms priemonėms; tvirtai remia Bendros rinkos savaitės rengimą 2012 m. spalio mėn., kurios metu turėtų būti propaguojami bendros rinkos privalumai piliečiams; ragina valstybes nares ir Komisiją tvirtai remti ir įsipareigoti skirti pakankamus išteklius 20-ųjų bendros rinkos metinių propagavimui piliečiams;
7. ragina Komisiją įsteigti Bendros rinkos aktą kaip tęstinę programą, kuri būtų nuolat persvarstoma ir atnaujinama siekiant užbaigti bendros rinkos kūrimą;
8. ragina Tarybą ir Komisiją toliau stiprinti galiojančių bendros rinkos teisės aktų, ypač susijusių su prekių rinka ir standartizavimo sektoriaus supaprastinimu, įgyvendinimą ir vykdymą;
9. mano, kad reikėtų daryti aiškią prielaidą, kad valstybės narės laikysis visų bendrosios rinkos pasiūlymų; pabrėžia, kad dabar pats laikas valstybių narių teisėje nustatyti prezumpciją, kad visos valstybės narės laikysis bendrosios rinkos teisės aktų, nebent jos galėtų pateikti priimtinas priežastis, dėl kurių nevykdo savo įsipareigojimų;
10. apgailestauja dėl Komisijos požiūrio į bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę, nes siūlomas labai sudėtingas, brangus ir ambicingas reglamentavimas; jo vietoj siūlo sutarties šabloną, kuriam pritartų kiti teisės aktų leidėjai, kuris būtų vartotojų lengvai suprantamas ir remtųsi galiojančių vartotojų teisės aktų kodifikavimu ir galiojančiomis minimaliomis suderinimo direktyvomis, ir tai būtų labiau logiškas, praktiškas ir veiksmingas sprendimas;
11. remia dabartinius veiksmus alternatyvaus ginčų sprendimo srityje, ypač elektroninių tarpvalstybinių sandorių atvejais, kadangi suteikus daugiau galimybių pasinaudoti žalos atlyginimo mechanizmu gerokai padidintų vartotojų pasitikėjimą sandoriais bendroje rinkoje palyginti su neišbandytu, neaprobuotu ir svetimu Europos sutarčių teisės režimu;
12. pabrėžia viešųjų pirkimų vaidmenį skatinant naujoves ir gyvybiškai svarbų patekimą į rinką;
13. remia greitus veiksmus ir tvirtą politinę valią dėl pasiūlymo dėl kolektyvinio autorių teisių valdymo; ragina supaprastinti licencijavimą daugelyje teritorijų siekiant apsaugoti autorių teises, pasiūlyti vartotojams didesnį pasirinkimą ir skatinti augimą;
14. pažymi pasiūlymus, skirtus teisingai kompensacijai užtikrinti, ir ragina Europos Komisiją išlaikyti dabartinę lanksčią sistemą, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama laisvai formuoti autorių teisių apsaugos teisę šioje srityje siekiant skatinti kūrybingumą ir ekonominį augimą;
15. ragina Komisiją panaikinti kliūtis, su kuriomis susiduria MVĮ, kurios trukdo jų augimui, įskaitant pastangų, susijusių su prekės ženklo atpažinimu daugelyje šalių, sąnaudas, dideles patekimo į rinką sąnaudas, didesnę sukčiavimo ir mokėjimų nevykdymo riziką, sunkumus tvarkant grąžintas prekes, krovinių gabenimo infrastruktūros problemas, IT sistemų apribojimus (veikiant keliomis kalbomis) ir didesnes sąnaudas, susijusias su tarpvalstybinių skundų ir konfliktų sprendimu;
16. laukia Komisijos Paslaugų direktyvos veiksmingumo patikrų rezultatų, kuriais turi būti įvertina kaip valstybės narės galėtų geriau pasinaudoti esamomis bendros rinkos tobulinimo ir stebėsenos priemonėmis, ir kaip jas būtų galima panaudoti kitose bendros rinkos teisės aktų srityse;
17. ragina Komisiją parengti proporcingumo testą, susijusį su abipusio vertinimo procesu, nustatyti neproporcingas taisykles, kurios stabdo paslaugų teikimą ir jas panaikinti, jei dauguma valstybių narių tai laikytų būtina;
18. siūlo į „abipusio pagrindimo“ procesą įtraukti abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą siekiant užtikrinti, kad profesijos nebūtų nepagrįstai reglamentuojamos;
19. ragina Komisiją sustiprinti vieno langelio principu veikiančių kontaktinių centrų vaidmenį, kad jie galėtų padėti paslaugų teikėjams atsakyti į visus galimus klausimus, susijusius su įsisteigimu kitoje valstybėje narėje, ne tik Paslaugų direktyvoje nurodytose srityse, bei taip pat ir apie apmokestinimo sistemą;
20. ragina panaikinti ekonominių poreikių analizę, kuria gali būti naudojamasi norint apriboti patekimą į rinką;
21. nekantriai laukia Komisijos busimos ataskaitos dėl ekonominio ir teisinio Paslaugų direktyvos vertinimo rezultatų siekiant nuspręsti, ar reikėtų imtis tolesnių paslaugų liberalizavimo veiksmų taikant atskiriems sektoriams skirtą požiūrį;
Tikros bendros skaitmeninės rinkos kūrimas iki 2015 m.
22. pabrėžia skaitmeninės ekonomikos svarbą skatinant augimą ir konkurencingumą ir ragina Komisiją tęsti plačiajuosčio ryšio vystymąsi ir diegimą siekiant „Europos skaitmeninėje darbotvarkėje“ nustatytų tikslų;
23. Remia Europos Vadovų Tarybos raginimą sustiprinti bendros rinkos valdymą ir atverti augimui naujas sritis, kaip antai bendrą skaitmeninę rinką; ragina Komisiją iki metų pabaigos pateikti visus susijusius pasiūlymus, įskaitant pasiūlymą dėl e. parašo;
24. pabrėžia, kad siekiant užbaigti bendros skaitmeninės rinkos kūrimą svarbu teikti pirmenybę augimo priemonėms, įskaitant investicijas į spartųjį internetą ir pasiūlymą dėl tarpvalstybinių mokėjimų; mano, kad radijo spektras bus esminis variklis didinant prieigą prie plačiajuosčio ryšio, ypač kaimo vietovėse, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės visiškai įgyvendintų neseniai patvirtintą radijo spektro politikos programą;
25. mano, kad kibernetinis saugumas – esminė mūsų ilgalaikės gerovės dalis, ragina Komisiją užtikrinti saugių ir atsparių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų veikimą visoje Europoje ir mano, kad mūsų „saugumo“ sąvoką reikia nuolat pritaikyti prie besikeičiančių grėsmių; mano, kad nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos suteikia didelių privalumų vyriausybėms, verslo įmonėms ir vartotojams ir ragina Komisiją rasti tinkamą teisėkūros, privatumo ir sektoriaus augimo galimybių pusiausvyrą;
Tikrai veiksmingos ir veikiančios vidaus energijos rinkos steigimas iki 2014 m. ir pasiekti pažangos kuriant Bendra Europos transporto erdvę
26. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, susijusius su TEN-T, TEN-E ir IRT gairėmis, kadangi ši finansinė priemonė atliks svarbų vaidmenį plėtojant geresnį ryšį tarp visų integruotos bendros rinkos komponentų – transporto, energijos tinklų ir plačiajuosčio ryšio tinklų; pabrėžia visa apimančio įvairiarūšio ES transporto infrastruktūros tinklo plėtros svarbą, be kita ko, sprendžiant tinkamos infrastruktūros stokos, prieinamumo ir nepakankamo skirtingų ES dalių sveikumo problemas; pabrėžia poreikį padėti valstybėms narėms pasiekti esminius energetikos tikslus, susijusius su tiekimu, konkurencingumu ir tvarumu; taip pat pabrėžia poreikį padėti valstybėms narėms pasiekti „Europos skaitmeninėje darbotvarkėje“ nustatytus tikslus ir mano, kad investicijos į energetikos ir telekomų infrastruktūrą turėtų būti vykdomos rinkos, o valstybės lėšos turėtų būti skiriamos tik tais atvejais, kai to iš tikrųjų nepavyksta rinkai;
27. mano, kad liberalizuota, tarpusavyje sujungta ir visiškai konkurencinga energijos rinka padidins energijos saugumą, paskatins dalyvavimą rinkoje ir toliau paįvairins mūsų nuosavus energijos išteklius, ypač švarius ir tvarius išteklius; šiuo klausimu ragina Komisiją tvirtai laikytis Trečiajame energetikos pakete nustatyto trečiųjų šalių prieigos principo (TŠP) kaip pagrindinio liberalizuotos vidaus energijos rinkos variklio;
28. primena, kad vietos naftos ir dujų ištekliai itin svarbūs užtikrinant energijos tiekimo saugumą ir energijos įvairovę; yra susirūpinęs tuo, kad dabartinių Komisijos pasiūlymų dėl „jūroje vykdomos naftos ir dujų paieškos, žvalgymo ir gavybos veiklos saugumo“ tekstų rezultatas gali būti saugumo standartų pablogėjimas ir jais gali de facto būti uždėtas moratoriumas visai jūroje vykdomai veiklai; reikalauja pakeisti pasiūlymus dėl reglamentų į direktyvas, kad nustatyti ir išbandyti saugumo režimai galėtų būti išlaikyti ir nuolat tobulinami siekiant užtikrinti plačiai paplitusį geros praktikos naudojimą;
29. pakartotinai pabrėžia, kad būtina užbaigti kurti laisvą, liberalizuotą bendrąją visų rūšių transporto rinką, skiriant itin daug dėmesio tolesniam geležinkelių sektoriaus liberalizavimui ir krovinių vežimo keliais rinkai, siekiant, kad laisvas prekių ir paslaugų judėjimas būtų užtikrinamas taikant aiškias ir lengvai įgyvendinamas laisvos ir sąžiningos konkurencijos taisykles ir numatant mažesnę administracinę naštą MVĮ;
30. pabrėžia poreikį paspartinti teisės aktų dėl Bendro Europos dangaus įgyvendinimą, bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo valdymo sistemai (SESAR) sukurti įsteigimą ir iniciatyvą „Švarus dangus“ siekiant užtikrinti žymius ekonominius ir ekologiškus taupymus dėl veiksmingesnio oro transporto ir norint išvengti vis didėjančių grūsčių, intensyvėjančių eismo srautų ir pasenusių technologijų; pareiškia susirūpinimą dėl funkcinių oro erdvės blokų kūrimo Europoje atidėjimo ir pabrėžia politinių veiksmų svarbą norint pasiekti funkcinių oro erdvės blokų pažangos;
31. pabrėžia ekonominius regioninių oro paslaugų plėtojimo privalumus ir ragina Komisiją spręsti ypatingus regioninių oro uostų poreikius siūlant naujus teisės aktus, taip pat įtraukti pagrindinius regioninius oro uostus į TEN-T programą;
32. ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą galiojančių teisės aktų dėl oro keleivių teisių įgyvendinimą ir vykdymą ir pateikti pasiūlymą dėl vieno bagažo vieneto taisyklės apribojimo ir užtikrinti kainos skaidrumą, sąžiningą komercinę praktiką perkant lėktuvo bilietus (kai mokama kredito arba debeto kortele oro linijos gali nustatyti tik realiuosius mokesčius už paslaugas);
33. pažymi poreiki sukurti integruotas visą Europą apimančias elektroninio bilietų rezervavimo internetu ir mokėjimo sistemas siekiant skatinti įvairiarūšį transportą; primygtinai ragina Komisiją parengti komunikatą, kuriame sektoriaus atstovai būtų skatinami plėtoti įvairiarūšio transporto bilietų pardavimo sistemas parduodant tęstinės kelionės bilietus, skirtus naudoti ir geležinkelių, ir oro transporto sektoriuose;
Europos mokslinių tyrimų erdvės steigimas ir mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybių suteikimas
34. mano, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas turi sudaryti didesnę visų ES išlaidų dalį, jei kalbama apie mažesnį bendrą Europos Sąjungos biudžetą; ragina Komisiją sumažinti asignavimus toms biudžeto kategorijoms, kuriose lėšos pakartotinai neišnaudojamos ir perskirti šias sumas moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtoms biudžeto eilutėms bei kitoms prioritetinėms sritims, kaip antai MVĮ finansavimo priemonėms padidinti;
35. palankiai vertina iki šiol Komisijos atliktus veiksmus ir ragina tęsti veiksmus, susijusius su ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų supaprastinimu; mano, kad pirmenybės tvarka reikėtų sutrumpinti laikotarpį, per kurį skiriama dotacija, ir laikotarpio, per kurį išmokama, sutrumpinimas, taip pat supaprastinti audito ir ataskaitų teikimo reikalavimus, ypač akademinėms įstaigoms ir MVĮ;
36. mano, kad pagrindinis kriterijus, į kurį atsižvelgiama skiriant finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti kompetencija, ir kad bet kokios išankstinės geografinės sąlygos žymiai sumažintų programos kokybę ir ES pridėtinę vertę; mano, kad platesnio dalyvavimo būtų galima pasiekti tikslinčiau naudojant struktūrinius fondus mokslinių tyrimų infrastruktūrai plėtoti mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose;
37. ragina inovacinėms naujai įsteigtoms įmonėms ir sparčiai augančioms įmonėms suteikti geresnes galimybes naudotis kapitalu ir šiuo klausimu remia Komisijos pasiūlymus dėl MVĮ konkurencingumo (angl. COSME) ir programos „Horizontas 2020“, ypač dėl finansinių priemonių, kuriomis MVĮ palengvinama prieiga prie finansų; Primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad pereinant nuo Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (angl. CIP) prie COSME programos ir programos „Horizontas 2020“ nebūtų nereikalingų kliūčių dalyvavimui arba paraiškų teikimui;
38. mano, kad rizikos kapitalo fondai turėtų veikti tarpvalstybiniu arba visą Europą apimančiu pagrindu siekiant finansuoti mokslinius tyrimus ir naujoves, pasitelkiant EIF ir kitas finansų institucijas ir taip pat bendradarbiaujant su kitais nacionaliniais subjektais;
39. mano, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai gali būti panaudojami kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų variklis ir pritaria tam tikrų valstybių narių iniciatyvai pritaikyti Smulkiojo verslo mokslinių tyrimų inovacijų srityje programos (angl. SBIR) modelį Europos sąlygoms; ragina parengti ES masto programą, kuri kartu skatintų bendrą rinką ir Europos mokslinių tyrimų erdvę;
Pasiekti pasaulio rinkų atvėrimą
40. pakartotinai teigia, kad atviros ir sąžiningos prekybos skatinimas ir kova su protekcionizmu daugiašaliu lygmeniu ir sudarant prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis turi būti nuolatinis tikslas;
41. pabrėžia, kad taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema, sukurta pasitelkus Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), yra tinkamiausia sistema siekiant reguliuoti ir skatinti atvirą ir sąžiningą prekybą; primena, kad itin svarbu daugiašalius, keliašalius ir dvišalius susitarimus suvokti kaip dalį bendro tarptautinių reikalų priemonių rinkinio, t. y. kaip suderintų ir vienas kitą papildančių politinių ir prekybos santykių normą;
42. pabrėžia, kad ES turėtų toliau vykdyti savo įsipareigojimą stiprinti atviros ir sąžiningos prekybos santykius, sudarančius dalį derybų dėl laisvos prekybos susitarimų su visais savo strateginiais prekybos partneriais, ypač pagrindinėmis augimo rinkomis, kuriose ES turi esminę agresyvią poziciją, įskaitant Šiaurės Ameriką, BRIC šalis, ASEAN tinklo šalis, Centrinės ir Lotynų Amerikos regionus ir kitus, taip pat Ekonominės partnerystės susitarimus su besivystančiomis šalimis; pabrėžia, kad svarbu sutelkti dėmesį į netarifinių prekybos ir investavimo kliūčių, įskaitant daugybę varžančių taisyklių ir reguliavimo priemonių, skirtų ES įmonėms, dalyvaujančioms užsienio rinkose, pašalinimą;
43. pabrėžia, kad Komisija ir tam tikrais atvejais ES valstybės narės turėtų skatinti MVĮ dalyvavimą pasaulinėse rinkose įgyvendindamos atitinkamas priemones, kuriomis prisidedama prie MVĮ internacionalizavimo, taip pat palengvinama prieiga prie kapitalo ir nuolat atnaujinama informacija apie verslo galimybes užsienyje, atitinkamas prekybos apsaugos priemones, skirtas apsaugoti nuo nesąžiningo dempingo ir subsidijų ir užtikrinti teisėtą gamybą ES bei ES verslo rinkos dalį trečiosiose šalyse;
44. primygtinai reikalauja, kad šiomis aplinkybėmis Komisija prireikus aktyviai gintų Sąjungos pramonės šakų ir MVĮ interesus nuo jos prekybos partnerių sutartų taisyklių, PPO standartų ir principų pažeidimų, naudodamasi visomis turimomis priemonėmis, įskaitant daugiašalius ir dvišalius ginčų sprendimo mechanizmus ir su PPO suderinamomis prekybos apsaugos priemonėmis;
45. pabrėžia, kad ES turėtų toliau vykdyti savo įsipareigojimą siekti suderintų Dohos vystymosi darbotvarkės rezultatų ir teikti pirmenybę šiam požiūriui, kurį taikant būtų remiama besivystančių šalių integracija į tarptautinę prekybos sistemą ir tuo pat metu daroma pažanga sudarant dvišalius ir keliašalius tarptautinės prekybos susitarimus su kitomis pramoninėmis šalimis, pagal kuriuos per trumpesnį laikotarpį realiai galima tikėtis abipusės naudos ir ekonominio augimo;
46. be to, mano, kad, atsižvelgiant į nuolatinę DPD aklavietę jos pradinėje struktūroje ir tikslų įgyvendinime, kiek įmanoma greičiau būtina vėl pradėti diskusijas apie tai, kaip sustiprinti PPO ir kaip ją parengti būsimiems iššūkiams, ir prašo Komisijos pateikti pasiūlymų šiuo klausimu;
47. yra rimtai susirūpinęs dėl Komisijos požiūrio į abipusiškumo principą kalbant apie trečiųjų šalių prieigą prie viešųjų pirkimų rinkų, kuris trečiosioms šalims sudaro ne atviros rinkos, o kenksmingą ir protekcionistinį įvaizdį;
48. ragina Komisiją užtikrinti, kad Aukšto lygio darbo grupė darbo vietų ir augimo klausimais, kuriai vadovauja JAV prekybos atstovas Ron Kirk ir ES Komisijos narys, atsakingas už prekybą, Karel De Gucht, be kitų klausimų, spręstų ne tik įprastų prekybos prekėmis kliūčių, pvz., tarifų ir tarifinių kvotų, bet ir techninių ir reguliavimo prekybos abipus Atlanto kliūčių mažinimo, šalinimo ir prevencijos klausimus siekdama užtikrinti, kad prekybai netrukdytų pernelyg didelė įmonėms užkraunama reglamentavimo našta;
49. ragina Komisiją ES ir JAV santykius laikyti svarbiausia ES strategine partneryste; todėl ragina 2013 m. intensyvinti ES ir JAV strateginį dialogą siekiant įgyvendinti dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose prisiimtus įsipareigojimus kovoti su visuotine protekcionizmo tendencija;
50. ragina Komisiją pakeisti vystymosi politikos orientaciją nuo sąnaudų į rezultatus, kasmet skelbiant konkrečius skaičius, susijusius su pasiekimais vystymosi srityje, kartu nurodant kiek buvo išleista mokesčių mokėtojų pinigų; pažymi, kad siekiant padidinti efektyvumą itin svarbu užtikrinti geresnį politikos derinimą ir paramos teikėjų koordinavimą nacionaliniu, ES ir pasaulio lygmenimis;
51. pabrėžia, kad Europos plėtros fondo lėšos neturėtų būti didinamos ar keičiamos savaime, bet turėtų būti pagrindžiamos išsamiu su rezultatais susietu požiūriu, skiriant didžiausią dėmesį rezultatams, o ne vien tik sąnaudoms;
52. ragina ES vėl suaktyvinti savo paramos politiką ir jos teikimą efektyviau naudojant esamas struktūras ir dirbant kartu su naujais iškilusiais pasaulinio vystymosi srities veikėjais, pvz., Kinija, Indija ir Brazilija, siekiant veiksmingiau ir lanksčiau reaguoti į naujus vystymosi iššūkius, įskaitant konflikto ir silpnose valstybėse;
53. pripažįsta, kad ES pagalba sudaro 56 % oficialiosios paramos vystymuisi ir kad daugiau ES veiksmų užtikrinant skaidrumą duotų pastebimos naudos ir paramą teikiančioms šalims ir šalims gavėjoms; taigi ragina ES apsvarstyti, kokių privalumų atsirastų, jei visos ES mastu būtų priimta paramos skaidrumo garantija, pagal kurią ir Europos Komisija, ir valstybės narės būtų įpareigojamos laiku pateikti tikslius, palyginamus ir išsamius duomenis apie paramos srautus pagal Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą;
54. pažymi, kad esminė išankstinė ekonominės raidos ir gerovės kūrimo sąlygą – besivystančiose šalyse egzistuojančio kapitalo ir verslo integravimas į veiksmingas teisines struktūras ir oficialias ekonomikas; ragina Komisiją pirmumo tvarka skirti reikiamus išteklius žemėlapių sudarymui, žemės bei intelektinės nuosavybės registravimui;
55. teigiamai vertina Europos bendrijos humanitarinės tarnybos (ECHO) veiklą ir efektyvumą daugeliu stichinių nelaimių atvejų ir pažeidžiamiausiuose regionuose, kuriuose susiduriama su badu, aprūpinimo maistu nesaugumu ir pabėgėlių antplūdžiu; ypač vertina veiksmų koordinavimą su valstybėmis narėmis, kaimyninėmis šalimis ir JT; ragina Komisiją vietoj esamos paramos valdymo ad hoc pagrindu visais lygmenimis parengti prevencinį požiūrį, kuris apimtų stebėseną, artėjančių nelaimių nustatymą ir prevenciją bei greitesnį savanorių paramos mobilizavimą;
ES reglamentavimo naštos mažinimas
56. palankiai vertina Komisijos atliktus veiksmus, kuriais siekiama sumažinti MVĮ ir mikroįmonėms dėl ES teisės aktų tenkančią reguliavimo naštą, pvz., mikroįmonių aspekto įtraukimą atliekant poveikio MVĮ tyrimą ir MVĮ taikomas tam tikrų teisės aktų nuostatų išimtis; ragina Komisiją užtikrinti, kad reglamentuotojai toliau gerintų teisės aktus MVĮ r mikroįmonių atžvilgiu, skirtų dėmesį konkrečių teisės aktų pritaikymui prie MVĮ poreikių ir toliau taikant atitinkamas išimtis;
57. ragina Komisiją užtikrinti, kad MVĮ testas būtų nuolat ir nuosekliai taikomas visose susijusiose politikos srityse ir kad būtų įtrauktas į bendrą pasiūlymo poveikio vertinimą, o ne vien tik atskirai paskelbiamas kaip papildoma informacija, siekiant užtikrinti, kad MVĮ nebūtų užkraunama neproporcinga našta;
58. prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų vykdomas trejų institucijų susitarimas, pagal kurį jos vykdo geresnio reglamentavimo įsipareigojimus, įskaitant visas valstybes nares, kurias Komisija turėtų paraginti atlikti poveikio MVĮ tyrimus, o taryba turėtų įsteigti poveikio vertinimo tarnybą, kuri atliktų jos pakeitimų poveikio vertinimus; pabrėžia Pažangesnio reglamentavimo darbotvarkės tinkamumo testų poreikį;
59. mano, kad Komisija turėtų taikyti tam tikrus Smulkiojo verslo akto principus jos pačios su MVĮ susijusioje veikloje;
60. pritaria tam tikrų valstybių narių pasirinktą principą „iš apačios į viršų“ nustatant teisės aktus, dėl kurių užkraunama itin didelė našta, ir mano, kad Komisijos naštos sumažinimo programa turėtų būti tęsiama ir po 2012 m. su praplėsta taikymo sritimi, platesniu užmoju ir įtraukius reglamentavimo naštos kompensavimą;
61. tvirtai remia Komisijos pasiūlymą dėl prezumpcijos, kad mikroįmonėms turėtų būti taikomos išimtys iš sudėtingų taisyklių, nebent būtų aiškiai pasakyta, kad jos turi būti įtrauktos augimo skatinimo sumetimais;
62. primena Parlamento poziciją, kai jis pasisakė už Administracinės naštos mažinimo programos taikymo srities išplėtimą ir pagilinimą, ir ragina Komisiją į savo 2013 m. Darbo programą įtraukti programą, skirta bendros reguliavimo naštos sumažinimo poreikiui patenkinti ir įtraukti reguliavimo naštos kompensavimą;
63. siūlo Komisijai iš naujo suformuluoti savo administravimo supaprastinimo tikslus ir taip pat labiau įsipareigoti prieš pradedant dirbti su pasiūlymo projektu įvertinti, ar veiksmai ES lygmeniu duos papildomos naudos;
64. atsargiai pritaria Komisijos REACH reglamento peržiūros procesui iki antro registracijos termino 2013 m.; ragina Komisiją užtikrinti daugiau aiškumo ir nuoseklų požiūrį į rizikos valdymo procedūras, taip pat skatina suinteresuotųjų subjektų įtraukimą;
65. laikosi nuomonės, kad siūlomoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje reikėtų skirti pagrindinį dėmesį veiksmams su reikšminga ES pridėtine verte; Šiuo klausimu pabrėžia, kad ši strategija be abejo turėtų atitikti ekologiškus standartus, siūlomos priemonės turėtų būti proporcingos, turi būti atsižvelgta į anglies dioksido nutekėjimą ir į galimus neigiamus darbo vietų kūrimo pramonėms padarinius;
Gerai veikiančių darbo rinkų skatinimas
66. ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių, kad būtų pašalintos esamas darbo rinkos nelankstumas visoje ES, remti lankstesnę darbo tvarką, ypač vyresniems ir jaunesniems darbuotojams, ir sudaryti jai sąlygas, skatinti darbuotojų judumą; pabrėžia, kad, norint kovoti su struktūriniu nedarbu ir spręsti senėjančios visuomenės problemą bei atsižvelgti į sparčius technologijų pokyčius, labai svarbios sisteminės reformos;
67. ragina išsamiai persvarstyti esamus ES darbo teisės aktus taikant sąnaudų ir naudos metodą ir padaryti aiškias išvadas, kurie teisės aktai yra neveiksmingi ar nekonstruktyvūs ir kuriuos teisės aktus reikėtų panaikinti arba geriau įgyvendinti;
68. ragina Komisiją pateikti tikrovę atitinkančią persvarstytą Darbo laiko direktyvą ir siekti surasti pragmatišką sprendimą, kuris įmonėms ir darbuotojams suteiktų daugiau lankstumo ir įmonėms neužkrautų jokios nereikalingos administracinės naštos, taip pat užtikrintų darbuotojų sveikatos apsaugą bei saugą ir pagerintų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;
69. palankiai vertina užimtumo teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama sukurti dinamišką darbo vietų kūrimo aplinką mažinant darbo sąnaudas, biurokratiją, remiant įmones, kai jos pradeda veiklą, savisamdos programas, skatinant inovacijas, konkurencingumą ir naujų darbo galimybių kūrimą; pažymi, kad šis rinkinys negali būti interpretuojamas kaip galimybė dar labiau centralizuoti ES lygmeniu užimtumo politiką, įskaitant visas pastangas nustatyti ES minimalų atlyginimą; pabrėžia, kad svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir mokslinius tyrimus bei technologijų plėtrą, tinkamą švietimą ir mokymą, nes tai sudarytų sąlygas profesiniam judumui;
70. ragina veiksmingiau naudoti ESF ir naudoti jo lėšas tik aktyviai užimtumo politikai; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ESF didintų valstybių narių politikos naudą ir užtikrintų, kad rezultatai būtų verti skirtų pinigų; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti reikiamas lankstumo galimybes valstybėms narėms, kad šios galėtų nuspręsti ir pasirinkti, ar tos lėšos bus leidžiamos pagal ESF ar ERPF programas, kad jos galėtų spręsti savo problemas, dėl kurių stringa strategijos „ES 2020“ augimo tikslo įgyvendinimas;
71. nepritaria Komisijos pasiūlymui dėl naujos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (angl. EGF) struktūros; pažymi, kad iki šiol fondo veikla itin probleminė, biurokratinė ir neveiksminga siekiant užtikrinti žmonėms tvarų užimtumą; pabrėžia, kad EGF įdėtos lėšos neatsiperka, EGF nepakankamai didina valstybių narių politikos naudą, trukdo valstybių narių pastangoms, kuriomis siekiama reformų, mėgina išspręsti ilgalaikes struktūrines problemas trumpalaikiais sprendimais ir kelia susirūpinimą dėl to, kaip jis panaudojamas didelėms bendrovėms, kurios persikelia į kitą vietą ES, subsidijuoti;
72. palankiai vertina Komisijos baltąją knygą dėl pensijų, tačiau yra susirūpinęs dėl kelių joje siūlomų iniciatyvų, kurios gali trukdyti augimui ir pačios Komisijos tikslui užtikrinti tvarias ir tinkamas pensijas, kurių didelę dalį sudaro profesinės pensijos;
73. pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti, kad bet kokios būsimos iniciatyvos ar peržiūros, kurias Komisija siūlo sveikatos ir saugos srityje, būtų privalomai grindžiamos patikimais moksliniais įrodymais; ragina Komisiją apsvarstyti, kokią ilgalaikę naudą duotų taikomas ne teisėkūros procedūrų metodas, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama gairių tobulinimui, darbdavių švietimui ir darbuotojų įtraukimui į tvarių pokyčių įgyvendinimą;
74. ragina Komisiją persvarstyti dabartinių reglamentų dėl socialinės apsaugos koordinavimo ir laisvo judėjimo, įskaitant ekonominiu požiūriu neaktyvių piliečių ir darbuotojų, ryšį ir prireikus pateikti teisės aktų pakeitimų;
75. yra įsitikinęs, kad reglamentuojamų profesijų skaičius turėtų būti mažinamas, o automatinio naujų profesijų kvalifikacijų pripažinimo mastas turėtų būti didinamas, ypač dėmesį skiriant novatoriškiems sektoriams ir skaitmeninių technologijų pramonei;
Patikimo, dinamiško ir konkurencingo finansinių paslaugų sektoriaus kūrimas
76. pažymi, kad finansų krizė tęsiasi jau beveik penkerius metus, o Europos Sąjungai gresia likti paskutiniu dideliu ekonominiu regionu, kuris jos dar neįveikė; todėl primygtinai ragina Komisiją skirti daugiausia dėmesio priemonėms, kurios didintų Europos sąjungos konkurencingumą, ir netaikyti politikos, kuri gali paskatinti turtą didinančią veiklą perkelti į kitas jurisdikcijas;
77. atkreipia dėmesį į reguliuojamojo arbitražo riziką leidžiant finansinių paslaugų sektoriaus teisės aktus ir primygtinai ragina teikti pirmenybę toms priemonėms, dėl kurių jau sutarta pasauliniu lygiu (pvz., Bazelio III taisyklėms), o ne toms, kurias savo nuožiūra vykdo Komisija;
78. atkreipia dėmesį į subtilų biudžetinės atsakomybės ir augimo būtinybės balansą; atsižvelgdamas į vykstančias diskusijas, mano, kad šie du dalykai vienas kitam neprieštarauja, ir pabrėžia, kad reguliavimo naštos mažinimas ir MVĮ augimo galimybių didinimas yra pati produktyviausia priemonė, kuri padės grąžinti ekonomikai pasitikėjimą; ypač ragina suteikti MVĮ prieigą prie kapitalo rinkų ir taip gerinti MVĮ galimybes augti;
79. pažymi, kad finansinis reguliavimas turi didelių nenumatytų padarinių įmonėms, kurios yra galutiniai naudotojai, pensijų fondams ir kitiems realiosios ekonomikos subjektams; ragina būti budresniems ir užtikrinti, kad finansinis reguliavimas būtų tikslingai taikomas taip, kad būtų kuo labiau sumažintos sąnaudos, atsirandančios dėl reguliavimo padarinių, tenkančios tiems, kurie remiasi finansinių paslaugų sektoriumi, kad jų verslas galėtų būti efektyvus ir konkurencingas;
80. atkreipia dėmesį į birželio 6 d. Komisijos pasiūlymus dėl bankų problemų sprendimo sistemų; pabrėžia, kad, nors ir būtina, jog visos bankininkystės jurisdikcijos turėtų tokią sistemą, bet kokiame Europos Sąjungos pasiūlyme privaloma paisyti nacionalinių reguliuotojų vaidmens ir savarankiškumo, nes jie gali geriausiai įvertinti jų jurisdikcijoje veikiančių bankų padėtį, ir valstybių narių nepriklausomybės, nes jos galiausiai privalo atstovauti savo mokesčių mokėtojų interesams;
81. pažymi, kad Komisijos siūlomas finansinių sandorių mokesčio trūkumai, pvz., nesubalansuota našta skirtingoms valstybėms narėms, grėsmė, kurią jis kelia finansinių paslaugų sektoriaus konkurencingumui, ir ginčai dėl to, kam jis galėtų būti naudingas, tik didina nepritarimą tam mokesčiui ir didina poreikį, kad pasiūlymas būtų atšauktas;
II. Siekiant modernizuoto biudžeto, kuris leistų Sąjungai sukurti pridėtinę vertę protingomis sąnaudomis
82. apgailestauja, kad Komisija siūlo 2013 m. biudžetą padidinti 6,8 %, nors valstybės narės labiau nei kada nors raginamos, ypač Europos Sąjungos, sumažinti savo biudžeto deficitą ir įsiskolinimą; dar kartą tvirtina, kad protingiausias sprendimas artimiausioje ateityje – sričių, kuriomis sukuriama maža pridėtinė vertė arba nesukuriama jokios pridėtinės vertės, asignavimus perskirti augimo politikai, kuriai numatyti asignavimai nesiekiama bendro įšaldyto biudžeto lygio;
83. yra įsitikinęs, kad, siekiant ilgalaikio augimo, ES biudžete reikėtų daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams bei inovacijoms ir vidaus rinkos kūrimui, nes šioms sritims reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas, t. y. skirti papildomą finansavimą perkeliant lėšas iš biudžeto sričių, kuriomis sukuriama maža pridėtinė vertė arba nesukuriama jokios pridėtinės vertės;
84. primygtinai ragina Komisiją prioritetą teikti iniciatyvai, kuria skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas, kurie yra labai svarbūs Europos ekonomikos atgaivinimui; ragina dėti daugiau pastangų biudžeto srityje, kuriomis būtų siekiama remti konkurencingumą, naujoves bei mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), nes didžiausią ES ekonomikos potencialą turi 23 mln. MVĮ, kurios yra mūsų ekonomikos augimo pagrindas; mano, kad Europos investicijų banko veiklos MVĮ ir infrastruktūros labui stiprinimas turi būti laikomas pagrindiniu prioritetu;
85. ragina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka veiktų tinkamai, nes tai lemiamas inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui palankių sąlygų gerinimo veiksnys; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad ES biudžete prioritetas turi būti teikiamas iniciatyvoms, kuriomis remiamas bendrosios rinkos vystymasis, siekiant, kad Europa įveiktų ekonomikos nuosmukį, tarp jų:
• neveiksmingų ar pasenusių teisės aktų, pvz., Darbo laiko direktyvos, atsisakymas,
• paslaugų bendrojoje rinkoje liberalizavimas,
• skaitmeninės ekonomikos informacinių ir ryšių technologijų skatinimas,
• priemonės, kuriomis užtikrinamos galimybės naudotis kapitalu;
86. pabrėžia, kad tokia parama padėtų MVĮ išvengti jų investicijų, ypač skiriamų moksliniams tyrimams ir plėtrai, mažinimo, taip pat padėtų skatinti užimtumą ir užtikrinti, kad būtų išsaugomi įgūdžiai, taip padedant išlaisvinti MVĮ naujovių potencialą, kuris gyvybiškai būtinas siekiant ES gerovės ir siekiant sukurti žinių visuomenę, kuri padėtų kuo geriau išnaudoti skaitmeninio aspekto potencialą;
87. ragina Komisiją sudaryti realistišką biudžetą ir primygtinai ragina, kad būtų viskas padaryta siekiant išanalizuoti visų įgyvendinamų ES programų papildomą naudą Europai, prašo atlikti sistemingus, reguliarius ir nepriklausomus vertinimus, užtikrinant, kad visomis išlaidomis būtų pasiekti trokštami rezultatai ekonomišku būdu ir būtų prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslo, gerbiant subsidiarumo ir proporcingumo principus;
88. be to, mano, kad 2013 m. asignavimai turėtų būti pagrįsti kruopščia mokėjimų asignavimų panaudojimo rezultatų 2011 ir 2012 m. analize, siekiant sutaupyti eilučių, pagal kurias kilo įvykdymo problemų, sąskaita, mano, jog nustačius atvejus, kai lėšos pagal kelias biudžeto eilutes skiriamos tam pačiam tikslui ir yra naudojamos neveiksmingai, būtų galima gerokai sutaupyti;
89. ragina Komisijos Pirmininką, kai bus perskirstomi Komisijos narių įgaliojimai dėl Kroatijos stojimo 2013 m. liepos mėn., įsteigti už biudžeto kontrolę atsakingo Komisijos nario pareigybę, kaip prašoma Europos Parlamento 2012 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje; primena, kad šioje rezoliucijoje ragina paskirti Komisijos narį, kuris būtų atsakingas už šiuos klausimus:
– vidaus auditą,
– kovą su sukčiavimu,
– ryšius su Audito Rūmais ir atitinkamu Parlamento komitetu,
– ryšius su atitinkamomis biudžeto ir audito institucijomis valstybėse narėse ir išsamios vidaus kontrolės sistemos vystymą,
– metinės apibendrinamosios ataskaitos priežiūrą ir panaudojimo gerinimą, įskaitant valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų apžvalgą,
– nepriklausomų programų vertinimų atlikimą ir įvertinimą ir SESV 318 straipsnyje numatyto įvertinimo pranešimo pavertimą vertingu veiklos pagerinimo įrankiu;
90. prašo Komisijos parengti ataskaitą, kurioje būtų analizuojamas jos vertinimo sistemos veiksmingumas, ypač ryšiai tarp šiuo metu vykdomos vertinimo veiklos ir SESV 318 straipsnyje numatyto įvertinimo pranešimo; ragina Komisiją paskelbti 318 straipsnio įgyvendinimo ataskaitą nuo tada, kai jis įsigaliojo;
91. ragina Komisiją vėl suaktyvinti dialogą su valstybėmis narėmis dėl pasidalijamojo valdymo, kaip vieno iš 2013 m. prioritetų, ir Europos Vadovų Tarybai pateikti pasiūlymus dėl ES biudžeto lėšų nacionalinio valdymo gerinimo, įskaitant privalomų nacionalinio valdymo deklaracijų įvedimą ir nacionalinio valdymo deklaracijų bendro pavyzdžio nustatymą;
92. dar kartą pakartoja savo prašymą, jog Komisija sukurtų bendrą, išsamią ir patogią naudoti internetinę sistemą, kad visuomenė galėtų gauti tikslią ir išsamią informaciją apie Europos Sąjungos išlaidas pagal biudžeto eilutę ir pagal gavėją; todėl ragina Komisiją šios sistemos įgyvendinimą įtraukti į savo 2013 m. darbo programą;
93. ragina Komisiją inicijuoti vidinę programą siekiant užtikrinti, kad visi jos darbuotojai būtų susipažinę su Tarnybos nuostatų II antraštine dalimi „Pareigūnų teisės ir pareigos“, ypač su 22a straipsnyje (96) įtvirtinta pareiga; ragina Komisiją paskelbti išsamų planą, kaip skatinti asmenis pranešti apie neteisingai arba neteisėtai išmokėtas sumas;
94. primygtinai ragina Komisiją neteikti jokių pasiūlymų dėl Europos prokuroro pareigybės įsteigimo, nes jau pakankamai daug pareikšta šiai iniciatyvai prieštaraujančių nuomonių, kad visos tokios pastangos būtų visiškai beprasmiškos;
III. Įvairių krypčių politikos modernizavimas
Siekiant sukurti tikrą Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę
95. mano, kad Europos Sąjunga, siekdama sukurti tikrą Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, privalo sukurti sistemą, pagal kurią būtų atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės teisinio subjektiškumo ir politinio statuso niuansus, ir kad dėl šios priežasties priemones privaloma rengti tik tada, kai reikia, ir privaloma gerbti kiekvienos valstybės narės suverenitetą; ragina visuose teisės aktuose siekti užtikrinti sklandų ir veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą, o ne primesti suderintą politiką, pagal kurią nepaisoma valstybių narių baudžiamojo teisingumo sistemų skirtumų;
96. pripažįsta, kad Europos Sąjunga gali atlikti nepaprastai svarbų vaidmenį kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, ir primygtinai ragina Komisiją tęsti darbus būtinais ES piliečių saugumo klausimais, visiškai paisant ES piliečių teisių ir laisvių, nes duomenų apsauga ir teisė kreiptis į teismą yra labai svarbios norint sukurti patikimą ir veiksmingą saugumo politiką;
97. primygtinai reikalauja, kad visos TVR agentūros būtų ekonomiškai efektyvios, veiksmingos ir atskaitingos Europos Parlamentui, Komisijai ir nacionalinėms vyriausybėms;
98. pareiškia, kad ECR frakcija tvirtai remia lyčių lygybės principą, ir dar kartą teigia, jog svarbu skatinti lygias moterų ir vyrų, mergaičių ir berniukų teises;
99. palankiai vertina tai, kad priimta direktyva dėl kovos su prekyba žmonėmis, ir pabrėžia, kad reikia nedelsiant spręsti prekybos žmonėmis problemą; itin susidomėjęs laukia Europos Sąjungos strategijos dėl kovos su prekyba žmonėmis pristatymo – ją kovos su prekyba žmonės koordinatorė pristatys 2013 m. gegužės mėn. ir primygtinai ragina šią koordinatorę apsvarstyti šiuos aspektus;
100. pažymi, kad metai iš metų daugėja smurto šeimoje atvejų Europoje, ir primygtinai ragina Komisiją tęsti kovą su šia problema priimant ne teisėkūros procedūra priimamą strategiją; dar kartą teigia, jog remia programą „Dahne“, tačiau pabrėžia, kad Komisija turėtų labiau užtikrinti, jog finansavimas būtų skiriamas ne universitetiniams tyrimams šiuo klausimu, o vietoje vykstančioms kampanijoms;
101. palaiko Komisiją dėl jos veiklos vaikų apsaugos klausimais ir ragina Komisiją užtikrinti, kad iki 2013 m. lapkričio mėn. visos valstybės narės visiškai ir išsamiai įgyvendintų direktyvą dėl kovos su vaikų išnaudojimu, smurtu prieš vaikus ir vaikų pornografija;
102. pabrėžia, kad moterys Europoje vis dar kenčia nuo „paslėptų“ žalingų tradicijų, ir primygtinai ragina Komisiją padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad moters lytiniai organai nebūtų žalojami ir kad nebūtų priverstinių mergaičių ir merginų santuokų;
103. primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į valstybėms narėms susirūpinimą keliančius klausimus dėl direktyvos dėl nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų sveikatos ir saugos darbe ir pabrėžia, kad Taryba nepalaikė šios pasiūlytos direktyvos ir jai nepritarė;
104. mano, kad pasiūlymai dėl direktyvos dėl tikslų ir moterims skirtų vietų kvotos įmonių valdybose yra palankūs moterims ir nenaudingi įmonėms esant dabartinėms ekonominėms sąlygoms; itin primygtinai ragina Komisiją persvarstyti ir sustabdyti šiuos pasiūlymus ir dėmesį skirti darbui su valstybėmis narėmis netvirtinant teisėkūros procedūra priimamų priemonių;
105. primygtinai ragina Komisiją persvarstyti ir sustabdyti pasiūlymus dėl direktyvos dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir prašo Komisijos dirbti su valstybėmis narėmis siekiant rasti veiksmingas ne teisėkūros procedūra priimamas priemones, kurios leistų veiksmingai kovoti su nevienodu darbo užmokesčiu valstybių narių lygmeniu;
Aplinkos politika
106. palankiai vertina priemones, kurių jau ėmėsi Komisija, siekdama didesnį dėmesį skirti esamai aplinkos ir klimato politikai įgyvendinti, o ne sukurdama papildomą teisėkūros naštą;
107. pažymi, kad pateikti Komisijos pasiūlymai dėl dabartinės oro kokybės ir atliekų politikos peržiūros; pabrėžia, kad peržiūrint Oro kokybės direktyvą, direktyvą dėl teršalų išmetimo nacionalinių ribų ir Pagrindų direktyvą dėl atliekų dėmesys turėtų būti skiriamas praktiškiems tikslams, kuriuos valstybės narės galėtų pasiekti;
Žemės ūkis ir žuvininkystė
108. susirūpinęs atkreipia dėmesį į jau pateiktus Komisijos pasiūlymus dėl bendros žemės ūkio politikos; mano, kad šiuose pasiūlymuose neaptariami pagrindiniai spręstini uždaviniai, su kuriais susiduria Europos žemės ūkis, ir kad jie tik stabdytų kompetentingo ir efektyvaus ūkininkavimo sektoriaus vystymąsi, būtiną, jei Europos Sąjunga ketina tinkamai spręsti aprūpinimo maistu klausimą šiomis didėjančio gyventojų skaičiaus pasaulyje ir didėjančios maisto paklausos sąlygomis;
109. ragina Komisiją būti lanksčiai derybose dėl būsimos BŽŪP ir būti pasirengusiai atsiimti arba iš esmės pakeisti daugelį pasiūlymo aspektų, kurie kelia grėsmę konkurencingam ir veiksmingam žemės ūkiui Europoje, ypač pasiūlymus dėl tiesioginių išmokų ekologizavimo ir šių išmokų ribų nustatymo; be to, pažymi, kad Komisija vis dar nepasiūlė sistemos, kuri padėtų sąžiningai paskirstyti tiesiogines išmokas visoms ES valstybėms narėms;
110. ragina Komisiją padėti rasti išeitį iš dabartinės aklagatvės, kurioje atsidūrė Europos Parlamentas ir Taryba, dėl daugiamečių žuvininkystės sektoriaus planų, įskaitant pasiūlymus dėl atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiamečio plano ir dėl daugiamečio Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos plano, teisinio pagrindo;
111. primena pasiūlymų dėl bendros žuvininkystės politikos reformos paketą ir šiuo klausimu pareiškia, kad yra nusivylęs, jog buvo imtasi pernelyg mažai teisėkūros procedūra priimamų iniciatyvų siekiant didesnio žuvininkystės politikos decentralizavimo; primygtinai ragina Komisiją būti lanksčiai dėl BŽP reformos paketo ir paremti Europos Parlamentą ir Tarybą siekiant labiau decentralizuoti žuvininkystės politiką;
Regioninė politika
112. pažymi, kad pirma laiko patvirtinti Komisijos, valstybių narių ir kompetentingų regioninės ir vietos valdžios institucijų partnerystės susitarimai, kuriais turėtų būti prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, pagrindinį dėmesį skiriant ekonomikos pajėgumams skurdžiausiuose ES regionuose didinti;
113. susirūpinęs dėl šių pasiūlytų susitarimų privalomumo lygio ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog kompetentingos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos galėtų elgtis kuo lanksčiau rengdamos partnerystės sutartis tam, kad valstybės narės galėtų pritaikyti sanglaudos politikos priemones prie savo konkrečių tikslų ir prie regionų ir teritorijų, turinčių specialiųjų poreikių ir problemų;
114. mano, kad, nors dvišalė Komisijos ir valstybių narių partnerystės sutartis reikalinga, kad būtų priimtas bendras teisės aktas, bet kokie nedideli būsimi pakeitimai dėl šių partnerystės sutarčių krypties turėtų būti tvirtinami ne Komisijos, o priimami taikant trumpesnę ir lankstesnę procedūrą;
115. pabrėžia, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos, ypač išrinkti atstovai, turėtų aktyviai dalyvauti rengiant partnerystės sutartis ir planuojant veiksmus, taip pat ir visuose sanglaudos politikos įgyvendinimo etapuose;
Kultūra
116. ragina Komisiją užtikrinti, kad bet kokiuose teisės aktuose, siūlomuose kultūros srityje, būtų tinkamai laikomasi subsidiarumo principo ir, atsižvelgdamas į taupymo priemones, kurių buvo imtasi daugelyje ES valstybių narių, ragina Komisiją atsisakyti siūlyti naujas kultūros programas, kurios reikštų naujas arba padidėjusias išlaidas; taip pat pabrėžia, kad Komisijos veiksmai šioje srityje turėtų apsiriboti tik tuo, kas iš tiesų naudinga;
117. ragina Komisiją remti bendradarbiavimo su Europos kaimynystės politikos (EKP) šalimis plėtojimą švietimo ir kultūros srityje laikantis taisyklės „mažiau už mažiau ir daugiau už daugiau“; primygtinai ragina Komisiją bet kurioje švietimo ir kultūros veikloje išlaikyti pusiausvyrą tarp pietų ir rytų Europos kaimynystės politikos aspektų;
118. ragina Komisiją intensyvinti veiklą, kurios tikslas – plėtoti Rytų partnerystę, ypač judumo ir bendradarbiavimo švietimo klausimais srityse;
119. primygtinai ragina Komisiją remti programas, kurios padeda atskleisti ES valstybių narių įvairovę ir kuriose pabrėžiama ES valstybių narių savitumo svarba;
IV. Pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių
120. pažymi, kad struktūrinis Komisijos ir Europos Parlamento dialogas, numatytas pagrindų susitarimo 4 priede, nevyksta veiksmingai; taip pat pažymi, kad komitetų atliekamo darbo rengiant Parlamento poziciją dėl Komisijos darbo programos etapui neskiriamas dėmesys, kokio jis nusipelnė; mano, kad Komitetų pirmininkų sueigos rengiama suvestinė ataskaita – šiuo metu beprasmiškas darbas;
121. ragina persvarstyti pagrindų susitarimo 4 priedą; siūlo Komitetų pirmininkų sueigai paraginti komitetus į savo darbą žiūrėti rimčiau priimant pozicijas pagal tas pačias procedūras, kurios taikomos rengiant prie pranešimo pridedamas nuomones; ragina Komitetų pirmininkų sueigą priimti tokios formos suvestinę ataskaitą, kuri būtų praktiškai naudinga frakcijoms rengiant pasiūlymus dėl rezoliucijų, teikiamus plenariniame posėdyje, ypač numatant, kad pasiūlymai būtų rengiami kaip dalys, kurios bus įterpiamos į šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų.
o
o o
122. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] OL L 304, 2010 11 30, p. 47.