PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės
27.6.2012 - (2012/2964(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Margrete Auken, Nicole Kiil-Nielsen, Hélène Flautre, Ana Miranda, Keith Taylor, Jill Evans, Judith Sargentini, Daniel Cohn-Bendit, Raül Romeva i Rueda Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0373/2012
B7‑0373/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų, Palestinos ir Izraelio, ypač į 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl padėties Palestinoje[1] ir į 2010 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl Jordano upės, ypač Jordano žemupio, padėties[2],
– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d., 2011 m. gegužės 23 d. ir liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton pareiškimus, ypač į 2012 m. birželio 8 d. pareiškimą dėl gyvenviečių plėtimosi, 2012 m. balandžio 25 d. pareiškimą dėl Izraelio valdžios institucijų sprendimo dėl Sansanos, Rechelimo ir Bruchino gyvenviečių Okupuotoje Palestinos Teritorijoje statuso ir 2012 m. vasario 22 d. pareiškimą dėl leidimo kurti izraeliečių gyvenvietes,
– atsižvelgdamas į 2012 m. sausio mėn. ES misijų vadovų ataskaitą dėl Rytų Jeruzalės, 2011 m. liepos mėn. ES misijų vadovų ataskaitą „C zona ir Palestinos valstybės kūrimas“ ir 2011 m. balandžio mėn. ES misijų vadovų ataskaitą dėl naujakurių smurto bei pridedamą 2012 m. vasario mėn. ES misijų vadovų pranešimą dėl naujakurių smurto,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl ES pasienio pagalbos misijos Rafahe,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl Bassem Tamimi bylos,
– atsižvelgdamas į 1949 m. IV Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242 (1967 m.), 252 (1968 m.), 338 (1973 m.), 476 (1980 m.), 478 (1980 m.), 1397 (2002 m.), 1515 (2003 m.) ir 1850 (2008 m.),
– atsižvelgdamas į Artimųjų Rytų ketverto pareiškimus, ypač į 2012 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. rugsėjo 23 d. pareiškimus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ES ne kartą išreiškė savo paramą dviejų valstybių principu grindžiamam sprendimui, kai taikiai ir saugiai viena šalia kitos egzistuoja Izraelio valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, artima ir gyvybinga Palestinos valstybė, kadangi neturi būti pripažįstami jokie iki 1967 m. nustatytų sienų, taip pat ir Jeruzalės ribų, pakeitimai, išskyrus tuos, dėl kurių šalys susitarė;
B. kadangi tiesioginės šalių taikos derybos vilkinamos ir visos pastarosios pastangos grįžti prie derybų stalo nebuvo sėkmingos; kadangi norint pasiekti patikimą, ilgalaikį ir išsamų susitarimą reikia gerbti tarptautines žmogaus teises ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių asmenų apsaugos;
C. kadangi 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadose pabrėžta, jog taip pat dėl po Arabų pavasario pietinėse šalyse vykstančių permainų skubiai reikia atnaujinti Artimųjų Rytų taikos procesą siekiant reaguoti į visų šio regiono žmonių teisėtus lūkesčius;
D. kadangi trijose spaudai į rankas patekusiose pastarosiose ES misijų vadovų ataskaitose „C zona ir Palestinos valstybės kūrimas“, dėl Rytų Jeruzalės ir dėl naujakurių smurto dar kartą patvirtinama, jos susijusiose srityse vyksta nerimą keliančios ir galimai negrįžtamos permainos, darančios neigiamą poveikį dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumui;
E. kadangi pagal tarptautinę teisę Vakarų Krantas, įskaitant Rytų Jeruzalę ir Gazos ruožą, yra okupuotosios teritorijos, kur visapusiškai taikoma tarptautinė humanitarinė teisė, įskaitant Ketvirtąją Ženevos konvenciją; kadangi Izraelis, kaip okupacinė valdžia, privalo, be kita ko, sąžiningai užtikrinti, jog būtų tenkinami pagrindiniai okupuotosios Palestinos gyventojų poreikiai, administruoti okupuotąją teritoriją siekiant naudos vietos gyventojams, ginti ir saugoti civilinius objektus ir neperkelti savo gyventojų į okupuotąją teritoriją, o okupuotosios teritorijos gyventojų neperkelti į savo teritoriją;
F. kadangi C zona, kurioje pagal 1993 m. Oslo susitarimus įvesta Izraelio civilinė ir saugumo kontrolė, sudaro 62 proc. Vakarų Kranto teritorijos ir yra vienintelė greta esanti vietovė, turinti daugiausia derlingos ir turtingos išteklių žemės Vakarų Krante; kadangi Vakarų Kranto suskirstymas į A, B ir C zonas buvo sumanytas kaip laikina priemonė; kadangi 1995 m. Laikinajame susitarime dėl Vakarų Kranto ir Gazos ruožo pareikšta, kad C zona palaipsniui bus perduota Palestinos jurisdikcijai, tačiau tai nebuvo padaryta;
G. kadangi Izraelio vyriausybės politika trukdė palestiniečiams įsikurti C zonoje; kadangi dėl šios priežasties tik 5,8 proc. Vakarų Kranto palestiniečių gyvena C zonoje, o Izraelio naujakurių (310 000 gyventojų) skaičius yra daugiau nei du kartus didesnis už C zonoje gyvenančių palestiniečių skaičių;
H. kadangi Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) ataskaitų duomenimis 70 proc. C zonos teritorijos palestiniečiams draudžiama statyti pastatus, o 29 proc. teritorijos statybos smarkiai ribojamos; kadangi 2011 m. 90 proc. namų griovimo darbų ir 92 proc. perkėlimų įvykdyta C zonoje; kadangi dėl šios priežasties palestiniečių ir jų teisių apsauga C zonoje yra itin svarbi siekiant užtikrinti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumą;
I. kadangi Izraelis savo 1980 m. „Pagrindų įstatyme: Jeruzalė – Izraelio sostinė“ Jeruzalę paskelbė amžina ir nedaloma Izraelio sostine; kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 478 (1980) nustatyta, kad visos Izraelio, kaip okupacinė valdžios, teisinės ir administracinės priemonės ir veiksmai, kurie pakeitė ar kurių tikslas buvo pakeisti Jeruzalės pobūdį ir statusą, ir ypač Pagrindų įstatymas, yra niekiniai ir turi būti nedelsiant panaikinti;
J. kadangi dėl dabartinių įvykių Rytų Jeruzalėje, kaip pabrėžta ES misijų vadovų ataskaitoje, galimybė Jeruzalei ateityje tapti dviejų valstybių sostine praktiškai tampa vis labiau neįmanoma ir neįgyvendinama;
K. kadangi Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai, sudarantys 37 proc. Jeruzalės gyventojų, turi nuolatinio gyventojo statusą, kuris gali būti perduotas tik vaikams tam tikromis sąlygomis ir negali būti automatiškai perduotas sudarant santuoką, todėl daugelio Rytų Jeruzalės nuolatinių gyventojų sutuoktiniai ir vaikai negali gyventi kartu su savo šeimos nariais; kadangi, antra vertus, maždaug 200 000 izraeliečių naujakurių gyvena Rytų Jeruzalėje ir šalia jos;
L. kadangi 2011 m. Jeruzalės rajone vyko didžiausias gyvenviečių plėtimasis nuo 1967 m.; kadangi izraeliečių gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos ir yra pagrindinė taikos siekio kliūtis, tuo tarpu jas subsidijuoja Izraelio vyriausybė, teikdama didžiules paskatas mokesčių, aprūpinimo būstu, infrastruktūros, kelių, prieigos prie vandens išteklių, švietimo, sveikatos priežiūros ir kt. srityse;
M. kadangi dėl prieš palestiniečių civilius gyventojus ir už jų teises kovojančius tarptautinių NVO aktyvistus nukreipto naujakurių smurto, užpuldinėjimų ir teisių į privačiąją nuosavybę atėmimų kilo rimtų incidentų ir buvo mirtinų sužalojimo atvejų; kadangi netaikant veiksmingo ES kontrolės mechanizmo izraeliečių gyvenviečių gaminiai ir toliau importuojami į Europos rinką pagal lengvatinį režimą;
N. kadangi nesmurtiniuose veiksmuose prieš izraeliečių gyvenviečių plėtimą Palestinos žemėje dalyvavęs žmogaus teisių gynėjas Bassem Tamimi 2012 m. gegužės 20 d. buvo nuteistas Izraelio karo teismo už dalyvavimą neteisėtose demonstracijose ir protestuotojų kurstymą mėtyti akmenis;
O. kadangi Izraelio ne pagal „žaliąją liniją“ statoma skiriamoji siena atskiria didelę palestiniečių teritorijos dalį Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje; kadangi Tarptautinio Teisingumo Teismo 2004 m. patariamojoje nuomonėje dėl teisinių sienos statybos Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje pasekmių pareikšta, jog „Izraelio, kaip okupacinės valdžios, Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę ir jos apylinkes, vykdoma sienos statyba ir jos kartu taikoma tvarka prieštarauja tarptautinei teisei“;
P. kadangi šiuo metu Izraelio kalėjimuose ir sulaikymo centruose laikoma daugiau kaip 4000 palestiniečių, įskaitant 27 Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos narius, maždaug 240 vaikų ir daugiau kaip 300 administracine tvarka sulaikytus palestiniečius; kadangi nuo 2000 m. maždaug 7000 palestiniečių vaikų buvo teisiama Izraelio karo teismuose po to, kai juos suėmė, apklausė ir laikė įkaltintus Izraelio kariuomenė, policija ar saugumo agentai, ir su jais buvo elgiamasi nežmoniškai ir žeminančiai; kadangi dauguma šių vaikų kaltinami mėčius akmenis;
Q. kadangi Izraelio valdžios institucijos administracinį sulaikymą naudoja palestiniečių politinei veiklai varžyti ir taiko šią procedūrą neribotam laikui nesupažindindamos sulaikytųjų su kaltinimais; kadangi daugelis palestiniečių, sulaikyti administracine tvarka, buvo paskelbę bado streiką protestuodami prieš Izraelio taikomą administracinį sulaikymą be kaltinimų;
R. kadangi vandens trūkumas yra itin svarbi palestiniečių problema Vakarų Krante, ir ypač C zonoje ir Rytų Jeruzalėje; kadangi Palestinos ūkininkai itin kenčia dėl to, kad stinga irigacijai būtino vandens, o šį stygių lemia tai, kad beveik visą reikalingą vandenį sunaudoja Izraelis ir Izraelio gyvenvietės; kadangi galimybė naudotis pakankamais vandens ištekliais itin svarbi būsimosios Palestinos valstybės gyvybingumui;
S. kadangi arabų beduinai yra vietos gyventojai, savo protėvių žemėse praktikuojantys sėslų ir tradiciškai su žemės ūkiu susijusį gyvenimo būdą ir siekiantys oficialaus ir nuolatinio jų unikalios padėties ir statuso pripažinimo; kadangi arabų beduinai, kuriems grėsmę kelia Izraelio vykdoma politika, kurią įgyvendinant daroma žala jų pragyvenimo šaltiniams ir vykdomi priverstiniai perkėlimai, yra itin pažeidžiami gyventojai ir Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, ir Negevo dykumoje; kadangi UNRWA duomenimis, nepaisant teikiamos humanitarinės pagalbos, 55 proc. beduinų ir piemenų bendruomenių C zonoje susiduria su apsirūpinimo maistu saugumo problema;
T. kadangi 2012 m. gegužės 14 d. Asmenų perkėlimo darbo grupės (angl. Displacement Working Group) paskelbtoje ataskaitoje ir Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro leidinyje „The Monthly Humanitarian Monitor“ nurodoma, kad nuo 2011 m. sausio mėn. Izraelio pajėgos sunaikino daugiau kaip 60 objektų, įskaitant fotovoltines plokštes, vandens rezervuarus ir žemės ūkio pastatus, kurių įrengimą finansavo Komisija ir kai kurios valstybės narės, kaip antai Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Airija ir Ispanija;
U. kadangi daug kartų ES institucijos ir valstybės narės pakartojo, jog yra iš esmės įsipareigojusios siekti užtikrinti Izraelio saugumą, griežčiausiai pasmerkė prieš civilius gyventojus sąmoningai nukreiptą smurtą, įskaitant raketų atakas iš Gazos ruožo, ir paragino veiksmingai užkirsti kelią neteisėtam ginklu gabenimui į Gazos ruožą;
V. kadangi Gazos ruožo blokada ir humanitarinė krizė tęsėsi nuo 2007 m. birželio mėn., nepaisant daugybės tarptautinės bendruomenės raginimų nedelsiant besąlygiškai visam laikui užtikrinti galimybę humanitarinės pagalbos, komercinių prekių ir asmenų srautams judėti į Gazos ruožą ir iš jo; kadangi uždarius ir izoliavus Gazos ruožą atsirado galimybė organizacijai „Hamas“ tvirtai į savo rankas paimti Gazos ruožo savivaldos institucijas; kadangi per pastarąsias dienas Izraelio ir Gazos ruožo pasienyje iš oro atakavusios Izraelio pajėgos ir surengusi pietinės Izraelio dalies apšaudymą raketomis ginkluota organizacijos „Hamas“ šaka sulaužė neoficialias metus trukusias paliaubas;
1. pakartoja savo įsitikinimą, jog nėra alternatyvos derybose sutartam dviejų valstybių principu grindžiamam spendimui, kurio pagrindas yra 1967 m. nustatytos sienos ir Jeruzalė kaip abiejų valstybių sostinė ir pagal kurį numatytas taikus ir saugus Izraelio valstybės ir gretimos nepriklausomos, demokratinės ir gyvybingos Palestinos valstybės egzistavimas viena šalia kitos; dar kartą pabrėžia, kad ES nepripažins jokių vienašalių pakeitimų;
2. reiškia savo visapusišką pritarimą 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadoms dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, todėl apgailestauja dėl neigiamos Izraelio Užsienio reikalų ministerijos reakcijos į šias išvadas;
3. ypač pritaria pakartotai Tarybos pozicijai dėl tarptautinės humanitarinės teisės taikymo Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, todėl ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad Izraelio, kaip okupacinės valdžios, įsipareigojimai pagal tarptautinę žmogaus teisių ir humanitarinę teisę būtų įtraukti į visas Europos kaimynystės politikos priemones, įskaitant šalies žmogaus teisių strategiją, siekiant užtikrinti visapusišką ES humanitarinės teisės skatinimo ir laikymosi gairių įgyvendinimą;
4. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl 2011 m. liepos mėn. ES misijų vadovų ataskaitoje „C zona ir Palestinos valstybės kūrimas“ ir 2012 m. sausio mėn. ataskaitoje dėl Rytų Jeruzalės nurodytų įvykių Vakarų Kranto C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, kurie daro žalą dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumui; dar kartą ragina visas šalis nesiimti jokių vienašalių veiksmų, kurie gali pakenkti perspektyvai derybose pasiekti susitarimą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos derybų atnaujinimui;
5. taigi ragina nedelsiant visiškai ir visam laikui sustabdyti visų Izraelio gyvenviečių statybų ir jų plėtros veiklą, kuri kelia didelę grėsmę dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumui ir yra pagrindinė tiesioginių taikos derybų atnaujinimo kliūtis, taip pat nugriauti visas nuo 2001 m. kovo mėn. pastatytas gyvenvietes;
6. griežtai smerkia visas naujakurių prieš palestiniečių civilius gyventojus nukreipto ekstremizmo, smurto ir užpuldinėjimų apraiškas ir ragina Izraelio vyriausybę ir valdžios institucijas nutraukti savivalę ir nebaudžiamumą patraukiant tokių veiksmų vykdytojus atsakomybėn; reiškia savo solidarumą su tokių veiksmų aukomis ir savo pritarimą visiems žmogaus teisių gynėjams, taikiai ir be smurto kovojantiems už palestiniečių teisies;
7. ragina įgyvendinant ES ir Izraelio dvišalius susitarimus visapusiškai ir veiksmingai laikytis ES teisės aktų, taip pat sukurti tinkamą ir veiksmingą Komisijos prižiūrimą ES kontrolės mechanizmą siekiant užtikrinti, kad izraeliečių gyvenviečių gaminiai nebūtų importuojami į Europos rinką pagal lengvatinį režimą; primena, jog tik subjektams, kurių būstinės, filialai, patronuojamosios įmonės yra registruotos ir įsteigtos paties Izraelio teritorijoje ir vykdo veiklą toje pat teritorijoje, ES turėtų leisti dalyvauti esamose ir būsimose ES ir Izraelio bendradarbiavimo priemonėse ir jomis naudotis;
8. primena Izraelio valdžios institucijoms jų, kaip okupacinės valdžios, įsipareigojimus ir ypač įsipareigojimą nedelsiant nutraukti namų griovimą, palestiniečių iškeldinimus ir priverstinius perkėlimus, sudaryti sąlygas palestiniečių projektavimo ir statybos veiklai bei palestiniečių plėtros projektų įgyvendinimui ir ginti palestiniečių gyventojų teises į žemę ir nuosavybę; taigi ragina Izraelį nedelsiant atsisakyti savo sprendimo griauti namus ir kitus objektus šalie Hebrono esančioje Sousiyya'oje, dėl kurio žalą patirtų 160 palestiniečių, įskaitant 60 vaikų;
9. ragina Izraelio valdžios institucijas dėti visas pastangas siekiant pagerinti palestiniečių galimybes naudotis žemės naudmenomis ir ganyklomis ir užtikrinti sąžiningą vandens išteklių paskirstymą, kuris atitiktų palestiniečių poreikius;
10. teigiamai vertina 2012 m. gegužės 14 d. pasiektą susitarimą, kuris sudarė sąlygas nutraukti kalinamų palestiniečių bado streiką, ir ragina nedelsiant visapusiškai jį įgyvendinti; smerkia administracinio sulaikymo praktiką ir ragina Izraelio vyriausybę nutraukti šią politiką; ragina paleisti palestiniečių vaikus, politinius kalinius ir sulaikytuosius administracine tvarka, įskaitant Hassaną Safadi, kuris pagal susitarimą turėjo būti paleistas į laisvę; pakartoja savo raginimą paleisti į laisvę kalinamus Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos narius, įskaitant Marwaną Barghouti;
11. ragina apsaugoti arabų beduinus, gyvenančius Okupuotoje Palestinos Teritorijoje ir Negevo dykumoje; ragina nedelsiant nutraukti bet kokią prievartinio perkėlimo, konfiskavimo ir griovimo veiklą, nukreiptą prieš šiuos gyventojus, ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas, teikiant jiems deramas paslaugas jų protėvių žemėje;
12. ragina atnaujinti tiesiogines taikos derybas ir pabrėžia, kad tikras, tvirtas ir rezultatų siekiantis abiejų šalių įsipareigojimas gali turėti teigiamą poveikį visam regionui ir prisidėti prie taikaus pereinamojo proceso visose susijusiose šalyse;
13. šiomis aplinkybėmis remia prezidento M. Abbaso neprievartinio pasipriešinimo politiką ir skatina susitaikymą Palestinos viduje bei Palestinos valstybės kūrimo procesą, kurio svarbi dalis – prezidento ir parlamento rinkimai;
14. primena savo tvirtą įsipareigojimą siekti užtikrinti Izraelio valstybės saugumą ir smerkia visus smurtinius veiksmus, įskaitant raketų atakas iš Gazos ruožo;
15. ragina EIVT ir Komisiją pradėti oficialų tyrimą siekiant patikrinti visus įtariamus Izraelio pajėgų įvykdytus ES finansuotų objektų ir projektų okupuotosiose teritorijose sunaikinimo ir sugriovimo atvejus ir ragina Tarybą siekti Izraelio atsakomybės už šiuos veiksmus;
16. ragina Tarybą ir Komisiją visomis pastangomis teikti paramą ir pagalbą Palestinos institucijoms ir vystymosi projektams C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, siekiant apsaugoti ir sustiprinti palestiniečius;
17. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl pastarųjų susidūrimų Izraelio ir Gazos ruožo pasienyje, kurių metu žuvo 18 palestiniečių, įskaitant 4 vaikus, ir buvo sužeista kelios dešimtys žmonių iš abiejų pusių; ragina visas šalis nedelsiant nutraukti visas karines operacijas ir keršto akcijas ir laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, ypač civilių gyventojų atžvilgiu; pakartoja savo raginimą nedelsiant besąlygiškai visam laikui nutraukti Gazos ruožo blokadą ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti šios srities atstatymą ir ekonomikos atgaivinimą; pripažindamas Izraelio teisėtus saugumo poreikius taip pat ragina nustatyti veiksmingą kontrolės mechanizmą, kurį taikant būtų užkirstas kelias neteisėtam ginklų gabenimui į Gazos ruožą;
18. atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą ES pasienio pagalbos misiją Rafaho perėjimo punkte pratęsti iki 2013 m. birželio 30 d. ir tikisi, kad ši misija įvykdys savo užduotis ir veiksmingai atliks lemiamą vaidmenį užtikrinant kasdienį tarpvalstybinių santykių valdymą ir stiprinant Izraelio ir Palestinos valdžios institucijų tarpusavio pasitikėjimą;
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Izraelio Knesetui ir vyriausybei, Palestinos Administracijos Prezidentui ir Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybai.