PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės
27.6.2012 - (2012/2964(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Véronique De Keyser, Pino Arlacchi, Emine Bozkurt, Ricardo Cortés Lastra, Emer Costello, Robert Goebbels, Ana Gomes, Richard Howitt, Wolfgang Kreissl-Dörfler, María Muñiz De Urquiza, Norbert Neuser, Raimon Obiols, Boris Zala S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0373/2012
B7‑0374/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, pirmiausia į 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl padėties Palestinoje, į 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos sudarymo ir į 2012 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl Jordano upės ir ypač Jordano žemupio situacijos,
– atsižvelgdamas į Tarybos posėdžių, vykusių 2012 m. gegužės 14 d., 2011 m. liepos 18 d. ir gegužės 23d., taip pat 2009 m. gruodžio 8 d., išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton kalbą dėl naujausių įvykių Artimuosiuose Rytuose ir Sirijoje, kurią ji pasakė per Europos Parlamento 2012 m. birželio 12 d. plenarinį posėdį,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimus, pirmiausia į 2012 m. birželio 8 d. pareiškimą dėl gyvenviečių plėtros, į 2012 m. balandžio 25 d. pareiškimą dėl Izraelio valdžios institucijų sprendimo dėl Sansanos, Rechelimo ir Bruchino gyvenviečių, esančių okupuotoje Palestinos teritorijoje, statuso ir į 2012 m. vasario 22 d. pareiškimą dėl Izraelio pritarimo gyvenviečių plėtrai,
– atsižvelgdamas į ES diplomatinių atstovybių vadovų 2012 m. sausio mėn. ataskaitą dėl Rytų Jeruzalės,
– atsižvelgdamas į ES diplomatinių atstovybių vadovų 2011 m. liepos mėn. ataskaitą dėl C zonos ir Palestinos valstybės kūrimo,
– atsižvelgdamas į 1949 m. IV Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,
– atsižvelgdamas į susijusias JT rezoliucijas, visų pirma į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 181(1947) ir į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 242(1967), 252(1968), 338(1973), 476(1980), 478(1980), 1397(2002), 1515(2003) ir 1850(2008),
– atsižvelgdamas į Artimųjų Rytų ketverto pareiškimus, pirmiausia į 2012 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. rugsėjo 23 d. pareiškimus,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio teisingumo teismo 2004 m. liepos 9 d. patariamąją nuomonę „Sienos statybos okupuotoje Palestinos teritorijoje teisinės pasekmės“,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vasario 25 d. sprendimą byloje 386/08 Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen,
– atsižvelgdamas į Palestinos Ministro Pirmininko Salamo Fayyado 2009 m. rugpjūčio mėn. dvejų metų valstybės kūrimo planą „Okupacijos pabaiga, valstybės sukūrimas“,
– atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 18 d. laikinąjį susitarimą dėl Vakarų Kranto ir Gazos ruožo,
– atsižvelgdamas į 1993 m. rugsėjo 13 d. Oslo susitarimus („Laikinos savivaldos susitarimų principų deklaracija“),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Parlamentas nuolat reiškė paramą dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui, pagal kurį Izraelio valstybė ir nepriklausoma demokratiška perspektyvi kaimyninė Palestinos valstybė taikiai ir saugiai gyvuotų viena šalia kitos, ragino atnaujinti tiesioginį šalių dialogą taikos klausimais ir paskelbė, kad nebus pripažinti jokie iki 1967 m. galiojusių sienų išdėstymo pakeitimai, taip pat ir Jeruzalės atžvilgiu, išskyrus tuos, dėl kurių šalys yra susitarusios;
B. kadangi neginčytina nei palestiniečių teisė spręsti patiems ir turėti savo valstybę, nei Izraelio teisė saugiai gyvuoti savo teritorijoje; kadangi 2012 m. gegužės 14 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadose pabrėžta, kad dėl nuolatinių pokyčių visame arabų pasaulyje dar labiau būtina užtikrinti Artimųjų Rytų taikos proceso pažangą. Norint regione užtikrinti ilgalaikę taiką, stabilumą ir klestėjimą, gyvybiškai svarbu paisyti regiono gyventojų siekių, įskaitant valstybingumą, kurio siekia palestiniečiai, ir saugumą, kurio trokšta izraeliečiai;
C. kadangi remiantis naujausiomis ES diplomatinių atstovybių vadovų ataskaitomis dėl C zonos ir Palestinos valstybės kūrimo, taip pat dėl Rytų Jeruzalės, kurių abi nutekintos į spaudą, vėl atskleista informacija apie susirūpinimą keliančius įvykius susijusiose teritorijose, dėl kurių gali kilti didelė grėsmė galimybei įgyvendinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą;
D. kadangi Vakarų Krantas ir Rytų Jeruzalė kartu su Gazos ruožu yra okupuota teritorija; kadangi šioje teritorijoje visapusiškai taikytinos tarptautinės žmogaus teisės ir humanitarinė teisė, įskaitant IV Ženevos konvenciją; kadangi Izraelio okupacinių pajėgų pareiga, inter alia, gera valia užtikrinti, kad būtų užtikrinti pagrindiniai okupuotos Palestinos gyventojų poreikiai, kad okupuota teritorija būtų administruojama vietos gyventojams palankiu būdu, kad būtų ginami ir saugomi civiliniai objektai ir vengiama į okupuotą teritoriją kelti savo gyventojus, o į savo teritoriją – okupuotos teritorijos gyventojus;
E. kadangi pagal 1993 m. Oslo susitarimus Vakarų Kranto teritorija padalinta į tris zonas – A, B ir C; kadangi C zona, kurioje Izraelis vykdo civilinę ir saugumo kontrolę, sudaro 62 proc. Vakarų Kranto teritorijos ir yra vienintelė kaimyninė Vakarų Kranto teritorija, kurios žemė derlinga ir turtinga ištekliais; kadangi remiantis 1995 m. laikinuoju susitarimu dėl Vakarų Kranto ir Gazos ruožo paskelbta, kad C zona bus laipsniškai perduota Palestinos žinybon, tačiau tai nebuvo padaryta;
F. kadangi dėl Izraelio vyriausybės politikos iškilo grėsmė palestiniečių buvimui C zonoje; kadangi dėl šios politikos C zonoje gyvena tik 5,8 proc. Vakarų Kranto palestiniečių, o apytikris Izraelio naujakurių skaičius, kuris siekia 310 000, daugiau nei dvigubai viršija apytikrį šioje zonoje gyvenančių palestiniečių skaičių; kadangi dėl to Palestinos gyventojų ir jų teisių C zonoje apsauga itin svarbi norint išsaugoti galimybę įgyvendinti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimą;
G. kadangi Izraelis savo 1980 m. pagrindų įstatyme „Jeruzalė – Izraelio sostinė“ yra paskelbęs Jeruzalę absoliučia ir nedaloma Izraelio sostine; kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 478(1980) nustatyta, kad visos teisėkūros ir administracinės priemonės ir veiksmai, kurių Izraelis ėmėsi kaip okupacinė jėga ir pagal kuriuos buvo pakeistas Jeruzalės pobūdis ir statusas ar siekta juos pakeisti, pirmiausia – pagrindų įstatymas, yra niekiniai ir turi būti nedelsiant panaikinti; kadangi 2012 m. gegužės 14 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadose dar sykį pakartota, kad turi būti surengtos derybos ir rastas būdas, kaip išspręsti klausimą dėl Jeruzalės, kaip būsimosios dviejų valstybių sostinės, statuso;
H. kadangi, kaip matyti iš dabartinių įvykių Rytų Jeruzalėje, į kuriuos dėmesys atkreiptas ir ES diplomatinių atstovybių vadovų ataskaitoje, galimybė, kad ateityje Jeruzalė taps dviejų valstybių sostine, vis mažiau tikėtina ir reali ir dėl to kyla grėsmė dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui; kadangi Rytų Jeruzalė vis labiau atskiriama nuo Vakarų Kranto, o Jeruzalės istorinis centras – nuo likusios Rytų Jeruzalės;
I. kadangi, nors Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai sudaro 37 proc. Jeruzalės gyventojų ir iš jų sumokamų mokesčių savivaldybė gauna 36 proc. mokestinių pajamų, tik 10 proc. savivaldybės biudžeto skiriama Rytų Jeruzalei, be to, teikiamos labai netinkamos kokybės paslaugos; kadangi Izraelio valdžios institucijos Rytų Jeruzalėje uždarė didžiąją dalį Palestinos valdžios institucijų, įskaitant Oriento namus (angl. The Orient House), taigi vietos palestiniečiai susiduria su instituciniu ir vadovybės vakuumu ir šis klausimas toliau kelia didžiausią susirūpinimą;
J. kadangi Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai turi nuolatinio gyventojo statusą, kuris vaikams gali būti perduotas tik tam tikromis sąlygomis ir nėra automatiškai perduodamas susituokus ir dėl to daugybės nuolatinių Rytų Jeruzalės gyventojų sutuoktiniai ir vaikai negali gyventi kartu su savo šeimos nariais; kadangi, kita vertus, Rytų Jeruzalėje ir jos apylinkėse gyvena apie 200 000 Izraelio naujakurių;
K. kadangi dėl Izraelio vyriausybės politikos iškilo grėsmė palestiniečių buvimui C zonoje ir Rytų Jeruzalėje; kadangi pagrindinis šios politikos elementas – gyvenviečių statyba ir plėtra; kadangi tarptautinės teisės požiūriu Izraelio gyvenvietės neteisėtos ir jos yra didelė kliūtis siekti taikos, be to, jas subsidijuoja Izraelio vyriausybė, teikianti didžiules paskatas mokesčių, būsto, infrastruktūros, kelių, prieigos prie vandentiekio, švietimo, sveikatos priežiūros ir kitose srityse; kadangi 2011 m. pastebėtas didžiausias gyvenviečių Jeruzalės apylinkėse augimas nuo 1967 m.; kadangi dėl naujakurių smurto ir išpuolių prieš civilius palestiniečių gyventojus kilo rimtų incidentų ir patirta mirtinų sužalojimų;
L. kadangi dėl to, kad stokojama veiksmingo ES kontrolės mechanizmo, Europos rinką lengvatinio režimo sąlygomis toliau pasiekia Izraelio gyvenvietėse gaminamos prekės; kadangi Europos Parlamentas savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos sudarymo pareiškė didelį susirūpinimą dėl kai kurių įmonių taikomos praktikos, pagal kurią naudojamasi ES ir Izraelio asociacijos susitarimo sąlygomis prekėms, pagaminamoms okupuotoje Palestinos teritorijoje į Europos rinką eksportuoti taikant lengvatinio režimo nuostatas, pažymėjo, kad šiuo požiūriu sprendimai, pasiūlyti pagal susijusį techninį ES ir Izraelio susitarimą, nebuvo patenkinami, laikėsi nuomonės, kad su Izraeliu turėtų būti susitarta dėl paprastos, veiksmingos ir patikimos priemonės, kuria būtų pakeistas šis susitarimas, tačiau paragino valstybes nares užtikrinti, kad jų muitinės tarnybos veiksmingai taikytų esamą techninį susitarimą, ir paragino Komisiją teikti naujus pasiūlymus ir bendradarbiauti su Europos Parlamentu siekiant rasti šio piktnaudžiavimo lengvatine prieiga prie Sąjungos vidaus rinkos atvejo sprendimą;
M. kadangi Izraeliui pastačius skiriamąją sieną, kuri neatitinka vadinamosios žaliosios linijos, Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje atkirstos didelės Palestinos teritorijos dalys; kadangi Tarptautinio teisingumo teismo 2004 m. patariamojoje nuomonėje „Sienos statybos okupuotoje Palestinos teritorijoje teisinės pasekmės“ skelbiama, kad sienos, kuri Izraelio okupacinių jėgų pastangomis kyla okupuotoje Palestinos teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę ir jos apylinkes, statyba ir susijusi jo taikoma tvarka prieštarauja tarptautinės teisės normoms;
N. kadangi nuolatinė gyvenviečių plėtra ir naujakurių smurtas, planavimo apribojimai ir su tuo susijęs didelis būsto trūkumas, namų griovimas, iškeldinimas ir perkėlimas, žemės konfiskavimas, sunkumai, susiję su prieiga prie vandens ir kitų gamtinių išteklių, pagrindinių socialinių paslaugų ir pagalbos stygius ir t. t. daro labai neigiamą poveikį palestiniečių gyvenimo sąlygoms Vakarų Krante, ypač C zonoje ir Rytų Jeruzalėje; kadangi ekonominė padėtis šiose teritorijose, kurią apsunkina prieigos, judėjimo ir planavimo apribojimai, toliau kelia didžiulį susirūpinimą;
O. kadangi Europos Parlamentas nuolat kartojo, kad remia Prezidento Mahmoudo Abbaso ir Ministro Pirmininko Salamo Fayyado pastangas kurti valstybę, taip pat pripažino ir teigiamai įvertino sėkmingą Ministro Pirmininko Salamo Fayyado dvejų metų valstybės kūrimo planą; kadangi C zona ir Rytų Jeruzalė turėtų likti Palestinos nacionalinio vystymosi planų prioritetais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tose teritorijose gyvenantys palestiniečiai jaučiasi palikti likimo valiai;
P. kadangi Izraelio kalėjimuose ir sulaikymo centruose toliau laikoma daugiau negu 4500 palestiniečių kalinių, įskaitant 27 Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos narius, daugiau kaip 200 jaunesnių negu 18 metų amžiaus nepilnamečių ir daugiau kaip 300 administracine tvarka sulaikytų asmenų; kadangi savavališkas ir pernelyg dažnas palestiniečių sulaikymas administracine tvarka, kurį taiko Izraelio okupacinės pajėgos, pažeidžia IV Ženevos konvenciją;
Q. kadangi palestiniečiai Vakarų Krante, ypač C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, susiduria su dideliu vandens trūkumu; kadangi palestiniečių ūkininkai labai vargsta dėl drėkinimui būtino vandens stygiaus ir tai susiję su tuo, kad daugiausia reikiamo vandens sunaudoja Izraelis ir Izraelio naujakuriai; kadangi galimybė naudotis pakankamais vandens ištekliais itin svarbi būsimosios Palestinos valstybės gyvybingumui;
R. kadangi arabų beduinai yra čionykščiai gyventojai, kurie sėsliai gyvena savo protėvių žemėse ir tradiciškai verčiasi žemės ūkiu ir kurie siekia oficialaus ir nuolatinio jų išskirtinės padėties ir statuso pripažinimo; kadangi arabų beduinų bendruomenės, patekusios į pavojų dėl Izraelio politikos, kurią įgyvendinant kyla grėsmė jų pragyvenimo šaltiniams ir pagal kurią vykdomi priverstiniai perkėlimai, yra ypač pažeidžiami okupuotos Palestinos teritorijos ir Negevo (Nakabo) dykumos gyventojai;
S. kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia Palestinos Administracijos rėmėja; kadangi tai, jog tarptautinė bendruomenė, ypač ES ir jos valstybės narės, teikia humanitarinę ir vystymosi pagalbą nereiškia, kad Izraelio okupacinės pajėgos gali nevykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal tarptautinės teisės nuostatas; kadangi nuo 2011 m. sausio Izraelio pajėgos pakenkė daugiau kaip 60 ES ar jos valstybių narių finansuotų projektų arba juos sugriovė ir sunaikinimo pavojus gresia daugiau negu 100 panašių projektų;
T. kadangi Europos Parlamentas nuolat kartojo, kad yra tvirtai įsipareigojęs siekti Izraelio valstybės saugumo; kadangi 2012 m. gegužės 14 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadose taip pat pakartota, kad ES ir jos valstybės narės yra iš esmės įsipareigojusios siekti Izraelio saugumo, kuo griežčiausiai pasmerktas tyčinis smurtas prieš civilius gyventojus, įskaitant raketų atakas iš Gazos ruožo, ir paraginta imtis veiksmingos ginklų kontrabandos į Gazos ruožą prevencijos;
U. kadangi nepaisant daugybės tarptautinės bendruomenės raginimų nedelsiant visam laikui ir besąlygiškai atidaryti perėjimo punktus humanitarinės pagalbos, komercinių prekių ir asmenų srautui į Gazos ruožą ir iš jo užtikrinti, kaip pakartota ir 2012 m. gegužės 14 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadose, Gazos ruožo blokada ir humanitarinė krizė jame tęsiasi;
1. pakartoja, kad tvirtai remia dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, pagal kurį numatyta laikytis 1967 m. sienų ir paskelbti Jeruzalę abiejų valstybių sostine ir pagal kurį Izraelio valstybė ir nepriklausoma demokratiška perspektyvi kaimyninė Palestinos valstybė taikiai ir saugiai gyvuotų viena šalia kitos; visapusiškai pritaria 2012 m. gegužės 14 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadoms dėl Artimųjų Rytų taikos proceso ir pakartoja, kad ES nepripažins jokių iki 1967 m. galiojusių sienų išdėstymo pakeitimų, taip pat ir Jeruzalės atžvilgiu, išskyrus tuos, dėl kurių šalys yra susitarusios;
2. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl įvykių Vakarų Kranto C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, kurie įtraukti į ES diplomatinių atstovybių vadovų 2011 m. liepos mėn. ataskaitą dėl C zonos ir Palestinos valstybės kūrimo, taip pat į 2012 m. sausio mėn. ataskaitą dėl Rytų Jeruzalės ir dėl kurių gali kilti didelė grėsmė galimybei įgyvendinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą; ragina visas šalis vengti bet kokių vienašalių veiksmų, dėl kurių galėtų kilti grėsmė galimybei įgyvendinti suderėtą susitarimą, ypač veiksmų, susijusių su Izraelio gyvenvietėmis; teigiamai vertina 2012 m. gegužės 14 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadų 6 ir 7 dalis, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas gyvenviečių, Rytų Jeruzalės ir C zonos klausimams, ir joms visapusiškai pritaria;
3. pabrėžia, kad svarbu saugoti Palestinos gyventojus ir jų teises C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, nes tai būtina norint išsaugoti galimybę įgyvendinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą;
4. dar kartą pabrėžia, kad pagal tarptautinės teisės nuostatas Izraelio gyvenvietės Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje neteisėtos; ragina nedelsiant visiškai ir visam laikui sustabdyti visas Izraelio gyvenviečių statybų ir plėtros veiklą, dėl kurios kyla didžiausia grėsmė galimybei įgyvendinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, taip pat išardyti visus nuo 2001 m. kovo pastatytus priešakinius postus;
5. griežtai smerkia visus naujakurių ekstremizmo, smurto aktus ir išpuolius prieš civilius Palestinos gyventojus ir ragina Izraelio vyriausybę ir valdžios institucijas paduoti šių aktų vykdytojus į teismą ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, kadangi iš nepakankamos atsakomybės atsiranda nebaudžiamumas;
6. ragina visapusiškai gerbti ES įsipareigojimus, prisiimtus tarptautinės teisės pagrindu, ir įgyvendinant dvišalius ES ir Izraelio susitarimus paisyti galiojančių ES teisės aktų; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją sukurti tinkamą ir veiksmingą ES kontrolės mechanizmą, kad būtų išvengta Izraelio gyvenviečių produkcijos patekimo į Europos rinką lengvatinio režimo sąlygomis; pabrėžia, kad Izraelio subjektams, kurių būstinė, skyriai ar dukterinės įmonės registruotos ir (arba) kurie vykdo veiklą Izraelio nuo 1967 m. okupuotoje teritorijoje, neturėtų būti leista dalyvauti bendradarbiaujant su EU;
7. ragina Izraelio vyriausybę ir valdžios institucijas vykdyti savo, kaip okupacinės jėgos, įsipareigojimus, pirmiausia:
– nedelsiant nutraukti palestiniečių namų griovimą, jų iškeldinimą ir priverstinį perkėlimą,
– padėti palestiniečiams vykdyti planavimo ir statybų veiklą, taip pat įgyvendinti Palestinos vystymo projektus,
– užtikrinti lengvesnę prieigą ir judėjimą,
– palengvinti palestiniečiams prieigą prie ūkininkauti tinkamų vietų ir ganyklų,
– teisingai paskirstyti vandenį, kad būtų užtikrintos Palestinos gyventojų reikmės,
– užtikrinti Palestinos gyventojams geresnę prieigą prie tinkamų socialinių paslaugų ir pagalbos, pirmiausia švietimo ir visuomenės sveikatos srityse,
– palengvinti humanitarinių operacijų vykdymą C zonoje ir Rytų Jeruzalėje;
8. ragina Rytų Jeruzalėje atnaujinti Palestinos institucijų – pirmiausia Oriento namų – veiklą;
9. ragina nutraukti savavališką ir pernelyg dažną palestiniečių sulaikymą administracine tvarka nepateikus oficialių kaltinimų ar be teismo, kurį taiko Izraelio valdžios institucijos, užtikrinti visiems sulaikytiems palestiniečiams teisę į nešališką teisinį procesą ir paleisti palestiniečių politinius kalinius, pirmiausia Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos narius, įskaitant Marwaną Barghouti, ir administracine tvarka sulaikytus asmenis; taip pat ragina nedelsiant išlaisvinti Džanino pabėgėlių stovyklos Laisvės teatro meno direktorių Nabilą Al-Raee, kuris buvo suimtas ir kalinamas nuo 2012 m. birželio 6 d.;
10. ragina apsaugoti okupuotoje Palestinos teritorijoje ir Negevo (Nakabo) dykumoje gyvenančias arabų beduinų bendruomenes; ragina nedelsiant nutraukti bet kokį priverstinį šių gyventojų perkėlimą, iškraustymą ar jų nuosavybės griovimą ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas užtikrinant jiems tinkamas paslaugas jų protėvių žemėse; atsižvelgdamas į tai ragina Izraelio vyriausybę atsisakyti E. Prawerio plano;
11. ragina Palestinos vyriausybę ir valdžios institucijas vis daugiau dėmesio Palestinos nacionalinio vystymo planuose ir projektuose skirti C zonai ir Rytų Jeruzalei, kad šiose teritorijose būtų pagerinta Palestinos gyventojų padėtis ir jų gyvenimo sąlygos;
12. dar kartą pabrėžia, kad pelnyta ilgalaikė izraeliečių ir palestiniečių taika gali būti pasiekta tik taikiomis ir nesmurtinėmis priemonėmis; dar kartą ragina atnaujinti tiesioginį abiejų šalių dialogą taikos klausimais; šiame kontekste toliau remia Prezidento M. Abbaso nesmurtinio pasipriešinimo politiką ir ragina siekti susitaikymo Palestinos viduje ir kurti Palestinos valstybę dalyvaujant procese, kurio svarbūs elementai būtų prezidento ir parlamento rinkimai;
13. pakartoja, kad yra tvirtai įsipareigojęs siekti Izraelio valstybės saugumo; smerkia bet kokį bet kurios šalies, tyčia rengiančius išpuolius prieš civilius gyventojus, smurto aktą, įskaitant raketų atakas iš Gazos ruožo;
14. ragina Tarybą ir Komisiją toliau remti Palestinos institucijas ir vystymo projektus C zonoje ir Rytų Jeruzalėje ir teikti jiems pagalbą siekiant apsaugoti ir remti Palestinos gyventojus; tačiau ragina užtikrinti geresnį ES ir valstybių narių savitarpio koordinavimą šioje srityje; taip pat ragina laikyti Izraelį atsakingu už ES ir jos valstybių narių finansuotų projektų sugriovimą okupuotoje Palestinos teritorijoje;
15. ragina Tarybą ir Komisiją toliau spręsti šiuos klausimus visais ES dvišalių santykių su Izraeliu ir Palestinos Administracija lygmenimis; pabrėžia, kad ES palaikant dvišalius santykius su Izraeliu, įskaitant artėjantį ES ir Izraelio asociacijos tarybos posėdį, turi būti visapusiškai atsižvelgta į šios šalies pažadą gerbti savo įsipareigojimus okupuotos Palestinos gyventojų atžvilgiu, prisiimtus tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės normų pagrindu, ir kad į visas šios partnerystės priemones turi būti įtraukti susiję veiklos rodikliai;
16. dar kartą ragina ES ir valstybes nares atlikti aktyvesnį politinį vaidmenį – taip pat ir dalyvaujant ketverto veikloje – stengiantis užtikrinti pelnytą ilgalaikę izraeliečių ir palestiniečių taiką; dar kartą pabrėžia, kad Ketvertas atlieka esminį vaidmenį, ir toliau remia vyriausiosios įgaliotinės pastangas rengiant patikimą pakartotinio taikos proceso inicijavimo perspektyvą;
17. pakartoja savo raginimą nedelsiant visam laikui ir besąlygiškai nutraukti Gazos ruožo blokadą ir imtis veiksmų, kad šią teritoriją būtų galima atstatyti ir atgaivinti jos ekonomiką; taip pat ragina pripažinti teisėtus Izraelio saugumo poreikius ir parengti veiksmingą kontrolės mechanizmą, kurį taikant būtų užkirstas kelias ginklų kontrabandai į Gazą;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Knesetui ir Izraelio vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui ir Palestinos Įstatymų Leidybos tarybai.