PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės
27.6.2012 - (2012/2964(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Annemie Neyts-Uyttebroeck, Chris Davies, Marielle de Sarnez, Niccolò Rinaldi, Ivo Vajgl ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0373/2012
B7‑0375/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl padėties Palestinoje[1] ir į 2010 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl Jordano upės, ypač Jordano žemupio, padėties[2],
– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d., 2011 m. liepos 18 d. ir gegužės 23 d., taip pat į 2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton kalbą apie naujausius įvykius Artimuosiuose Rytuose ir Sirijoje, pasakytą Europos Parlamento 2012 m. birželio 12 d. plenariniame posėdyje,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton pareiškimus, ypač į 2012 m. birželio 8 d. pareiškimą dėl gyvenviečių plėtimosi, 2012 m. balandžio 25 d. pareiškimą dėl Izraelio valdžios institucijų sprendimo dėl Sansanos, Rechelimo ir Bruchino gyvenviečių Okupuotoje Palestinos Teritorijoje statuso ir 2012 m. vasario 22 d. pareiškimą dėl leidimo kurti izraeliečių gyvenvietes,
– atsižvelgdamas į 2012 m. sausio mėn. ES misijų vadovų ataskaitą dėl Rytų Jeruzalės,
– atsižvelgdamas į 2011 m. liepos mėn. ES misijų vadovų ataskaitą „C zona ir Palestinos valstybės kūrimas“,
– atsižvelgdamas į 1949 m. IV-ąją Ženevos konvenciją dėl civilių asmenų apsaugos karo metu,
– atsižvelgdamas į susijusias JT rezoliucijas, visų pirma į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 181 (1947) ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242 (1967), 252 (1968), 338 (1973), 476 (1980), 478 (1980), 1397 (2002), 1515 (2003) ir 1850 (2008),
– atsižvelgdamas į Artimųjų Rytų ketverto pareiškimus, ypač į 2012 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. rugsėjo 23 d. pareiškimus,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo 2004 m. liepos 9 d. patariamąją nuomonę dėl teisinių sienos statybos okupuotoje Palestinos teritorijoje pasekmių,
– atsižvelgdamas į Palestinos ministro pirmininko Salamo Fayyado 2009 m. rugpjūčio mėn. pateiktą dvimetį valstybės kūrimo planą „Užbaigti okupaciją, sukurti valstybę“,
– atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 18 d. laikinąjį susitarimą dėl Vakarų Kranto ir Gazos ruožo,
– atsižvelgdamas į 1993 m. rugsėjo 13 d. Oslo susitarimus (Pereinamojo laikotarpio savivaldos principų deklaracija),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Parlamentas ne kartą patvirtino savo pritarimą dviejų valstybių principu grindžiamam sprendimui, pagal kurį taikiai ir saugiai viena šalia kitos egzistuoja Izraelio valstybė ir nepriklausoma, demokratinė ir gyvybinga Palestinos valstybė, ragino atnaujinti tiesiogines šių šalių derybas ir pareiškė, kad nebus pripažįstami jokie iki 1967 m. nustatytų sienų, taip pat ir Jeruzalės, pakeitimai, išskyrus tuos, dėl kurių šalys susitarė;
B. kadangi palestiniečių tautos teisė pačiai apsispręsti ir turėti savo valstybę neginčytina, kaip ir Izraelio teisė egzistuoti apribotam saugių sienų; kadangi 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadose pabrėžiama, kad dėl Arabų šalyse vykstančių permainų reikia kuo skubiau atnaujinti Artimųjų Rytų taikos procesą; regiono gyventojų, taip pat palestiniečių valstybingumo ir izraeliečių saugumo siekių rėmimas yra esminis tvarios taikos, stabilumo ir gerovės regione veiksnys;
C. kadangi pastarosiose ES misijų vadovų ataskaitose tema „C zona ir Palestinos valstybės kūrimas“ ir dėl Rytų Jeruzalės dar kartą patvirtinama, kad atitinkamose srityse vyksta nerimą keliantys vietiniai įvykiai, kurie gali kelti didelę grėsmę dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumui;
D. kadangi Vakarų Krantas ir Rytų Jeruzalė, taip pat ir Gazos ruožas, yra okupuotosios teritorijos; kadangi šioms teritorijoms visapusiškai taikytina tarptautinė humanitarinė teisė, įskaitant IV-ąją Ženevos konvenciją; kadangi Izraelis, kaip okupacinė valdžia, privalo, be kita ko, sąžiningai užtikrinti, kad būtų tenkinami pagrindiniai okupuotosios Palestinos gyventojų poreikiai, administruoti okupuotąją teritoriją vietos gyventojų labui, ginti ir saugoti civilinius objektus ir neperkelti savo gyventojų į okupuotąją teritoriją, o okupuotosios teritorijos gyventojų neperkelti į savo teritoriją;
E. kadangi pagal Oslo susitarimus 1993 m. teritorija padalinta į tris Vakarų kranto zonas: A, B ir C zonas; kadangi C zona, kurią civiliniu ir saugumo požiūriais kontroliuoja Izraelis, sudaro 62 proc. Vakarų Kranto teritorijos ir yra vienintelė greta esanti vietovė, turinti daugiausia derlingos ir turtingos išteklių žemės Vakarų Krante; kadangi 1995 m. Laikinajame susitarime dėl Vakarų Kranto ir Gazos ruožo pareikšta, kad C zona palaipsniui bus perduota Palestinos jurisdikcijai, tačiau tai nėra padaryta;
F. kadangi Izraelio vyriausybės politika trukdė palestiniečiams įsikurti C zonoje; kadangi dėl šios priežasties tik 5,8 proc. Vakarų Kranto palestiniečių gyvena C zonoje, o Izraelio naujakurių (310 000 gyventojų) skaičius yra daugiau nei du kartus didesnis už C zonoje gyvenančių palestiniečių skaičių; kadangi dėl šios priežasties Palestinos gyventojų ir jų teisių apsauga C zonoje yra itin svarbi siekiant užtikrinti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumą;
G. kadangi Izraelis savo 1980 m. „Pagrindų įstatyme: Jeruzalė – Izraelio sostinė“ Jeruzalę paskelbė amžina ir nedaloma Izraelio sostine; kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 478 (1980) nustatyta, kad visos Izraelio, kaip okupacinės valdžios, teisinės ir administracinės priemonės ir veiksmai, kurie pakeitė ar kurių tikslas buvo pakeisti Jeruzalės pobūdį ir statusą, ir ypač Pagrindų įstatymas, yra niekiniai ir turi būti nedelsiant panaikinti; kadangi Tarybos 2012 m. gegužės 14 d. išvadose pakartojama, kad vykdant derybas būtina rasti būdą išspręsti Jeruzalės, kaip būsimos dviejų valstybių sostinės, statuso klausimą;
H. kadangi dėl dabartinių įvykių Rytų Jeruzalėje, kaip pabrėžiama ES misijų vadovų ataskaitoje, galimybė Jeruzalei ateityje tapti dviejų valstybių sostine tampa vis labiau neįmanoma ir neįgyvendinama ir mažėja dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo galimybė; kadangi Rytų Jeruzalė vis labiau atskiriama nuo Vakarų Kranto, o istorinė zona Jeruzalėje vis labiau atskiriama nuo likusios Rytų Jeruzalės dalies;
I. kadangi nepaisant to, kad Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai sudaro 37 proc. Jeruzalės gyventojų ir prisideda prie savivaldybės biudžeto 36 proc. pajamų, tik 10 proc. savivaldybės biudžeto išleidžiama Rytų Jeruzalėje teikiant visiškai nepakankamas paslaugas; kadangi Izraelio valdžios institucijos uždarė Rytų Jeruzalėje daugumą Palestinos institucijų, įskaitant Rytų rūmus (angl. Orient House), ir vietinėje Palestinos visuomenėje susidarė institucijų ir vadovavimo tuštuma, kuri iki šiol kelia susirūpinimą;
J. kadangi Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai turi nuolatinio gyventojo statusą, kuris gali būti perduodamas tik vaikams tam tikromis aplinkybėmis ir negali būti savaime perduodamas sudarant santuoką, todėl daugelio Rytų Jeruzalės nuolatinių gyventojų sutuoktiniai ir vaikai negali gyventi kartu su savo šeimos nariais; kadangi, kita vertus, maždaug 200 000 izraeliečių naujakurių gyvena Rytų Jeruzalėje ir aplink ją;
K. kadangi Izraelio vyriausybės politika trukdė palestiniečiams įsikurti C zonoje ir Rytų Jeruzalėje; kadangi pagrindinis šios politikos elementas – kurti ir plėsti gyvenvietes; kadangi izraeliečių gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos ir sudaro pagrindinę kliūtį siekiant taikos, tuo tarpu jas subsidijuoja Izraelio vyriausybė, teikdama didžiules paskatas mokesčių, aprūpinimo būstu, infrastruktūros, kelių, prieigos prie vandens išteklių, švietimo, sveikatos priežiūros ir kt. srityse; kadangi 2011 m. Jeruzalės rajone įvyko didžiausias gyvenviečių plėtimasis nuo 1967 m.; kadangi dėl naujakurių smurto, nukreipto prieš civilius Palestinos gyventojus, ir jų užpuldinėjimų, kilo rimtų incidentų ir buvo mirtinų sužalojimo atvejų; kadangi netaikant veiksmingo ES kontrolės mechanizmo izraeliečių gyvenviečių gaminiai ir toliau importuojami į Europos rinką taikant lengvatinį režimą;
L. kadangi Izraelio ne pagal „žaliąją liniją“ statoma skiriamoji siena atskiria didelę palestiniečių teritorijos dalį Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje; kadangi Tarptautinio Teisingumo Teismo 2004 m. patariamojoje nuomonėje dėl teisinių sienos statybos Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje pasekmių pareikšta, kad „Izraelio, kaip okupacinės valdžios, Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę ir jos apylinkes, vykdoma sienos statyba ir jos kartu taikoma tvarka prieštarauja tarptautinei teisei“;
M. kadangi vykstanti gyvenviečių plėtra ir naujakurių smurtas, planavimo apribojimai ir susijęs didelis būstų stygius, namų griovimas, gyventojų iškeldinimas ir perkėlimas, žemės konfiskavimas, sunki prieiga prie vandens ir kitų gamtinių išteklių, pagrindinių socialinių paslaugų ir pagalbos stygius ir kt. daro didelį neigiamą poveikį palestiniečių gyvenimo sąlygoms Vakarų Krante, ypač C zonoje, ir Rytų Jeruzalėje; kadangi ekonominė padėtis, kurią apsunkina prieigos, judėjimo ir planavimo apribojimai, šiose teritorijose vis dar kelia didelį susirūpinimą;
N. kadangi Europos Parlamentas ne kartą išreiškė pritarimą prezidento Mahmoudo Abbaso ir ministro pirmininko Salamo Fayyado valstybės kūrimo pastangoms ir pripažino bei palankiai įvertino ministro pirmininko Salamo Fayyado dvejų metų valstybės kūrimo plano rezultatus; tačiau, kadangi Palestinos nacionaliniuose vystymosi planuose C zonai ir Rytų Jeruzalei skiriamas ribotas dėmesys, todėl palestiniečiams, gyvenantiems šiose teritorijose, atrodo, kad jais nesirūpinama;
O. kadangi šiuo metu Izraelio kalėjimuose ir sulaikymo centruose vis dar laikoma daugiau kaip 4 000 palestiniečių, įskaitant 27 Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos narius, ir daugiau kaip 300 administracine tvarka sulaikytų palestiniečių;
P. kadangi Palestinos gyventojams Vakarų Krante, ypač C zonoje, ir Rytų Jeruzalėje labai stinga vandens; kadangi Palestinos ūkininkai itin kenčia dėl to, kad trūksta irigacijai būtino vandens, o šį trūkumą lemia tai, kad beveik visą reikalingą vandenį sunaudoja Izraelis ir Izraelio gyvenvietės; kadangi galimybė naudotis pakankamais vandens ištekliais itin svarbi būsimosios Palestinos valstybės ekonominiam gyvybingumui;
Q. kadangi arabų beduinai – gyventojai, savo protėvių žemėse praktikuojantys sėslų ir tradiciškai su žemės ūkiu susijusį gyvenimo būdą ir siekiantys oficialaus ir nuolatinio jų unikalios padėties ir statuso pripažinimo; kadangi arabų beduinai, kuriems grėsmę kelia Izraelio politika, nes ją įgyvendinant kyla pavojus jų pragyvenimo šaltiniams, taip pat vykdomi priverstiniai perkėlimai, yra itin pažeidžiami gyventojai;
R. kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia pagalbos teikėja Palestinos Administracijai; kadangi humanitarinė pagalba ir parama vystymuisi, kurias teikia tarptautinė bendruomenė, ypač ES ir jos valstybės narės, nesumažina Izraelio, kaip okupuojančios valstybės, įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę; kadangi Izraelio ginkluotosios pajėgos nuo 2011 m. pakenkė ar sunaikino daugiau kaip 60 projektų, kuriuos finansavo ES arba jos valstybės narės, ir daugiau kaip 100 panašių projektų gresia sunaikinimas;
S. kadangi Europos Parlamentas pakartotinai patvirtino savo tvirtą įsipareigojimą remti Izraelio valstybės saugumą; kadangi taip pat ir Tarybos 2012 m. gegužės 14 d. išvadose pakartojamas pagrindinis ES ir valstybių narių įsipareigojimas siekti užtikrinti Izraelio saugumą, griežčiausiai smerkiamas prieš civilius gyventojus sąmoningai nukreiptas smurtas, įskaitant raketų atakas iš Gazos ruožo, ir raginama veiksmingai užkirsti kelią neteisėtam ginklų gabenimui į Gazos ruožą;
T. kadangi Gazos ruožo blokada ir humanitarinė krizė tęsėsi nepaisant daugybės tarptautinės bendruomenės raginimų nedelsiant besąlygiškai visam laikui užtikrinti galimybę humanitarinės pagalbos, komercinių prekių ir asmenų srautams judėti į Gazos ruožą ir iš jo, kaip taip pat pakartota Tarybos 2012 m. gegužės 14 d. išvadose;
1. pakartoja, kad tvirtai remia dviejų valstybių principu grindžiamą spendimą, kurio pagrindas yra 1976 m. nustatytos sienos, pagal kurį Jeruzalė numatoma abiejų valstybių sostine ir numatomas taikus ir saugus Izraelio valstybės ir nepriklausomos, demokratinės ir gyvybingos Palestinos valstybės egzistavimas viena šalia kitos; visapusiškai pritaria 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadoms dėl Artimųjų Rytų taikos proceso ir pakartoja, kad ES nepripažins jokių iki 1967 m. nustatytų sienų, taip pat ir Jeruzalės, pakeitimų, išskyrus tuos, dėl kurių šalys susitarė;
2. išreiškia didžiulį susirūpinimą dėl vietinių įvykių Vakarų kranto ir Rytų Jeruzalės C zonoje, kaip nurodyta ES misijų vadovų 2011 m. liepos mėn. ataskaitoje dėl C zonos ir Palestinos valstybės kūrimo ir 2012 m. sausio mėn. ataskaitoje dėl Rytų Jeruzalės, kurie gali kelti grėsmę dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumui; dar kartą ragina visas šalis vengti bet kokių vienašalių veiksmų, kurie gali pakenkti galimybėms pasiekti susitarimą, ypač izraeliečių gyvenviečių steigimo klausimu; palankiai vertina 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadų 6 ir 7 punktą, kuriuose aptariami gyvenviečių, Rytų Jeruzalės ir C zonos klausimai, ir visiškai jiems pritaria;
3. pabrėžia, kad itin svarbu apsaugoti Palestinos gyventojus ir jų teises C zonoje ir Rytų Jeruzalėje siekiant užtikrinti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumą;
4. dar kartą pabrėžia, kad pagal tarptautinę teisę Izraelio gyvenvietės Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje yra įsteigtos neteisėtai; ragina nedelsiant visiškai ir visam laikui sustabdyti visų Izraelio gyvenviečių statybų ir jų plėtros veiklą, kuri kelia pagrindinę grėsmę dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumui, taip pat nugriauti visas nuo 2001 m. kovo mėn. pastatytas gyvenvietes;
5. griežtai smerkia visas naujakurių prieš palestiniečių civilius gyventojus nukreipto ekstremizmo, smurto ir užpuldinėjimų apraiškas ir ragina Izraelio vyriausybę ir valdžios institucijas tokių veiksmų vykdytojus patraukti į teismą, nes atsakomybės stoka sukuria sąlygas nebaudžiamumui;
6. ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus ir ES ir Izraelio dvišalius susitarimus, taip pat sukurti tinkamą ir veiksmingą Komisijos prižiūrimą ES kontrolės mechanizmą siekiant užtikrinti, kad izraeliečių gyvenviečių gaminiai nebūtų importuojami į Europos rinką taikant lengvatinį režimą;
7. ragina Izraelio vyriausybę ir valdžios institucijas laikytis savo, kaip okupacinės valdžios, įsipareigojimų, ypač įsipareigojimo:
– nedelsiant nutraukti palestiniečių namų griovimą, iškeldinimus ir priverstinius perkėlimus,
– sudaryti palankesnes sąlygas palestiniečių projektavimo ir statybos veiklai bei Palestinos plėtros projektų įgyvendinimui,
– sudaryti geresnes prieigos ir judėjimo sąlygas,
– pagerinti palestiniečių galimybes naudotis žemės naudmenomis ir ganyklomis,
– užtikrinti sąžiningą vandens išteklių paskirstymą, atitinkantį Palestinos gyventojų poreikius;
– pagerinti Palestinos gyventojų galimybę naudotis atitinkamomis socialinėmis paslaugomis, ypač švietimo ir visuomenės sveikatos srityse, ir
– sudaryti geresnes sąlygas vykdyti humanitarines operacijas C zonoje ir Rytų Jeruzalėje;
8. ragina atnaujinti Palestinos institucijų Rytų Jeruzalėje veiklą, ypač Rytų rūmuose (angl. Orient House);
9. ragina nutraukti Izraelio valdžios institucijų vykdomą administracinio palestiniečių sulaikymo praktiką ir išlaisvinti Palestinos politinius kalinius ir sulaikytuosius administracine tvarka;
10. ragina apsaugoti Vakarų Kranto beduinų bendruomenes, ypač tas, kurioms gresia priverstinis perkėlimas ir namų sugriovimas, ir užtikrinti joms pagrindines teises, pagarbą šioms teisėms ir tinkamas gyvenimo sąlygas, pvz., būstą ir prieigą prie vandens išteklių; taip pat yra labai susirūpinęs dėl beduinų bendruomenių padėties Negevo dykumoje ir todėl ragina Izraelio valdžios institucijas deramai gerbti Negevo beduinų Izraelio pilietybę ir smerkia bet kokius su ja susijusius pažeidimus (pvz., ribotos viešosios paslaugos ar priverstiniai perkėlimai);
11. skatina Palestinos vyriausybę ir valdžios institucijas Palestinos nacionaliniuose vystymosi planuose daugiau dėmesio skirti C zonai ir Rytų Jeruzalei siekiant pagerinti Palestinos gyventojų šiose teritorijose padėtį ir gyvenimo sąlygas;
12. dar kartą pabrėžia, kad taikios ir nesmurtinės priemonės yra vienintelis būdas tvariai ir ilgalaikei izraeliečių ir palestiniečių taikai pasiekti; dar kartą ragina atnaujinti tiesiogines abiejų šalių derybas; šiomis aplinkybėmis toliau remia prezidento M. Abbaso neprievartinio pasipriešinimo politiką ir skatina susitaikymą Palestinos viduje bei Palestinos valstybės kūrimo procesą, kurio svarbi dalis – prezidento ir parlamento rinkimai;
13. pakartoja savo tvirtą įsipareigojimą remti Izraelio valstybės saugumą; smerkia bet kokį smurto aktą, sąmoningai nukreiptą prieš civilius gyventojus, įskaitant raketų atakas iš Gazos ruožo;
14. ragina Tarybą ir Komisiją toliau teikti paramą ir pagalbą Palestinos institucijoms ir vystymosi projektams C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, siekiant apsaugoti Palestinos gyventojus ir pagerinti jų padėtį; vis dėlto ragina pagerinti ES ir valstybių narių koordinavimą šioje srityje; taip pat ragina laikyti Izraelį finansiškai atsakingą už projektų, kuriems lėšų skyrė ES ir jos valstybės narės, sunaikinimą okupuotoje Palestinos teritorijoje;
15. ragina Tarybą ir Komisiją toliau visais lygmenimis spręsti šiuos klausimus ES dvišaliuose santykiuose su Izraeliu ir Palestinos Administracija; pabrėžia, kad ES dvišaliuose santykiuose su Izraeliu turi būti tinkamai atsižvelgiama į Izraelio įsipareigojimą gerbti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę okupuotosios Palestinos gyventojams ir kad atitinkamus veiklos rezultatų rodiklius reikia įtraukti į visas šios partnerystės priemones;
16. dar kartą ragina ES ir jos valstybes narės imtis aktyvesnio politinio vaidmens, taip pat ir dalyvaujant ketverto veikloje, dedant pastangas teisingai ir tvariai taikai tarp izraeliečių ir palestiniečių pasiekti; dar kartą pabrėžia, kad Artimųjų Rytų ketvertui tenka esminis vaidmuo, ir toliau remia vyriausiosios įgaliotinės pastangas, dedamas siekiant sukurti realią galimybę taikos procesui atnaujinti;
17. pakartoja savo raginimą nedelsiant besąlygiškai visam laikui nutraukti Gazos ruožo blokadą ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti šios zonos atstatymą ir ekonomikos atkūrimą; taip pat, pripažindamas Izraelio teisėtus saugumo poreikius, ragina nustatyti veiksmingą kontrolės mechanizmą, kurį taikant būtų užkirstas kelias neteisėtam ginklų gabenimui į Gazos ruožą;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Izraelio Knesetui ir vyriausybei, Palestinos Administracijos Prezidentui ir Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybai.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0429.
- [2] OL C 308E, 2011 10 20, p. 81.