Procedūra : 2012/2711(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0462/2012

Pateikti tekstai :

B7-0462/2012

Debatai :

PV 23/10/2012 - 18
CRE 23/10/2012 - 18

Balsavimas :

PV 25/10/2012 - 14.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0398

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 138kWORD 80k
17.10.2012
PE493.635v01-00
 
B7-0462/2012

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl ES ir Japonijos derybų dėl prekybos (2012/2711(RSP))


Vital Moreira, Metin Kazak Tarptautinės prekybos komiteto vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Japonijos derybų dėl prekybos (2012/2711(RSP))  
B7‑0462/2012

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010) 0612/3),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. paskelbtą Komisijos pranešimą „Kliūtys prekybai ir investicijoms“,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. sudarytą ES ir Japonijos abipusio pripažinimo susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. sudarytą ES ir Japonijos susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sudarytą Europos bendrijos ir Japonijos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir administracinės tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje,

–   atsižvelgdamas į įmonės „Copenhagen Economics“ 2009 m. lapkričio 30 d. paskelbtą pranešimą „Kliūčių prekybai ir investicijoms tarp ES ir Japonijos vertinimas“,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. paskelbtus Komisijos viešos konsultacijos ES ir Japonijos prekybos santykių klausimu rezultatus,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 28 d. Briuselyje vykusiame 20-ajame ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl ES ir Japonijos prekybos santykių,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio 2 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl su banginių medžiokle susijusių Bendrijos veiksmų (2008/2101(INI)),

–   atsižvelgdamas į Protokolą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės, pridėtą prie 1997 m. Amsterdamo sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 12 d. pasirašytą Europos bendrijos ir Japonijos vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES derybų dėl prekybos su Japonija,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi ES ir Japonija kartu sukuria daugiau negu trečdalį pasaulio BVP ir joms priskiriama daugiau kaip 20 proc. pasaulio prekybos;

B.  kadangi 2011 m. ES ir Japonijos dvišalės prekybos bendra apimtis siekė tik 116,4 mlrd. EUR, o ES ir JAV – 444,7 mlrd., ES ir Kinijos – 428,3 mlrd., ES ir Rusijos – 306,6 mlrd. EUR;

C. kadangi 2011 m. Japonijos prekybos su Europos Sąjunga perteklius siekė 18,5 mlrd. eurų ir 30 proc. šio pertekliaus sudarė tik automobilių pramonės gaminiai;

D. kadangi Pasaulio bankas savo 2012 m. klasifikacijoje „Palankumo verslui sąlygos“ Japonijai skyrė 16-ą vietą pagal tarpvalstybinę prekybą, t. y. aukštesnę vietą negu 18 ES valstybių narių;

E.  kadangi Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pažymėjo, kad Japonijos gebėjimas šalinti netarifinius barjerus ir kliūtis patekti į viešųjų pirkimų rinką – išankstinė sąlyga norint pradėti derybas dėl ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimo (LPS);

F.  kadangi, remiantis 2009 m. lapkričio mėn. įmonės „Copenhagen Economics“ atlikto tyrimo apytikriais skaičiavimais, sumažinus tarifus ir netarifines kliūtis tiek, kiek įmanoma, ES eksportas į Japoniją galėtų padidėti 71 proc., o Japonijos eksportas į ES – 61 proc.;

G. kadangi Europos Sąjunga ir Japonija 2011 m. gegužės 28 d. vykusiame bendrame aukščiausiojo lygio susitikime susitarė nustatyti bendradarbiavimo apimtį ir ištirti, ar įmanoma ir ar bendrai siekiama pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo; kadangi bendradarbiavimo apimtis jau nustatyta;

H. kadangi Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas remia tolesnį visuotinį komercinės banginių medžioklės moratoriumą ir tarptautinės komercinės prekybos banginių produktais draudimą, taip pat siekia sustabdyti vadinamąją banginių medžioklę mokslo tikslais ir remia banginių draustinių steigimą dideliuose vandenynų ir jūrų regionuose, kuriuose banginių medžioklė būtų uždrausta visam laikui;

I.   kadangi siekiant sudaryti bendrą politinį susitarimą politiniu lygmeniu buvo vykdomi paraleliniai bendradarbiavimo apimties nustatymo veiksmai ir šie veiksmai taip pat sėkmingai užbaigti;

Ekonominis ir politinis kontekstas

1.  mano, kad reikėtų atsižvelgti į Japonijos, kaip politinės sąjungininkės, besilaikančios panašaus į ES požiūrio, kai susiduriama su naujais globalizuoto pasaulio iššūkiais, svarbą;

2.  mano, jog labai svarbu, kad ES visapusiškai stiprintų savo ekonominius ir prekybinius ryšius su tokiomis ekonominiu požiūriu įtakingiausiomis pasaulio šalimis kaip Japonija, siekiant maksimaliai išnaudoti užimtumo ir ekonomikos augimo galimybes pagal strategiją „Europa 2020“; mano, kad tai ypač svarbu atsižvelgiant į esamą ekonomikos krizę, didelį nedarbo lygį ir menkas ES ekonomikos augimo prognozes;

3.  atsižvelgdamas į tai nerimauja, kad ES ir Japonijos dvišalės prekybos apimtys yra žymiai mažesnės nei prekybos apimtys su kitomis partnerėmis, kaip antai JAV, Kinija ir Rusija; daro išvadą, kad didžiulis ES ir Japonijos prekybinių ryšių potencialas iki šiol nepanaudotas ES įmonių, darbuotojų ir vartotojų naudai, visų pirma dėl Japonijos taikomų netarifinių kliūčių poveikio Europos verslo įmonių galimybėms patekti į rinką;

4.  pažymi, kad Japonija siekia sudaryti kitus svarbius laisvosios prekybos susitarimus, kaip antai galimą Japonijos, Kinijos ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimą ir Partnerystę abipus Ramiojo vandenyno, taip pat dalyvauja derybose dėl kelių kitų dvišalių susitarimų; mano, kad ES turėtų pasinaudoti savo patirtimi, įgyta sudarant LPS su Pietų Korėja, kad derybose su Japonija būtų siekiama užtikrinti panašias galimybes patekti į rinką;

Bendradarbiavimo apimties nustatymas

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Japonija jau nustatė bendradarbiavimo apimtį – tuo bendrai džiaugėsi Komisija ir Japonijos vyriausybė;

6.  palankiai vertina tai, kad, kaip ir ragino Parlamentas, bendradarbiavimo apimties nustatymo derybose daug dėmesio buvo skiriama netarifinių barjerų ir kliūčių patekti į viešųjų pirkimų rinką šalinimui;

7.  įspėja, kad kai kuriems planams, nors jie ir yra žingsnis į priekį, stinga konkretumo ir juos galima įvairiai interpretuoti (pvz., geležinkelio viešųjų pirkimų nuostatos); todėl mano, kad Japonija turėtų parodyti didesnį pasiryžimą nuo pat būsimų derybų pradžios; pabrėžia, kad labai svarbu laikytis šių įsipareigojimų, ir todėl ragina kuo greičiau pasiekti konkrečių rezultatų, geriausia dar iki nustatytų datų;

8.  ragina Japonijos vyriausybę nuo pat oficialių derybų dėl ES ir Japonijos LPS pradžios dar kartą patvirtinti įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė per bendradarbiavimo apimties nustatymo procesą, ypač dėl netarifinių prekybos kliūčių (NPK) pašalinimo;

9.  prašo, kad atitinkamai Taryba, nustatydama tai kaip derybų dėl LPS su Japonija nurodymų patvirtinimo sąlygą, primygtinai reikalautų įtraukti privalomą peržiūros išlygą, kuri būtų panaudota per vienus metus nuo derybų pradžios, siekiant įvertinti, ar Japonija pasiekė aiškių rezultatų šalindama NPK, o ypač tas NPK, kurios turi poveikio ES automobilių sektoriui, taip pat kliūtis dalyvauti geležinkelių ir miesto transporto viešuosiuose pirkimuose, kaip susitarta nustatant bendradarbiavimo apimtį;

Derybų įgaliojimai

10. ragina Tarybą, remiantis nustatyta bendradarbiavimo apimtimi ir aiškiais tikslais, leisti Komisijai pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Japonija;

11. ragina Komisiją numatyti, kad vienas iš pirmųjų derybų dėl ES ir Japonijos LPS raundų būtų skirtas NPK šalinimo klausimui, taigi užtikrinti, kad pagal peržiūros išlygą būtų galima atlikti nepriklausomą poveikio vertinimą praėjus metams nuo derybų pradžios, siekiant objektyviai įvertinti padarytą pažangą šiuo Europos Parlamentui vienu iš svarbiausių klausimu;

12. pabrėžia, kad toks laisvosios prekybos susitarimas turi būti išsamus, plataus masto ir visos jo prekybos nuostatos turi būti visiškai privalomos; pabrėžia, kad laisvosios prekybos susitarimas turi vietoje sudaryti sąlygas užtikrinti tikrą, o ne tik hipotetinį ar teisinį rinkos atvirumą; ragina Komisiją oficialiai ir nuolat teikti Europos Parlamentui ir Tarybai naujausią informaciją apie derybų padėtį ir apie pažangą, padarytą siekiant pašalinti NPK; mano, kad tuo atveju, jeigu per derybas Japonija neparodys pakankamai pasiryžimo atsižvelgti į prioritetinius ES reikalavimus, Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba, turėtų sustabdyti derybas;

13. pažymi, kad daug sunkiau stebėti ir įgyvendinti netarifinių kliūčių šalinimą negu importo tarifų panaikinimą; primygtinai ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas, išdėstytas jo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje dėl kliūčių prekybai ir investicijoms, ir padaryti išvadas dėl ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarime numatytų netarifinių kliūčių įsipareigojimų, siekiant parengti geriausios praktikos įgyvendinimo ir stebėjimo mechanizmus;

14. pabrėžia, kad siekiant tikrai ES ekonomikai naudingo LPS Taryba turėtų nustatyti aiškų tvarkaraštį ir į Komisijos derybų nurodymus įtraukti šiuos aspektus:

–   konkrečius ir išmatuojamus Japonijos vyriausybės įsipareigojimus dėl NPK siekiant panaikinti didžiąją dalį kliūčių ES ir Japonijos prekybai; pabrėžia, kad šie įsipareigojimai turėtų būti daug didesni negu numatoma veiksmų planuose, dėl kurių susitarta nustatant bendradarbiavimo apimtį; Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas Tarybai ir Parlamentui apie pažangą šioje srityje;

–   esamų automobilių sektoriaus NPK, tokių kaip „zonų taisyklės“, kiti antikonkurenciniai apribojimai ir požiūris į elektrines ir hibridines transporto priemones, pašalinimą; lengvatinio režimo automobiliams „Kei“ panaikinimą, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją šiame svarbiame sektoriuje;

–   dideles nuolaidas dėl viešųjų pirkimų, kuriomis Europos bendrovėms būtų užtikrinamas patekimas į strateginių Japonijos sektorių, įskaitant geležinkelius ir miesto transportą, rinką, ir lygiavertį ES viešųjų pirkimų rinkoms atvėrimą;

–   griežtą ir veiksmingą ginčų sprendimo mechanizmą, pagal kurį šalys turėtų anksti pradėti konsultacijas, siekiant kovoti su naujų NPK ir kliūčių patekti į viešųjų pirkimų rinką sukūrimu Japonijoje įsigaliojus susitarimui;

–   išsamų jautrių tarifų mažinimo Europos Sąjungoje tvarkaraštį, kad ES pramonės įmonės turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie didesnės konkurencijos; laikosi nuomonės, kad tokių tarifų šalinimas, pritaikius vadinamąją saugumo išlygą, turėtų būti neatskiriamai susietas su pažanga naikinant kliūtis patekti į viešųjų pirkimų rinką ir NPK Japonijoje, siekiant, kad jautrūs ES tarifai nebūtų mažinami, jei nebus pašalinti atitinkami Japonijos netarifiniai barjerai ir kliūtys, susiję su viešaisiais pirkimais;

–   veiksmingas dvišales apsaugos priemones siekiant išvengti itin didelio importo apimties padidėjimo, dėl kurio būtų padaryta arba grėstų didelė žala ES ir Japonijos pramonei, ypač tokiems jautriems sektoriams, kaip automobilių ir elektronikos pramonė;

–   pakankamai didelio skaičiaus pačių svarbiausių kliūčių Europos MVĮ patekti į rinką pašalinimą;

–   nuorodą į tarptautines sanitarines ir fitosanitarines normas ir taisykles, būtent nurodytas Maisto kodekse (Codex Alimentarius), Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) taisyklėse ir Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės direktyvoje (IPPC);

–   įgyvendinamas priemones, kurias taikant būtų apsaugotos žemės ūkio ir maisto produktų, įskaitant vyną ir spiritus, geografinės nuorodos (GN);

–   atsižvelgiant į 2011 m. kovo mėn. įvykusią katastrofą, reikėtų labai pabrėžti bendradarbiavimą energetikos klausimais ir geresnę aplinkosaugos prekių ir paslaugų rinkos prieigą;

–   išsamų ir plataus užmojo tvaraus vystymosi nuostatų skyrių, nurodant pagrindinius darbo standartus, įskaitant keturias TDO prioritetines konvencijas pramoninėms šalims; į šį skyrių taip pat reikėtų įtraukti klausimą dėl pilietinės visuomenės forumo įsteigimo; šis forumas stebėtų, kaip įgyvendinamos skyriaus nuostatos ir ar veiksmingai įgyvendinami daugiašaliai susitarimai dėl aplinkos, gyvūnų gerovės ir biologinės įvairovės išsaugojimo;

–   realias rinkos prieigos galimybes abiems šalims patekti į viena kitos paslaugų rinkas, pašalinus reguliavimo kliūtis, ypač susijusias su investicijomis, visų trečiųjų šalių prieigą prie viešųjų pirkimų ir svarius įsipareigojimus dėl konkurencijos taisyklių, įskaitant nesąžiningos persvaros pašto paslaugų sektoriuje problemos sprendimą;

–   reguliavimo bendradarbiavimo dialogų stiprinimą ir plėtojimą, nustatant privalomas nuostatas gerinti tarptautinių standartų laikymąsi ir reguliavimo derinimą, ypač priimant ir įgyvendinant standartus, kuriuos nustatė JT Europos ekonomikos komisija (JT EEK);

–   reikėtų įtraukti išsamų skyrių apie investicijas, siekiant spręsti tiek investicijų apsaugos, tiek rinkos prieigos problemas;

15. pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad laikantis šių sąlygų ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimas sudarytų galimybę sukurti abiems šalims palankią padėtį, kuri būtų naudinga abiejų šalių ekonomikai, ir kad ekonominės integracijos susitarimas užtikrintų didesnę integraciją ir kelis kartus didesnę abiejų šalių ekonominę naudą;

16. pažymi, kad ES ir Japonijos nuomonės iš esmės skiriasi klausimais, susijusiais su žuvininkystės valdymu ir banginių medžiokle, būtent Japonijos vykdoma vadinamąja banginių medžiokle moksliniais tikslais, ir ragina rengti platesnio masto diskusijas dėl banginių medžioklės ir prekybos banginių produktais uždraudimo;

Po derybų

17. prašo, kad tuo atveju, jei derybos baigtųsi sėkmingai, Komisija atliktų antrą poveikio vertinimą, siekiant įvertinti numatytus susitarimo privalumus ir trūkumus, susijusius su ES darbo vietų kūrimu ir augimu, įskaitant poveikio jautriems sektoriams, tokiems kaip automobilių ir elektronikos, ir naudos ES aktyvių interesų požiūriu analizę;

18. primena, kad, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, Europos Parlamento bus paprašyta suteikti pritarimą dėl galimo ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimo sudarymo;

19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Japonijos vyriausybei ir parlamentui.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika