PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Izraelio vyriausybės sprendimo išplėsti gyvenvietes Vakarų Krante
10.12.2012 - (2012/2911(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Patrick Le Hyaric, Kyriacos Triantaphyllides, Willy Meyer, Martina Anderson, Nikolaos Chountis, Jean-Luc Mélenchon, Paul Murphy, Marisa Matias, Alda Sousa, Inês Cristina Zuber, Younous Omarjee GUE/NGL frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0561/2012
B7‑0567/2012
Europos Parlamento rezoliucija dėl Izraelio vyriausybės sprendimo išplėsti gyvenvietes Vakarų Krante
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimą Palestinai suteikti neprisijungusios valstybės stebėtojos statusą,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl padėties Gazoje[1] ir 2012 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės[2],
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų, ypač 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl padėties Gazos ruože[3], 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl Artimųjų Rytų[4], 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Gazoje[5] ir 2008 m. vasario 21d. rezoliuciją dėl padėties Gazos ruože[6],
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 242 (1967), 338 (1973) ir 1860 (2009),
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją,
– atsižvelgdamas į ES ir Izraelio asociacijos susitarimą, ypač į jo 2 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2012 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, daugiau kaip dviems trečdaliams iš jos 193 narių balsavus už (138 balsavo už, 9 prieš ir 41 susilaikė), patvirtino aukštesnį Palestinos statusą Jungtinėse Tautose – suteikė jai neprisijungusios valstybės stebėtojos statusą;
B. kadangi JT rezoliucijoje remiama Palestinos pozicija, kad Palestinos valstybę sudaro po 1967 m. karo Izraelio okupuoti Vakarų Krantas, Rytų Jeruzalė ir Gazos Ruožas;
C. kadangi šis JT Generalinės Asamblėjos sprendimas turėtų suteikti naują postūmį taikos pastangoms siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo ir laikantis 1967 m. sienų;
D. kadangi kitą dieną po to, kai priimta JT rezoliucija A/67/L.28, Izraelis paskelbė vykdysiąs savo planus Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje pastatyti 3 000 naujų būstų naujakuriams (vadinamasis E1 projektas) ir šį žingsnį plačiai pasmerkė tarptautinė bendruomenė, įskaitant Prancūziją, JK ir JAV, kaip trukdantį taikos procesui ir keliantį didelę grėsmę dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo galimybėms, nes tokie veiksmai atskiria Vakarų Krantą nuo Rytų Jeruzalės ir padalija Vakarų Krantą;
E. kadangi ES ne kartą patvirtino savo paramą dviejų valstybių sambūviu grindžiamam sprendimui, pagal kurį taikiai ir saugiai viena šalia kitos egzistuotų Izraelio valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos valstybė; kadangi ES ragino atnaujinti tiesiogines Izraelio ir Palestinos taikos derybas ir pareiškė, kad neturėtų būti pripažįstami jokie pakeitimai, susiję su ankstesnėmis nei 1967 m. sienomis, įkaitant Jeruzalės klausimą, nebent dėl jų susitartų abi šalys;
F. kadangi neatsiejama Palestinos žmonių teisė patiems apsispręsti ir turėti valstybę yra neginčytina, kaip ir Izraelio valstybės teisė egzistuoti;
G. kadangi dėl naujų gyvenviečių, ypač E1 projekto regione, kuriame gyvenviečių statybos padalytų Vakarų Krantą į dvi dalis, JT Generalinės Asamblėjos paremtas Palestinos valstybės sukūrimas taptų neįmanomas;
H. kadangi pagal tarptautinę teisę Izraelio gyvenvietės yra neteisėtos, jos yra didelė kliūtis taikos pastangoms ir tai tęsiasi daug metų;
I. kadangi Izraelio gyvenviečių produktai vis dar importuojami į ES rinką pagal lengvatinį režimą, nors pagal dabartinius ES teisės aktus nėra leidžiama jų importuoti lengvatinėmis sąlygomis, nustatytomis ES ir Izraelio asociacijos susitarime;
J. kadangi Izraelis vis dar yra okupavęs Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Gazą, bet kaltina palestiniečius, kad jie apeina derybas vykdydami savo kampaniją dėl aukštesnio Palestinos statuso JT;
K. kadangi Parlamentas yra griežtai pasmerkęs visus naujakurių vykdomus ekstremizmo, smurto ir persekiojimo veiksmus prieš palestiniečių civilius gyventojus ir paraginęs Izraelio vyriausybę ir valdžios institucijas tokių veiksmų vykdytojus perduoti teisėsaugai ir patraukti atsakomybėn, nes atsakomybės nebuvimas sukuria sąlygas nebaudžiamumui;
L. kadangi ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 2 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad „šalių santykiai ir paties Susitarimo nuostatos yra pagrįsti pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams, kurie lemia jų vidaus ir užsienio politiką ir yra pagrindinė šio Susitarimo dalis“;
1. reiškia tvirtą paramą JT Generalinės Asamblėjos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimui suteikti Palestinai neprisijungusios valstybės stebėtojos statusą JT, nes tai turėtų suteikti naują postūmį izraeliečių ir palestiniečių taikos pastangoms;
2. griežtai smerkia po JT sprendimo paskelbtą Izraelio vyriausybės pareiškimą dėl 3 000 naujų gyvenviečių būstų Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje statybos;
3. ragina Izraelio vyriausybę nedelsiant nutraukti bet kokią gyvenviečių statybos veiklą ir plėtrą Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje;
4. pabrėžia, kad ES santykiuose su Izraeliu turi būti visapusiškai atsižvelgiama į Izraelio pasižadėjimą gerbti savo įsipareigojimus palestiniečiams pagal tarptautinę žmogaus teisių srities ir humanitarinę teisę;
5. ragina Tarybą ir Komisiją taikyti Asociacijos susitarimo 2 straipsnį ir įšaldyti visus ES susitarimus su Izraeliu, kol nėra išspręsti gyvenviečių, gyvenviečių produktų ir gyvenviečių gyventojų smurto klausimai;
6. smerkia Izraelio vyriausybės sprendimą nepervesti 100 mln. JAV dolerių Palestinos mokestinių įplaukų, nes tai kelia grėsmę Palestinos Administracijos biudžetui, ir ragina nedelsiant pervesti visas šias įplaukas;
7. pakartoja tvirtai remiąs dviejų valstybių sambūviu grindžiamą sprendimą, pagal kurį būtų laikomasi 1976 m. sienų, Jeruzalė būtų abiejų valstybių sostinė, taikiai ir saugiai viena šalia kitos egzistuotų Izraelio valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos valstybė;
8. pakartoja savo nuomonę, kad Izraelio ir Palestinos konflikto neįmanoma išspręsti karinėmis priemonėmis; todėl pritaria visiems diplomatiniams veiksmams, kurių imamasi; ragina Tarybą dėti visas pastangas palengvinti derybas;
9. pabrėžia, kad rasti tikrą dabartinės krizės problemos sprendimą galima tik prasmingomis ir išsamiomis derybomis, Izraelio pajėgoms pasitraukus iš nuo 1967 m. užimtų teritorijų, ir kad vienintelis teisingas ir ilgalaikis Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimas yra dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas, t. y. Palestinos valstybės įkūrimas, laikantis 1967 m. sienų, su sostine Rytų Jeruzalėje ir išsamus visų Palestinos pabėgėlių klausimo sprendimas remiantis JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 194;
10. dar kartą patvirtina, kad ES ir Izraelio santykiai gali būti plėtojami tik griežtai laikantis žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės paisymo sąlygų;
11. ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant nutraukti ES ir Izraelio santykių stiprinimo procesą;
12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, Palestinos Administracijos Prezidentui, Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai, Izraelio vyriausybei ir Knesetui.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0454.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0298.
- [3] OL C 314 E, 2006 12 21, p. 324.
- [4] OL C 175 E, 2008 7 10, p. 579.
- [5] OL C 227 E, 2008 9 4, p. 138.
- [6] OL C 184 E, 2009 8 6, p. 68.