PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Izraelio vyriausybės sprendimo išplėsti gyvenvietes Vakarų Krante

10.12.2012 - (2012/2911(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Ryszard Czarnecki, Adam Bielan ECR frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0561/2012

B7‑0568

Europos Parlamento rezoliucija dėl Izraelio vyriausybės sprendimo išplėsti gyvenvietes Vakarų Krante

(2012/2911(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos Izraelyje ir Palestinoje,

–   atsižvelgdamas į JT tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP) ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1979 ir Nr. 1980,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. gruodžio 13 d. ir 2011 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją, ypač į naują Palestinos kaip neprisijungusios valstybės stebėtojos statusą,

–   atsižvelgdamas į atitinkamas JT rezoliucijas: į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas Nr. 181 (1947) ir Nr. 194 (1948) ir į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242 (1967), Nr. 338 (1973), Nr. 1397 (2002), Nr. 1515 (2003) ir Nr. 1850 (2008),

–   atsižvelgdamas į Pirmajame Oslo susitarime (Oslo I) nurodytus susitarimus,

–   atsižvelgdamas į Artimųjų Rytų ketverto pareiškimus, ypač į 2011 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A. kadangi praėjusią savaitę Izraelio vyriausybė, reaguodama į vienašališką Palestinos Administracijos iniciatyvą siekti nepriklausomos valstybės statuso JT Generalinėje Asamblėjoje, paskelbė savo ketinimą statyti 3 000 naujakurių būstų Rytų Jeruzalėje, Judėjoje, Samarijoje ir E1 zonoje šalia Jeruzalės;

B.  kadangi iki šiol Izraelio vyriausybė patvirtino didesnių gyvenviečių blokų statybas Rytų Jeruzalėje ir statybų planavimą E1 zonoje, o kitose vietose papildomos statybos nebuvo patvirtintos;

C.  kadangi Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Švedija, Ispanija, Danija ir JAV pasisakė prieš naujakurių būstų statybą;

D. kadangi Palestina dabar turi JT neprisijungusios valstybės stebėtojos statusą ir gali teikti paraiškas dėl narystės tarptautinėse organizacijose;

E.  kadangi Izraelis ir toliau yra įsipareigojęs derybomis siekti konflikto su palestiniečiais sureguliavimo, paremto dviejų valstybių sambūviu pagrįstu sprendimu, ir ne kartą ragino atnaujinti tiesiogines derybas;

F.  kadangi anksčiau Izraelis devyniems mėnesiams įšaldė savo gyvenviečių statybos programą, nes tai buvo išankstinė derybų su Palestinos Administracija atnaujinimo sąlyga;

1.  pabrėžia nuolatinę Izraelio teisę į savigyną ir saugumą; pripažįsta, kad naujakurių būstų klausimas nėra susijęs su „Hamas“ vadovaujamais smurto išpuoliais ir pabrėžia, kad abu klausimai neturėtų būti pagrindinė kliūtis tiesioginių derybų atnaujinimui;

2.  pažymi, kad Izraelio gyvenvietės Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante laikomos neteisėtomis pagal tarptautinę teisę, Ketvirtąją Ženevos konvenciją ir 1979 ir 1980 m. priimtas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl gyvenviečių;

3.  išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad vienašališka Palestinos Administracijos iniciatyva JT Generalinėje Asamblėjoje pažeidžia susitarimą siekti derybomis pagrįsto sprendimo, kuris įtvirtintas Oslo susitarimuose;

4.  išreiškia savo gilų susirūpinimą dėl Izraelio būstų plėtros į numatytas Palestinos teritorijas ir primena Izraelio valdžios institucijoms jų įsipareigojimus pagal Pirmąjį Oslo susitarimą; ragina Izraelio valdžios institucijas atšaukti gyvenviečių plėtrą, kad būtų sudarytos sąlygos tiesioginių derybų atnaujinimui;

5.  atsižvelgdamas į tai ragina prezidentą M. Abbasą nedelsiant atnaujinti tiesiogines derybas su Izraeliu;

6.  pakartoja, kad remia dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, kuriam pritartų ir kurio laikytųsi Izraelio ir Palestinos piliečiai, grindžiamą 1967 m. nustatytomis sienomis, taikant sutartą principą „teritorija už taiką“, su gyvybinga Palestinos Valstybe, kuri apimtų Vakarų Krantą ir Gazą, ir Izraelio Valstybe, joms abiems užtikrinant taiką ir saugumą; primena, kad šis tikslas gali būti pasiektas tik vedant tiesiogines derybas, kurias globotų JT ketvertas, o ne imantis vienašalių veiksmų;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Saugumo Tarybos narių vyriausybėms ir parlamentams, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Knesetui ir Izraelio vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.