PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kilmės žymėjimo taisyklės („pagaminta“)
9.1.2013 - (2012/2923(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Robert Sturdy, Cristiana Muscardini ECR frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0013/2013
B7‑0014/2013
Europos Parlamento rezoliucija dėl kilmės žymėjimo taisyklės („pagaminta“)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos (COM(2005) 0661 – C7 0048/2010 – 2005/0254(COD)),
– atsižvelgdamas į savo Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0273/2010),
– atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą per pirmąjį svarstymą 2010 m. spalio 21 d.[1],
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 23 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „2013 m. Komisijos darbo programa“ priedą (COM(2012) 0629),
– atsižvelgdamas į visas savo ankstesnes rezoliucijas dėl kilmės žymėjimo,
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl reglamento dėl privalomos tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos (O-000217/2012 – B7–0552/2012),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2010 m. spalio 21 d., 525 nariams balsavus už, 49 − prieš ir 44 susilaikius, per pirmąjį svarstymą EP priėmė savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos („pagaminta“);
B. kadangi, nors praėjo daugiau kaip dveji metai, Taryba dar nepriėmė savo bendrosios pozicijos ir bendro sprendimo procesas liko aklavietėje;
C. kadangi savo 2013 m. darbo programoje Komisija nurodo, kad EP pasiūlymas tapo neaktualus ne tik dėl to, kad Taryboje nesusitarta, bet ir dėl pastarųjų PPO apeliacinio komiteto PPO taisyklių aiškinimo naujovių;
D. kadangi ES neturi galiojančių suderintų taisyklių dėl importuojamų prekių kilmės nuorodos, išskyrus tam tikrus atvejus žemės ūkio sektoriuje;
E. kadangi PPO narės ne iš ES, pavyzdžiui, Brazilija, Kanada, Kinija ir JAV, įdiegė privalomo tam tikrų produktų kilmės žymėjimo sistemas;
F. kadangi politikos formuotojams, vartotojams ir įmonėms būtų naudinga turėti įrodymų, iš kurių matyti, kur reikia bendrų nuostatų siekiant užtikrinti ir padidinti šalių PPO narių konkurencingumą, taip pat sumažinti problemų, kylančių dėl klastojimo;
G. kadangi daug Europos bendrovių savanoriškai taip pat naudoja nuorodas „pagaminta“ ant tam tikrų produktų, parduodamų bendrojoje rinkoje ir eksportuojamų į užsienį, nors prekėms, importuojamoms į ES iš trečiųjų šalių panašios nuostatos netaikomos;
H. kadangi informacija yra vienas iš piliečių laisvės kertinių akmenų;
1. nepritaria Komisijos sprendimui panaikinti reglamentą dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos, kurį Parlamentas patvirtino per pirmąjį svarstymą, tinkamai apie tai nepranešus arba nepateikus teisės aktų leidėjams išsamaus šio sprendimo pagrindimo;
2. ragina Komisiją nedelsiant informuoti Parlamentą ir Tarybą apie pastarąsias PPO taisyklių aiškinimo naujoves, kurias lėmė ginčas DS384, t. y. Kanados iškelta byla dėl tam tikrų JAV kilmės šalies žymėjimo (COOL) reikalavimų, byloje trečiųjų šalių teisėmis dalyvauja Argentina, Australija, Brazilija, Kinija, Kolumbija, Europos Sąjunga, Gvatemala, Indija, Japonija, Korėja, Meksikos Respublika, Naujoji Zelandija, Peru ir Kinijos Taipėjus;
3. ragina Komisiją nedelsiant pradėti lyginamąjį šiuo metu galiojančių ir taikomų kiekvienoje PPO šalyje teisėkūros procedūrų dėl kilmės žymėjimo tyrimą, siekiant išanalizuoti svarbiausius principus ir įvertinti atitiktį PPO taisyklėms;
4. primena, kad Europos Sąjungos atviros ir abipusiškai naudingos prekybos su trečiosiomis šalimis sėkmė glaudžiai susijusi su PPO taisyklių laikymusi;
5. pabrėžia, kad, kaip daugiašalės prekybos dalį, svarbu išlaikyti vienodas sąlygas ES įmonėms ir jų konkurentėms iš trečiųjų šalių, taip pat užkirsti kelią žalai, kurią ES įmonėms ir vartotojams daro klastojimas;
6. pabrėžia, kad siekiant sudaryti sąlygas vartotojams bendrojoje rinkoje rinktis pirkinius turint daugiau informacijos, būtina veiksmingiau naudotis regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis turimomis priemonėmis, įskaitant švietimą ir visuomenės informuotumo didinimą pasitelkus žiniasklaidą;
7. gerai vertina greito įspėjimo apie pavojų sistemą RAPEX, kuri palengvina greitą keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir Komisijos apie priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią prekybai arba apriboti prekybą produktais, keliančiais didelę grėsmę vartotojų ir profesionalių naudotojų sveikatai ir saugai arba kitiems viešiesiems interesams, saugomiems pagal atitinkamus ES teisės aktus (pvz., aplinkai ir saugumui), taip pat užkirsti kelią tų produktų naudojimui arba jį apriboti; išimtis – maisto produktai, vaistai ir medicinos prietaisai, kuriems taikomi kiti mechanizmai;
8. vertina visas pastangas, kuriomis siekiama suderinti kontrolę ir padidinti ES muitinės efektyvumą kovojant su nelegalia prekyba prekėmis ir klastojimu, taip pat pabrėžia bendradarbiavimo pasaulio mastu, nes tai Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) dalis, svarbą siekiant šio tikslo;
9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisija ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] OL C 70 E, 2012 3 8, p. 212.