Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0027/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0027/2013

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos bendrijos ir Rytų ir Pietų Afrikos valstybių laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo (LEPS) įgyvendinimo atsižvelgiant į dabartinę padėtį Zimbabvėje

14.1.2013 - (2013/2515(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Daniel Caspary, Alf Svensson, Filip Kaczmarek, Gay Mitchell, Iuliu Winkler, Peter Šťastný, Roberta Angelilli PPE frakcijos vardu
Véronique De Keyser, Bernd Lange, Vital Moreira, Richard Howitt, Ricardo Cortés Lastra, Michael Cashman S&D frakcijos vardu
Niccolò Rinaldi, Louis Michel, Catherine Bearder, Marielle de Sarnez ALDE frakcijos vardu
Robert Sturdy, Geoffrey Van Orden ECR frakcijos vardu


Procedūra : 2013/2515(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0027/2013
Pateikti tekstai :
B7-0027/2013
Priimti tekstai :

B7‑0027/2013

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos bendrijos ir Rytų ir Pietų Afrikos valstybių laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo (LEPS) įgyvendinimo atsižvelgiant į dabartinę padėtį Zimbabvėje

(2013/2515(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Madagaskaro, Mauricijaus, Seišelių, Zimbabvės ir Europos bendrijos laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą, kuris buvo laikinai taikomas nuo 2012 m. gegužės 14 d.,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

–   atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. paskelbtą Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl laikinojo susitarimo, kuriuo nustatomas Rytų ir Pietų Afrikos valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas[1],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 1 d. Pietų Afrikos vystimosi bendrijos neeilinio aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatą,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Tarybos išvadas dėl Zimbabvės ir į Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2012/124/CFSP dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei[2],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Kotonu susitarimo skyrius dėl prekybos bendradarbiavimo, pagal kurį ES vienašales prekybos lengvatas taikė AKR šalims, nuo 2007 m. gruodžio 31 d. nebegalioja, nuo šios datos padėtis nebeatitinka Pasaulinės prekybos organizacijos nustatytų taisyklių;

B.  kadangi ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) yra su PPO taisyklėmis suderinami susitarimai, kurių tikslas – remti regionų integraciją per prekybos plėtrą, tvarų augimą ir skurdo mažinimą, tuo pat metu skatinant laipsnišką AKR šalių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką;

C. kadangi laikinieji ekonominės partnerystės susitarimai gali būti pirmas žingsnis siekiant sudaryti galutinius ekonominės partnerystės susitarimus, įtraukus ne tik su prekyba prekėmis susijusias taisykles, bet ir skyrius dėl kilmės taisyklių bei naujų pramonės šakų apsaugos;

D. kadangi pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį, 11 straipsnio b punktą, 96 ir 97 straipsnius į laikinąjį Europos bendrijos ir Seišelių, Madagaskaro, Mauricijaus ir Zimbabvės ekonominės partnerystės susitarimą turi būti įtrauktos nuostatos dėl gero valdymo, politinių pareigų skaidrumo ir žmogaus teisių;

E.  kadangi nors dabartinė padėtis Zimbabvėje, susijusi su žmogaus teisėmis ir demokratija, šiek tiek pagerėjo, ateityje išlieka daug dėl Sąjungos ir Zimbabvės bendradarbiavimo kylančių sunkumų, ypač kalbant apie visapusiško visuotinio politinio susitarimo įgyvendinimo ir visų formų persekiojimo bei žmogaus teisių pažeidimų sustabdymo klausimus;

F.  kadangi Zimbabvės ekonomikos atgaivinimas yra trapus klausimas ir kai kurių valstybių vykdoma politika kelia grėsmę ateities ekonominiams Sąjungos ir Zimbabvės santykiams;

1.  pabrėžia, kad laikinas LEPS įsigaliojimas yra svarbus žingsnis siekiant sustiprinti ES ir keturių susijusių Afrikos šalių partnerystę stabilios teisinės sistemos sąlygomis; pabrėžia, kad yra svarbu ir toliau tęsti derybas norint pasiekti visapusišką susitarimą, kuriuo siekiama paskatinti sustiprintą, atvirą ir sąžiningą prekybą, investicijas ir regioninę integraciją;

2.  mano, kad Žmogaus teisių komisijos akto įsigaliojimas Zimbabvėje yra vyriausybės vilčių teikiantis žingsnis, kuriuo siekiama pagerinti žmogaus teisių padėtį šioje šalyje, taip pat tai yra žingsnis į priekį įgyvendinant sutartą taikių ir patikimų rinkimų veiksmų planą;

3.  nepaisant to, reiškia susirūpinimą dėl besitęsiančių piktnaudžiavimų žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis Zimbabvėje, o tai pažeidžia Zimbabvės nacionalinės vienybės vyriausybės paskutiniaisiais metais prisiimtus įsipareigojimus, taip pat ypač reiškia susirūpinimą dėl neseniai įvykusių žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir pilietinės visuomenės narių persekiojimo atvejų Zimbabvėje; ragina Zimbabvės vyriausybę imtis visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų persekiojamas ir bauginamas už tai, kad siekė išspręsti žmogaus teisių problemas;

4.  pabrėžia, kad susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvės yra pagrindiniai demokratijos elementai, kurių Zimbabvė pagal sutartį dėl viešųjų pirkimų yra visapusiškai įsipareigojusi laikytis; atkreipia dėmesį į šiuo metu taikomą pritarimo procedūrą, pabrėždamas, kad LEPS su ES ratifikavimas yra tolesnė galimybė dar kartą pakartoti poreikį visapusiškai įgyvendinti minėtus įsipareigojimus ir pareigas;

5.  pabrėžia, kad susiklosčius aplinkybėms ir toliau turi išlikti sustabdytas ES vystomasis bendradarbiavimas (pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį), tačiau ES ir toliau įsipareigoja remti vietos gyventojus;

6.  remia tikslines šiuo metu ES taikomas priemones, kurios yra atsakas į politinę ir žmogaus teisių padėtį Zimbabvėje, kas metai priimant sprendimus, kuriais remiantis ES gali nuolat kontroliuoti Zimbabvės vyriausybės aukšto rango pareigūnus; be to, pabrėžia, kad šioms priemonėms LEPS įtakos nedarys;

7.  dar kartą patvirtina norą taikyti visas turimas priemones, jei smarkiai pakenkiama žmogaus teisių padėčiai, įskaitant, inter alia, Susitarimo 65 straipsnyje nustatytų nuostatų taikymą (taip vadinama nevykdymo sąlyga);

8.  ragina ES delegaciją Hararėje ir toliau teikti pagalbą Zimbabvės nacionalinės vienybės vyriausybei siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį, kad būtų galima vykdyti taikius ir patikimus rinkimus, laikantis standartų, to ES tikisi iš kiekvieno prekybos partnerio;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos išorinių veiksmų tarnybai, Zimbabvės vyriausybei ir parlamentui ir Pietų Afrikos vystimosi bendrijos vyriausybėms.