Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0053/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0053/2013
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Teisėjų mokymas. Teismo koordinatoriai

4.2.2013 - (2012/2864(RSP))

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B7‑0112/2013
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

Klaus-Heiner Lehne Teisės reikalų komiteto vardu
Tadeusz Zwiefka PPE frakcijos vardu
Luigi Berlinguer S&D frakcijos vardu
Cecilia Wikström ALDE frakcijos vardu
Eva Lichtenberger Verts/ALE frakcijos vardu
Francesco Enrico Speroni EFD frakcijos vardu

Procedūra : 2012/2864(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0053/2013
Pateikti tekstai :
B7-0053/2013
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B7‑0053/2013

Europos Parlamento rezoliucija „Teisėjų mokymas. Teismo koordinatoriai“

(2012/2864(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 ir 82 straipsnius, kuriuose nustatyta, kad pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtinamos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti „paramą teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymui“,

–   atsižvelgdamas į 1991 m. rugsėjo 10 d. savo rezoliuciją dėl Europos teisės akademijos steigimo[1], 2002 m. rugsėjo 24 d. savo poziciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo įsteigiamas Europos teisėjų mokymo tinklas, priėmimo[2], 2008 m. liepos 9 d. savo rezoliuciją dėl nacionalinio teisėjo vaidmens Europos teisminėje sistemoje[3] ir 2009 m. gegužės 7 d. savo rekomendaciją Tarybai dėl ES baudžiamojo teisingumo erdvės raidos[4],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano (COM(2010) 0171),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. savo rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa)[5],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 13 d. komunikatą „Naujas Europos teisininkų mokymo aspektas – pasitikėjimo teisingumu Europos Sąjungoje didinimas“,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. Parlamento pasiūlytą bandomąjį teisėjų mokymo projektą,

–   atsižvelgdamas į Parlamento užsakytą teisėjų mokymo valstybėse narėse lyginamąjį tyrimą, kurį atliko Europos teisės akademija (ERA), bendradarbiaudama su Europos teisėjų mokymo tinklu (ETMT) [6],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. [7] ir 2012 m. kovo 14 d. [8] savo rezoliucijas dėl teisėjų mokymo,

–   atsižvelgdamas į patirtį Nyderlanduose įgyvendinant projektą „Eurinfra“ ir kuriant Europos Sąjungos teisės teismo koordinatorių tinklą, panašius projektus pradeda įgyvendinti kitos valstybės narės, visų pirma Italija, įgyvendindama savo projektą „European Gaius“, Danija, Rumunija ir Bulgarija; rengiant tokius projektus dėmesys skiriamas šioms trims sritims: a) galimybių naudotis Europos Sąjungos teisės informacijos ištekliais pasitelkiant interneto technologijas gerinimas, b) teisėjų žinių Europos Sąjungos teisės srityje didinimas ir c) Europos Sąjungos teisės teismo koordinatorių tinklo sukūrimas ir išlaikymas,

–   atsižvelgdamas į didelę informacinių technologijų pažangą, pvz., e. mokymu galima vis dažniau naudotis kaip lanksčia priemone, per kurią galima pasiekti daugiau galutinių vartotojų nepriklausomai nuo laiko ir vietos, o pažangiosiomis technologijomis, ypač išmaniosiomis paieškos sistemomis, galima naudotis renkant informaciją ir siekiant pagerinti prieigą prie teisės,

–   atsižvelgdamas į klausimą Komisijai tema „Teisėjų mokymas – teismo koordinatoriai“ (O-000186/2012 – B7‑0112/2013),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi mūsų teisės sistemos kilmė yra sudėtingas klausimas, todėl, remiantis ką tik pasirodžiusia mokslininkų esė[9], romėnų teisę reikėtų laikyti labiau įvairių kultūrų iniciatyva, o ne konkrečios kultūros evoliucijos rezultatu, o bendroji teisė (ignoruojant pretorinę „seserį“ – sąžinę – ir kanonų teisės įtaką) galbūt geriau yra žinoma anglosaksiškosios ir normaniškosios teisės pavadinimu; kadangi teisinės valstybės principas yra vienas iš bendrųjų principų ir viena iš vertybių, kurias Europos teisė perdavė pasauliui; kadangi reikia holistinio požiūrio į teisę tiek teisininkams, tiek ir teisėjams;

B.  kadangi negali būti jokių pateisinamų priežasčių valstybių narių teisėjams neišmanyti ES teisės, nes jie yra ES teisėjai ir privalo tokie būti ir turėtų atlikti esminį vaidmenį tuomet, kai mums visiems reikia daugiau Europos; kadangi tai netrukdo stiprinti Europos teisminės kultūros, kurioje įvairovė vertinama kaip bendra gėrybė;

C. kadangi kiekvienas nacionalinis teismas yra ES teisę taikantis teismas;

D. kadangi padidėjęs valstybių narių skaičius ir augantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo krūvis reiškia, kad nacionaliniai teismai turi išnaudoti visas turimas priemones, jog sudarytų geresnes galimybes veiksmingai ir sparčiai kreiptis į teismą;

E.  kadangi reikia ekonomiškai efektyvių priemonių, kuriomis būtų gerinamas teisėjų mokymas ir jų galimybės susipažinti su teise;

F.  kadangi ypač naudinga populiarinti Europos Sąjungos teisės nacionalinių teismo koordinatorių ir jų bendradarbiavimo Europos Sąjungos lygmeniu idėją; kadangi pagrindinė teismo koordinatorių jungiamojo tinklo užduotis būtų suteikti teisėjams galimybių kasdieniniame darbe konsultuotis su kolegomis kitose valstybėse narėse tokiais klausimais, kaip tam tikrų sąvokų taikomoje Europos Sąjungos teisėje (direktyvoje arba reglamente) aiškinimasis saugioje skaitmeninėje aplinkoje (per specialiai sukurtą socialinės žiniasklaidos priemonę arba Europos e. teisingumo portalą); kadangi dėl vadinamųjų darnumo vienetų būtų vienodžiau taikoma ES teisė ir sumažėtų prašymų priimti prejudicinį sprendimą skaičius, tačiau nesumažėtų Teisingumo Teismo vaidmuo;

G. kadangi, kaip jau nustatė Parlamentas, vienas iš būdų spręsti problemas (išlaidos, kalbos mokymai, išlaidų efektyvumas) – tai naudotis moderniomis technologijomis ir finansuoti taikomųjų programų (kompiuterinių programų, skirtų naudoti asmeniniuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, etc.) kūrimą;

H. kadangi būtų galima pradėti nuo bendrosios ES teisės dalies, nes elektroninis žinių valdymas suteikia geresnę prieigą prie didžiausios dalies naujausios informacijos;

I.   kadangi padėtis, kai kiekviena valstybė narė pradeda kurti savo technologiją ir savo skaitmeninę struktūrą, norėdama suteikti skaitmeninių priemonių, būtų energijos ir finansinių išteklių švaistymas, ypač šiuo sudėtingos ekonominės padėties metu;

J.   kadangi būtina vengti pastangų dubliavimosi ir skatinti naudotis jau sukurtais kokybiškais mokymo projektais; kadangi tokiu atveju valstybės narės turi glaudžiau bendradarbiauti ES teisės žinių valdymo srityje;

K. kadangi kurdamos sprendimų, nuomonių ir ES teisės apskritai paieškos sistemas valstybės narės turėtų pagalvoti apie tai, ar atitinkama technologija galėtų būti naudinga teisėjams kitoje valstybėje narėje, – tokiu atveju ją būtų galima (kartu ruošti), koordinuoti ir kurti;

L.  kadangi reikėtų parengti mokymo produktų pakartotinio naudojimo planą, pvz., pasitelkiant paskaitų įrašymą, vertimą, dubliavimą ir titravimą ir teikiant bendrą finansavimą;

M. kadangi visas šias priemones reikėtų sujungti į vieną bendrą teisėjų žinių valdymo planą, pasitelkiant, jei reikia, e. teisingumo portalą;

N. kadangi kai tik bus priimtas teisės aktas dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės, Europos Sąjungos teisės teismo koordinatorių tinklas turės galimybę atlikti nacionalinių teisėjų horizontaliojo nuoseklumo patikrinimą tose srityse, kuriose yra mažai arba iš viso nėra Teisingumo Teismo praktikos, nedubliuojant, savaime suprantama, specializuotų tinklų šioje srityje/kadangi kai tik bus priimtas teisės aktas dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės, Europos Sąjungos teisės teismo koordinatorių tinklas turės galimybę išbandyti, ar galima užtikrinti nacionalinių teisėjų horizontalųjį nuoseklumą tose srityse, kuriose yra mažai arba iš viso nėra Teisingumo Teismo praktikos, nedubliuojant, savaime suprantama, specializuotų tinklų šioje srityje;

O. kadangi domėjimasis kitomis sistemoms, imlumas (įskaitant naujų technologijų ir metodų naudojimo srityje) ir dialogas turi būti pagrindiniai siekiai Europoje ir pasaulyje, kur teisė ir ją taikantys asmenys turi laikytis novatoriškesnio požiūrio į žinių valdymą;

P.  kadangi šie veiksmai gali turėti teigiamą įtaką visuomenės supratimui apie Europos Sąjungą: kuo prieinamesnė bus faktais pagrįsta informacija, tuo mažiau bus tikima mitais ir melu apie pačią Sąjungą, jos teisę ir veiklą, ir bus daugiau erdvės garbingiems debatams ir politinėms diskusijoms[10];

Q. kadangi tai yra dar vienas Europos teisminės kultūros kūrimo aspektas, vien jo nepakanka; kadangi naujus mokymo metodus ir naujus mokymo planus, kuriuose atkreipiamas dėmesys į kalbos mokymą ir skatinamos lyginamosios teisės ir tarptautinės teisės studijos, reikia įtraukti į universitetų ir teisės mokyklų programas ir kadangi (teisės studentams ir teisėjams skirta) ERASMUS programa buvo tik pradžia;

R.  kadangi atėjo laikas toliau spręsti klausimą, pradedant nuo neribotos diskusijos apie teisinį teisėjų ir teisininkų mokymą ir teisinį švietimą forume, kuriame dalyvautų teisminės sistemos, susijusių nacionalinių institucijų (įskaitant teismų tarybas ir teisėjų mokymo mokyklas), Europos teisės akademijos (angl. ERA), Europos teisėjų mokymo tinklo (ETMT), Europos teismų tarybų tinklo (ETTT) ir Europos teisės instituto (ETI) atstovai;

1.  pakartoja ir patvirtina 2010 m. birželio 17 d. ir 2012 m. kovo 14 d. savo rezoliucijas dėl teisėjų mokymo;

2.  ragina Komisiją paspartinti bandomojo projekto sutarčių skyrimą;

3.  ragina Komisiją skatinti ir remti nacionalinius Europos teisės teismo koordinatorius ir besiformuojantį nacionalinių teismų koordinatorių tinklų bendradarbiavimą skatinant ir populiarinant šios rezoliucijos konstatuojamose dalyse ir 2010 m. birželio 17 d. ir 2012 m. kovo 14 d. Parlamento rezoliucijose pateiktas idėjas;

4.  atkreipia dėmesį į e. mokymo ir naujų technologijų, ypač paieškos sistemų, kūrimo ir naudojimo galimą naudą ekonomikai ir ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

5.  mano, kad užtikrinant profesinį teisininkų tobulėjimą turėtų būti pabrėžiama, jog reikia nustatyti bendrus profesinės etikos standartus, kad teismų sistema būtų nepriklausoma ir nešališka, ir kad reikia požiūrio į Europos reglamentavimą, kuriuo gerbiama įvairovė, nes tik tokiu būdu galima sukurti tikrą tarpusavio pasitikėjimą;

6.  pažymi, kad valstybių narių teisės sistemos, nepaisant jų įvairovės, yra pagrįstos bendrais principais ir jų kilmė yra bendra; primena, kad prieš keletą amžių teisinės profesijos Europoje buvo laikomos vienu teisininkų organu, kurie galėdavo konsultuoti, ruošti teisinius dokumentus ir atstovauti teismuose visoje Europoje; mano, kad šis faktas, įrodantis, kad yra įmanomas visiškas teisininkų judumas, turėtų įkvėpti Europos Sąjungos teisinio mokymo politiką;

7.  galiausiai siūlo Komisijai 2013 m. vasarą surengti forumą „Mesinos kongresas Europos teisminei kultūrai sukurti“, kuriame visų kategorijų teisėjai galėtų susitikti ir diskutuoti apie naujausius teisinių ginčų arba sunkumų atvejus, siekiant tokiu būdu skatinti diskusijas, užmegzti ryšius, sukurti komunikacijos kanalus ir kurti tarpusavio pasitikėjimą ir supratimą; mano, kad toks forumas kompetentingoms institucijoms ir ekspertams, įskaitant universitetus ir profesines organizacijas, taip pat suteiktų istorinę galimybę aptarti teisėjų mokymo politiką ir teisinio švietimo Europoje ateitį;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika